Alkoholį gerdavo pasislėpusi
„Alkoholis mano gyvenime buvo visada, nors mano tėvai nebuvo alkoholikai, bet jis lydėjo visas šventes. Alkoholį esu paragavusi dar būdama nepilnametė. Studijuodama Kaune jo daug negerdavau, tik per šventes.
Atsisakyti jo neatsisakydavau, tačiau viena jo taip pat negerdavau. Vėliau ištekėjau, grįžau į gimtą miestą, gimė sūnus. Nueidavau į parduotuvę, nusipirkdavau alaus ir jį gerdavau pasislėpusi, kad nematytų sūnus ir vyras. Aš iš karto supratau, kad tai nėra gerai, bet, kad tai gali tapti didele problema, nemaniau.
Nueidavau į parduotuvę, nusipirkdavau alaus ir jį gerdavau pasislėpusi.
Per šventes taip pat niekur neprigerdavau, nes prie žmonių būdavo nepatogu, bet, kai vyro nebūdavo namuose arba vėlai grįždavo, palaipsniui slaptas alaus gėrimas dažnėjo. Aš sugebėdavau detoksikuotis, nes žinojau kaip: gerdavau mineralinį vandenį, gliukozę, arbatą.
Po to gimė dukra, tačiau alkoholizmo problema gilėjo. Visada dirbau ligoninėje, poliklinikoje, o ir pareigos buvo ne žemos. Turėjau stiprų pagrindą ir pasitikėjau, bet namuose ši problema liko“, – pasakoja moteris.
Skyrybos, psichiatrinės, bandymas žudytis
Ilona sako, kad vėliau prasidėjo vyro įtarinėjimai, tikrinimai, jis to nesitikėjo, nes yra beveik negeriantis. Iš pradžių artimieji ir ji pati galvojo, kad jai depresija, nes dažnai vyro nebūdavo namuose, moteris likdavo viena. Tuomet prasidėjo apsilankymai pas psichiatrus, depresijos gydymas, tačiau gerdama antidepresantus ji ir toliau vartojo alkoholį.
„2012 metais dalyvavau pirmoje Minesotos programoje. Kai grįžau po jos, visi mano artimieji ir aš pati galvojome, kad čia nieko nebuvo ir tai kažkoks nesusipratimas, nes viskas taip greitai praėjo, aš nebegėriau, visi sakė, kad alkoholizmas taip greitai neišgydomas. Vis dėlto, po 6 mėnesių vėl pradėjau slapta gerti.
Kuo toliau, tuo daugiau gėriau, jau ir nuslėpti nebepavykdavo. 2016 m. dalyvavau antroje Minesotos programoje. Deja, ji man visai nepadėjo. O 2017-ieji buvo patys baisiausi, juodžiausi mano metai gyvenime – skyrybos, dvi psichiatrinės ligoninės, bandymas žudytis. Tuomet netekau pareigų, nes pradėjau išgerti darbe. Tuo metu gėriau viską, kur buvo alkoholio“, – skaudžias akimirkas prisimena priklausoma moteris.
Reabilitacija tarp tą patį patyrusių žmonių
Skyrybų metu ji išvažiavo gyventi pas tėvus ir toliau gėrė. 2018 metais, po Velykų, po paskutinio išgėrimo, moteris suprato, kad reikia vėl kreiptis pagalbos, kad taip gyventi nebegali. Tėvų iniciatyva išvažiavo detoksikacijai, po kurios buvo dviejų savaičių reabilitacija.
„Tuomet sutikau pažįstamą, kuris sveiko priklausomų asmenų bendruomenėje, ir pasiūlė pabandyti. Tai turbūt buvo pats laimingiausias žingsnis, kurį žengiau per visus tuos metus. Dabar čia jaučiuosi kaip namuose. Susiradau darbą, esu tarp žmonių, turiu su kuo pašnekėti apie tuos dalykus, kuriuos supranta, nes ir jie tą yra patyrę.
Jaučiuosi saugi, žinau, kad bet kokiu metu galiu sulaukti pagalbos. Būdama čia suprantu, kad kiek daug problemų aš turiu savyje, ir tai ne tik gėrimas.
Vaikai dar nepilnamečiai, tačiau jie mato, kad aš stengiuosi pasveikti.
Atvykusi į reabilitaciją aš pirmą kartą buvau bedarbė pusę metų. Dabar, dar būdama integracijoje, susiradau darbą ir šiuo metu nuo 8 val. ryto iki 17 val. dirbu. Po darbo grįžtu į bendruomenę, kur šiuo metu gyvenu. Čia vyksta tam tikri užsiėmimai, paskaitos, bendruomenės veikla“, – pasiekimus vardija Ilona.
Sūnaus atsakytos žinutės – geriausia dovana
Po skyrybų vaikai pasirinko gyventi su tėčiu. Su sūnumi moteris nebendravo apie porą metų, o su dukra susiskambina visuomet.
„Dabar, būdama reabilitacijoje, grįžtu į gimtą miestą vieną kartą per mėnesį. Aplankau vaikus, nuvežu kažką pagaminusi, esu dėkinga, kad jie tai priima. Vaikai dar nepilnamečiai, tačiau jie mato, kad aš stengiuosi pasveikti.
Matau, kad ir su sūnumi pradeda atsirasti ryšys – po šių Kalėdų sulaukiu atsakymo į žinutes, ko anksčiau nebuvo. Tai man geriausia dovana.
Baisiausia yra tada, kai negali atleisti pats sau, negali sau atleisti ir pasakyti, kad nuo šiandien aš būsiu laiminga.
Vis dėlto iki šiol negaliu sau atleisti, kad taip galėjau paslysti. Jaučiu kaltės jausmą, kad nuvyliau vyrą, vaikus, savo tėvus, artimuosius, o tai neleidžia eiti toliau. Kaltinu save, kad nemačiau vaikų koncertų, nedalyvavau Rugsėjo 1-osios šventėse, atostogų metu nebuvau šalia. Kitų kaltinimus gali išklausyti, tačiau baisiausia yra tada, kai negali atleisti pats sau, negali sau atleisti ir pasakyti, kad nuo šiandien aš būsiu laiminga“, – savo istorija dalinasi Ilona.
Su alkoholio vartojimo problema susiduriančios moterys specialistų pagalbos raginamos kreiptis į priklausomybės ligų centrus, pedagoginės psichologinės tarnybas, psichikos sveikatos centrus. Pagalba telefonu ir internetu:
- Psichologinė pagalba moterims: „Pagalbos moterims linija“, www.moteriai.lt , 8 800 66366
- Savanorių teikiama psichologinė pagalba: „Jaunimo linija“, www.jaunimolinija.lt, 8-800 28888
- Psichologinė pagalba suaugusiems: „Vilties linija“, www.viltieslinija.lt, 116 123
- Psichologinė pagalba vaikams: „Vaikų linija“, www.vaikulinija.lt, 116 111
- Pagalba paaugliams ir jaunimui rusų kalba: „Linija Doverija“, 8-800 77277
Psichologų konsultacijos, nemokamai:
- „Krizių įveikimo centras“, www.krizesiveikimas.lt, Giedraičių g. 60A, Vilnius, 8-640 51555
- „Vaiko raidos centras“, Vytauto g.15, Vilnius, 8 (5) 2757564, pagalba vaikams, patyrusiems prievartą, galvojantiems apie savižudybę.
Psichologinė pagalba per „Skype“ programą:
- Krizių įveikimo centras, www.krizesiveikimas.lt., „Skype“ vardas: krizesiveikimas
Psichologinę pagalbą teikiančios organizacijos:
- Jaunimo psichologinės paramos centras, www.jppc.lt
- Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų, http://www.klausau.lt
Savipagalbos grupės:
- Al-Anon, Al-Ateen – alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija -www.al-anon.lt
- Sav – suaugusių alkoholikų vaikų bendrija – www.suaugevaikai.com
- AA – anoniminių alkoholikų bendruomenė – www.aalietuvoje.org
