Testai tiria skirtingus dalykus
Lietuvos imunologų draugijos tarybos narė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė internetinėje platformoje vakcinabc.lt, kurioje pateikiami specialistų komentarai apie skiepus ir vakcinas, teigia, kad šie testai nustato skirtingus koronaviruso infekcijos rodiklius – molekuliniai testai nustato viruso genetinę medžiagą (viruso RNR), o šiuo metu rinkoje esantys greitieji testai nustato antikūnus, susidariusius infekuoto asmens organizme, vystantis imuniniam atsakui į koronaviruso infekciją.
„Atliekant molekulinius testus, tyrimui imami nosiaryklės mėginiai, nes virusas patenka į žmogaus organizmą oro lašiniu būdu, t.y. per kvėpavimo takus. Kvėpavimo takų ląstelėse virusas dauginasi (replikuojasi), todėl mėginyje galima aptikti viruso RNR.
Molekulinio testo procedūra gana sudėtinga, nes turi būti atliekama vadinamoji atvirkštinės transkripcijos reakcija, kurios metu viruso RNR paverčiama į DNR, tada tam tikros DNR sekos yra padauginamos atliekant polimerazės grandininė reakciją (PGR).
Virusas patenka į žmogaus organizmą oro lašiniu būdu, t.y. per kvėpavimo takus, ir jų ląstelėse dauginasi.
Testo rezultatams registruoti reikalinga speciali įranga. Todėl molekuliniai testai gali būti atliekami tik specializuotose laboratorijose. Molekuliniai testai parodo, kad asmuo testo atlikimo metu yra užsikrėtęs virusu ir gali jį platinti.
Greitieji serologiniai testai nustato virusui specifiškus IgM ir IgG klasės antikūnus, susidariusius infekcijos metu. Testui atlikti paimami ir tiriami kraujo mėginiai, nes ten cirkuliuoja susidarę antikūnai.
IgM klasės antikūnai susidaro per keletą dienų (3–7 dienas) nuo infekcijos pradžios, jų buvimas parodo ankstyvą infekcijos stadiją.
IgG klasės antikūnai susidaro vėliau (per 2–3 savaites) ir jie gali išlikti ilgesnį laiką. Virusui specifiškų IgG buvimas kraujyje gali parodyti, kad asmuo buvo užsikrėtęs virusu, bet nebūtinai šiuo metu serga, nešioja ar platina virusą“, – aiškino medikė.
Jos teigimu, greitųjų serologinių testų rezultatas matomas plika akimi, jiems atlikti nereikia specialios įrangos ( šie testai veikia panašiu principu kaip nėštumo testas). Greitųjų serologinių testų gamintojai testų aprašymuose nurodo, kad šie testai rodo tik virusui specifiškų IgG ir IgM antikūnų buvimą kraujo mėginyje ir jie negali būti naudojami kaip vienintelis kriterijus koronaviruso infekcijai diagnozuoti.
Greitųjų testų jautrumas ir patikimumas
Pasak Lietuvos imunologų draugijos prezidentės dr. (HP) Audronės Eidukaitės, pastaruoju metu įvairios laboratorinių priemonių tiekimo įmonės pradėjo siūlyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijoms greitus serologinius testus antikūnams prieš naująjį koronavirusą SARS-CoV-2 nustatyti. Tai yra kokybiniai testai, skirti parodyti, ar kraujo mėginyje yra virusui specifiškų M klasės imunoglobulinų (IgM) ir /ar G klasės imunoglobulinų (IgG).
Testų aprašymų duomenimis, tyrimo jautrumas siekia nuo 62 iki 95,7 proc. Testai pakankamai specifiški – 86,3-99,9 proc. Jautrumas ir specifiškumas nustatyti lyginant greituosius serologinius testus su molekuliniais metodais. Jeigu tyrimo jautrumas nurodomas 62 proc., tai reiškia, kad iš šimto teigiamų mėginių nenustatyti liks 38 atvejai. Greitieji serologiniai testai turi ir kitų apribojimų – esant dideliam kiekiui įvairaus specifiškumo antikūnų ar reumatoidiniam faktoriui (kai kurių patologinių būklių metu), rezultatas gali būti klaidingai teigiamas.
„Greitąjį testą atlikti gali tik apmokytas sveikatos priežiūros specialistas. Tyrimo metu reikia dėvėti laboratorinius chalatus, vienkartines pirštines ir apsauginius akinius. Kraujo mėginiai turi būti laikomi potencialai užkrečiamais ir atitinkamai tvarkomi pagal standartines biologines procedūras.
Pirmosiomis 3–7 dienomis po užsikrėtimo testas greičiausiai bus neigiamas, nes dar nebus susidarę virusui specifiniai antikūnai.
Visi rezultatai turi būti interpretuojami kartu su kita klinikine informacija. Jeigu rezultatai yra neigiami, o klinikiniai simptomai išlieka, reikia atlikti papildomus tyrimus. Neigiamas rezultatas gali būti dėl per mažo IgM/IgG kiekio ar dėl antikūnų nebuvimo tokioje ligos stadijoje, kurioje buvo paimtas kraujo ėminys“, – teigė pašnekovė.
Pirmosiomis 3–7 dienomis po užsikrėtimo testas greičiausiai bus neigiamas, nes dar nebus susidarę virusui specifiniai antikūnai. Neigiamas rezultatas bet kuriuo atveju neatmeta COVID-19 infekcijos galimybės. Gavus greituoju testu teigiamą rezultatą, būtina jį patvirtinti molekuliniu metodu, siekiant atmesti galimai klaidingą atsakymą.
PSO duomenimis, šiuo metu nėra pakankamai įtikinamų duomenų apie SARS-CoV-2 greitųjų serologinių testų pritaikomumą klinikinėje praktikoje, teigia A.Eidukaitė.
