Priežastys aiškios: ilga kova su šalčio poveikiu, saulės šviesos, vitaminų stoka. Be to, žiemą didesnė pagunda nusidėti sveikos mitybos įsakymams: sumažėja daržovių ir vaisių, padaugėja riebalų ir konservuoto maisto. Antsvoris, antibiotikai, kuriais gydytos žieminės ar chroniškos ligos, šalutinis poveikis silpnina organizmą. Kūnas neišlaiko ir keršija už tas dienas, kai sirgdamos neišsigydydavome iki galo ir išlėkdavome į darbą numušusios temperatūrą.
Imunitetą sustiprintų atostogos prie jūros ar kalnuose. Jeigu jų reikės palaukti, pasinaudokite liaudiškomis priemonėmis: ežiuolių, ženšenių, eleuterokokų preparatais. Iš principo visi vaisiai ir daržovės, turtingi vitamino C, padeda palaikyti imunitetą sudėtingomis tarpsezonio sąlygomis. Tačiau bet kuriuo atveju tai – tik pagalbinės priemonės.
Nuolatinis ir greitas nuovargis, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, mieguistumas ar nemiga – tai perspėjimo signalai, o ne išlepimo požymiai, kuriuos galima įveikti valia.
Kai organizmas jaučia, jog nebesusitvarko pats, pirmiausia delikačiai primena, kad metas pas specialistą. Nuolatinis ir greitas nuovargis, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, mieguistumas ar nemiga – tai perspėjimo signalai, o ne išlepimo požymiai, kuriuos galima įveikti valia.
Jei signalai ignoruojami, situacija komplikuojasi: neišbrendama iš begalinių peršalimo ligų (nesvarbu, kad už lango – birželio mėnuo; beje, jeigu jomis susergama dažniau nei penkiskart per metus, tai jau dingstis pakalbėti apie tai su šeimos gydytoju!), suaktyvėja nieko nebijanti pūslelinė, nosies ir burnos gleivinės bėrimai. Ypač vakarais laikosi ne itin aukšta, bet įkyri temperatūra – apie 37 laipsniai su trupučiu. Be regimos priežasties sutrinka skrandžio ar žarnyno veikla. Užpuola alergijos, nors iki tol jomis nesiskundėte. Nelaukite, kol „praeis savaime“ (nepraeis), ieškokite pagalbos – geriausia, gydytojo imunologo.
Trys klausimai apie imunitetą...
...ir ne visai tradiciniai atsakymai
1. Kaip saugotis parankinėmis priemonėmis?
Išeidamos iš namų sudrėkinkite nosinę ar popierinę servetėlę levandų, eukaliptų, kamparo ar karčiųjų kiečių (pelynų) aromatiniu aliejumi. Kartkartėmis kilstelėkite ją prie veido ir giliai įkvėpkite, ypač jei aplink kas čiaudi ar kosti. Išeidamos iš namų patepkite nosies gleivinę oksolino tepalu. Apskritai drėkinkite gleivinę ir aplinką. Ir nepamirškite elementarios higienos: plauti rankas ir neliesti jomis veido.
2. Kodėl susergama pasportavus?
Nuo fizinio krūvio imunitetas turėtų stiprėti! Kitaip yra, jei treniruočių intensyvumas per didelis – tai yra organizmas nuolat pervarginamas ir jam tiesiog nelieka jėgų kovoti su infekcijomis.
Krūvis per didelis, jei per treniruotę ar iškart po jos:
- oda blyški, išmuša dėmės;
- nosies sritis išbalusi;
- lūpos mėlynos;
- prakaitas liete liejasi;
- pykina, svaigsta galva;
- nėra jėgų net nueiti iki dušo.
Taip pat gali būti, jog imuninė sistema šitaip nusilpusi, kad be specialisto ir vaistų jos sustiprinti nepavyks. Kol visai neatsigausite, visavertiškai treniruotis tikrai negalėsite.
3. Kaip imunitetą veikia dietos?
Žiemos pabaiga–pavasario pradžia – pats tas metas, kai visos susigriebia taisyti tai, ką sugadino žieminis gyvenimo būdas. Jei taisyti reikia daugiau nei 5 kg, beveik garantuotai imunitetas susilpnės, o rizika susirgti – padidės. Griežtos dietos – akligatvis dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir pagundos neišlaikyti alkio dienų. O jei jau nusprendėte save pakamuoti badu, būtinai gerkite vitaminų.
Persivalgymas, beje, irgi nestiprina atsparumo: organizmo ištekliai švaistomi virškinti, o riebūs produktai ir apskritai maisto medžiagos, be perstojo tiekiami į skrandį, tiesiog trukdo normaliai įsisavinti naudingas medžiagas. Imuninė sistema įvertins jūrų gėrybes, žuvis, ląstelieną (riešutus, rupių grūdų duoną, kruopas, daržoves ir vaisius), augalinius riebalus, rauginto pieno produktus. Ir šaltuoju metų laiku, ir tarpsezoniu nepamirškite išgerti savo 1,5 l skysčių – vandens ar atvėsintos arbatos (pavyzdžiui, erškėčių, kurioje gausu vitamino C).
