„Iš pradžių šis sveikatos sutrikimas buvo kontroliuojamas, tačiau ilgainiui jis pradėjo kelti nepatogumus ir trukdė gyventi visavertį gyvenimą, o judėdamas visai nebesulaikiau šlapimo, – apie nemalonią problemą įstaigos pranešime žiniasklaidai atvirauja vyras. – Pradėjau bijoti eiti į gatvę, kompleksavau, bet visada turėjau viltį, kad vieną dieną viskas pasikeis.“
Neapsikentęs prastos savijautos, Rimvydas nusprendė apsilankyti Kauno klinikose. Pasak Kauno klinikų Urologijos klinikos Minimaliai invazinės ir rekonstrukcinės urologijos sektoriaus vadovo, gydytojo urologo doc. Dariaus Trumbecko, atlikus tyrimus, pacientui diagnozuotas vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymas po atliktos sudėtingos prostatektomijos operacijos, gydant prostatos vėžį. „Vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymas nustatomas, kai pacientui per parą tenka sunaudoti 2–3 įklotus arba per parą nevalingai nutekančio šlapimo kiekis siekia 200-400 mililitrų“, – apie ligos specifiškumą komentuoja D.Trumbeckas.
Vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymas diagnozuojamas apie 15 proc. vyrų, patyrusių sudėtingas prostatos operacijas. Mažo laipsnio šlapimo nelaikymas pasireiškia dažniau, tačiau tai dažniausiai netrukdo pacientams gyventi visaverčio gyvenimo. „Šlapimo nelaikymas po operacijos gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: amžiaus, ligos išplitimo, o kartais net ir operacinės technikos, kuri buvo naudojama gydant prostatos ligas“, – teigia docentas.
Gydant šį sveikatos sutrikimą, iš pradžių skiriami tarpvietės raumenų pratimai, taip pat konservatyvus medikamentinis gydymas. Toks gydymo būdas skirtas ir Rimvydui, bet jis vyrui beveik nepadėjo. „Po prostatos operacijų šlapimo nelaikymo problema gali tęstis iki vienerių metų, per tą laiką didžiajai daliai pacientų šlapimo sulaikymas labai pagerėja, tačiau jei problema išlieka ilgesnį laiką ir šlapimo nesulaikymas yra reikšmingas, atliekama dirbtinio pošlapinio raiščio arba dirbtinio sfinkterio implantacija“, – aiškina doc. D.Trumbeckas.
Kauno klinikose Rimvydui atlikta dirbtinio pošlapinio raiščio-hidraulinės sistemos implantacija. „Net ir implantavus dirbtinį pošlapinį raištį ar dirbtinį sfinkterį kartais išlieka šlapimo nelaikymas. Be to, laikui bėgant implanto efektyvumas dažnai sumažėja ir pradžioje buvęs gana geras šlapimo sulaikymas ima prastėti. Tai nutinka dėl natūralių atrofinių pokyčių urogenitalinėje sistemoje arba raiščio dislokacijos.
Todėl labai svarbi galimybė koreguoti implanto funkciją ją sustiprinant arba susilpninant. Iki šiol mūsų implantuoti pošlapliniai raiščiai neturėjo miniinvazinės korekcijos galimybės, todėl, kad pakoreguotume šlapimo sulaikymą, pacientams tekdavo atlikti atviro pjūvio operaciją, o ši hidraulinė sistema leidžia tą padaryti minimaliai invaziniu būdu – įdūrus adata papildyti sistemą fiziologiniu tirpalu. Tokiu būdu ši hidraulinė sistema padeda užtikrinti, kad korekcijos būtų atliekamos greičiau ir paprasčiau bei padeda išvengti galimų atviros operacijos komplikacijų“, – priduria sektoriaus vadovas.
Operacija pavyko sėkmingai ir jau po kelių savaičių Rimvydas džiaugėsi gerėjančia savijauta. „Praėjus dviem savaitėms po atliktos procedūros, paciento šlapimo sulaikymas reikšmingai pagerėjo, jis jaučiasi gerai, o žaizdos po atliktos operacijos jau sugijo“, – sako docentas.
Kauno klinikų pacientas džiaugiasi atlikta procedūra ir viliasi, kad ateityje galės pamiršti šią sveikatos problemą. „Žinau, kad reikia laiko, bet taip pat esu įsitikinęs, kad mano savijauta bus tik geresnė, nes jau dabar jaučiuosi visiškai kitaip, – šypsosi vyras. – Esu dėkingas Kauno klinikų gydytojams, doc. D.Trumbeckui, slaugytojams ir visai komandai už atliktą procedūrą.“
Kauno klinikose teikiama moderniausia pagalba implantuojant dirbtinį sfinkterį arba dirbtinį pošlapinį raištį pacientams, kurie susiduria su šlapimo nelaikymo problema. Taip pat Urologijos klinikos gydytojai teikia profesionalią ligų diagnostiką ir gydymo metodus: gydo pacientus, sergančius urologinėmis ir onkourologinėmis ligomis.
