Kai kurie mūsų šalies vairuotojai, nuvykę į vakarėlį ar pobūvį automobiliu, nevengia vartoti alkoholio, tikėdamiesi, kad neviršys leistinos normos – 0,4 promilės. Ar tikrai mažas alkoholio kiekis nesukelia grėsmių? Kokia jo įtaka mūsų organizmui?
Poveikis visam organizmui
Tyrimų, siekiant išsiaiškinti kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą, rezultatai rodo, kad net ir nedidelė alkoholio koncentracija kraujyje mažina gebėjimą vairuoti ir didina nelaimingų atsitikimų riziką. Alkoholis veikia žmogaus motorines funkcijas – judesiai lėtėja, jų tikslumas – mažėja.
Nedidelė alkoholio koncentracija kraujyje mažina gebėjimą vairuoti ir didina nelaimingų atsitikimų riziką.
Veikia ir smegenis, neleidžia susikaupti, priimti racionaliausią sprendimą, sutrikdo suvokimą, mažina dėmesio koncentraciją. Todėl vairuotojui ne tik reikia daugiau laiko tai pačiai veiklai atlikti, bet ir kyla problemų, kai vienu metu tenka atlikti dvi ar daugiau veiklų.
Alkoholis taip pat sumažina suvokiamų dirgiklių skaičių, sulėtina jų vertinimą, pablogina atranką ir apsunkina smulkių objektų atpažinimą, tad sunkiau suvokti detales, ženklus, pėsčiuosius, judančius objektus (automobilius, dviratininkus), jų greitį.
Alkoholis veikia regą, o juk vairuojant apie 90 proc. informacijos mūsų smegenims siunčia rega.
Bet tai ne viskas – mažėja raumenų efektyvumas, greičiau pasireiškia nuovargis. Tyrimai rodo, kad tikimybė užmigti prie vairo padidėja jau esant 0,1 promilės koncentracijai.
Alkoholis ir reakcija
Bendrą vairuotojo reakcijos laiką į situaciją sudaro keli etapai: iš pradžių pastebime kliūtį ar pavojingą situaciją, tada mūsų smegenys įvertina pavojų ir priima atitinkamą sprendimą ir tik po to įsijungia raumenys, mes spaudžiame stabdžius, pasukame vairą ir pan. Visame procese dalyvauja rega, smegenys, nervų sistema ir raumenys ir visų jų normalią veiklą alkoholis trikto.
Vidutinis vairuotojo reakcijos laikas yra 1 sekundė. Per tiek laiko vidutinis vairuotojas sureaguos į pavojingą situaciją. Nedidelė alkoholio koncentracija kraujyje šį reakcijos laiką pailgina maždaug 0,5 sekundės. Taigi pailgėja stabdymo kelias, vėliau atliekamas būtinas manevras.
Įvertinkite, kad važiuodami 50 km/h greičiu per vieną sekundę nuvažiuojate beveik 14 metrų! Taigi pusė sekundės yra 7 papildomi metrai – jei kasdieną važinėjate mieste, žinote, kad tai yra labai daug.
Alkoholis mažina regėjimo lauką: paprastai jis apima 180° kampą, tačiau dėl alkoholio poveikio šis kampas mažėja, galiausiai lieka tik tunelinis matymas, kai vairuotojas dėmesį sutelkia tik į regos laukos centrą, mato tik tai kas yra tiesiai prieš jį ir visiškai nemato kas yra šone (pavyzdžiui, į perėją įžengiančių pėsčiųjų, iš šalutinio kelio į pagrindinį staigiai „išlindusio“ automobilio, šalia važiuojančio dviratininko ir pan.).
Alkoholis mažina regėjimo lauką.
Mažėja ir regos aštrumas, sunkiau atpažinti smulkius objektus. sulėtėja akies prisitaikymas prie tamsos ir atvažiuojančių automobilių žibintų. Galima drąsiai sakyti, kad išgėręs vairuotojas „mato“ mažiau.
Dar daugiau – alkoholio poveikyje mes klaidingai vertiname atstumą ir greitį: objektus matome toliau, nei yra iš tikrųjų, greitis atrodo mažesnis nei iš tikrųjų.
Kelis kartus didesnė rizika
Sprendimų priėmimas, pažinimo procesai taip pat labai priklauso nuo to, ar esame blaivūs ar apsvaigę nuo alkoholio. Net nedidelės dozės daug ką keičia: atsiranda nepamatuota drąsa, linkstama labiau rizikuoti, mažėja savikontrolė, silpnėja loginis mąstymas, daugiau laiko reikia ženklų, situacijų kelyje suvokimui.
Dar vienas svarbus dalykas – žmogus paprastai geba numatyti situaciją, kitų vairuotojų veiksmus ir tam labai padeda patirtis. Deja, alkoholis sutrikdo ir gebėjimą numatyti. Prie to reiktų pridėti, atsainesnį galimų rizikų ir neigiamų pasekmių vertinimą. Visi minėti pokyčiai įvyksta net išgėrus nedidelį alkoholio kiekį, neviršijus leistinos 0,4 promilės ribos.
Tyrimai rodo, kad rizika, jog vairuotojas, kurio kraujyje yra 0,1 –0,4 promilės alkoholio, pateks į eismo įvykį kuriame kas nors žus ar bus sunkiai sužalotas yra apie 1,4 karto didesnė nei blaivaus vairuotojo.
Įsivaizduojama kontrolė
Daug vairuotojų yra įsitikinę, kad jie visiškai kontroliuoja situaciją: „Esu geras vairuotojas ir nieko man nenutiks“. Kai kurie mano, kad imasi, jų nuomone, veiksmingų prevencinių priemonių: „jei važiuosiu lėtai, atsargiai....., nieko nenutiks“, „važiuosiu ten, kur mažai automobilių“ ir pan.
Tokie vairuotojai nelaimingą atsitikimą suvokia kaip nuo jų pačių nepriklausantį įvykį. Išgėrę, tiesiog nesugeba objektyviai įvertinti rizikos, mano, kad visada kontroliuoja situaciją „Esu geras vairuotojas, ir nedidelė alkoholio dozė to nepakeis“; „Nedaug išgėręs vairuoju geriau nei daugelis blaivių vairuotojų“.
Tokį elgesį iš dalies lemia ir tai, kad nemažai vairuotojų nežino, kaip alkoholis veikią regą, reakciją, raumenyną, gebėjimą suvokti tikrovę, įvertinti greitį ir atstumą.
Nežino, kiek laiko reikia, kad tam tikras alkoholio kiekis būtų suskaidytas organizme, tad atsiranda tokie pasiteisinimai: „prieš porą valandų išgėriau bokalą, tad nesuprantu, kodėl pripūčiau 0,6 promilės“.
Vis dar gajūs įvairūs mitai, stereotipai, susiję su vairavimu pavartojus alkoholio, kurie keliauja iš lūpų į lūpas. Tačiau alkoholis visada iššaukia pernelyg didelį ir nepagrįstą pasitikėjimą savo jėgomis, o tai lemia klaidingą situacijų kelyje vertinimą, neteisingus sprendimus.
Alkoholis visada iššaukia pernelyg didelį ir nepagrįstą pasitikėjimą savo jėgomis
Geras regėjimas ir klausa, leidžiantys gauti visą svarbią informaciją, koncentracija ir dėmesio paskirstymas, leidžiantys vienu metu suvokti skirtingą informaciją (automobilių judėjimą, šviesoforus, kelio ženklus, pėsčiųjų elgesį) ir joje atsirinkti tai kas tuo momentu yra svarbiausia, budrumas net tada, kai, atrodo, nieko nevyksta (tuščias užmiesčio kelias) padeda vairuotojams išvengti nemalonių ir labai pavojingų situacijų.
Pasitelkę loginį mąstymą bei įžvalgumą, mes galime priimti esamai situacijai adekvačius sprendimus (laiku mažinti greitį, o ne stabdyti paskutinę akimirką, laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės kai lyja ar kai slidu, važiuoti lėčiau naktį miškingoje vietovėje, periferiniu žvilgsniu pamatyti paspirtukininką ir nujausti, kad jis net nesulėtinęs įlėks į perėję ir pan).
Ar tikrai norite vairuoti kai sutrikdyti visi paminėti jūsų gebėjimai?
Visa tai labai svarbu kiekvienam vairuotojui, tai didina mūsų ir kitų eismo dalyvių saugumą. Tad į klausimą ar galima vairuoti jei alkoholio koncentracija neviršija 0,4 promilės, atsakymas paprastas: ar tikrai norite vairuoti kai sutrikdyti visi paminėti jūsų gebėjimai?
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.
