Per vienerius metus net 10-ia dydžių sumažėjo jaunos moters rūbai – nuo 48/50 iki 36/38 dydžio. Nė už ką Indrė nekeistų dabartinių naujai susiformavusių mitybos įpročių į ankstesnius: „Antsvoris man nebuvo toks didžiulis nepatogumas, palyginti su labai prasta sveikatos būkle, – kenčiau nuolatinius stiprius nugaros, galvos skausmus ir suvaldydavau juos tik vaistais, kamavo lūpų pūslelinė ir pūlinga angina taip dažnai, kad net tekdavo gulėti ligoninėje.“
31-erių moteris juokauja, kad ji be gailesčio atsisveikino su visais dabar jau per dideliais rūbais ir net su kojinėmis: „Jeigu dabar gyvenu, jaučiuosi ir atrodau kitaip, tai kam reikalingos mano senąją versiją primenančios kojinės?!“
Pokalbis su Indre – apie jos gyvenimo pokyčius ir kelią, kurį jai teko nueiti.
– Kada supratote, kad jūsų kūno formos apvalesnės nei kitų?
– Vaikystėje buvau apvalių formų. Pirmas mano suvokimas, kad esu apvalesnė ir ne tokia liekna kaip mano bendraamžės, kilo dar paauglystėje.
Būdama paauglė nesidomėjau sveika mityba ir neturėjau jokių žinių, kaip sau nekenkiant atsikratyti antsvorio. Mano tikslas buvo bet kokiomis priemonėmis sulieknėti, tad visai mečiau valgyti. Dabar net šiurpas krečia prisiminus, kokiais drastiškais būdais siekiau tikslo.
Svoris nukrito, tačiau greitai grįžo atgal su kaupu. Buvo labai liūdna, bet susitaikiau su tuo, kad nebūsiu tokia liekna, kaip kitos merginos. Deja, kilogramai su metais vis augo, nes labai mėgau saldumynus ir jų atsisakymas man reiškė vieno iš didžiausių gyvenimo malonumų praradimą. Ramiai stebėjau savo vis daugiau ploto ant žemės užimantį kūną ir kažkuriuo momentu pradėjo kirbėti mintis – kas toliau?
– Kaip pateisindavote savo atidėliojimą imtis pokyčių, kokie įsitikinimai stabdė: sunku, neturiu valios, gyvenu vieną kartą ir tikrai neribosiu savęs, mylimo kūno turi būti daug, vyras, artimieji, draugai mane priima tokią, kokia esu ir panašiai?
– Paminėjote klasiką, kurios ir laikiausi įsikibusi. Tiesa, dar savo polinkį į storėjimą siejau su giminės genetika – dauguma artimų giminaičių moterų taip pat turėjo antsvorį. Nejau aš galiu pasipriešinti genetikai? Ištekėjau, esu laiminga, mylima, tad kam stengtis kažką keisti?
– Kada pajutote, kad yra peržengta riba ir būtini pokyčiai?
– Man 30 metų, mano ūgis 1,66 m ir aš sveriu beveik 100 kilogramų! Mane kamuoja nuolatiniai nugaros, galvos ir kiti skausmai. Vaistai nuo skausmo – kasdienybė.
Nejau aš galiu pasipriešinti genetikai? Ištekėjau, esu laiminga, mylima, tad kam stengtis kažką keisti?
Mano imuninė sistema buvo silpna, tad Herpes virusas nuolat „puošė“ lūpas, o peršalimo ligos ir pūlinga angina negailestingai atimdavo jėgas ir guldydavo į lovą net po kelis kartus per metus.
Esu optimistė, bet mano akys nebespindėjo, neturėjau energijos. Aš nebenorėjau taip toliau gyventi. Suvokiau, kad sveikata gali tik dar labiau blogėti, jei nieko nekeisiu.
– Kas pačiai visgi buvo lūžio taškas ir pagrindinis motyvas pradėti pokyčius? Gal supykote ant savęs ar kaip tik pasakėte sau – per daug myliu save, kad taip žaločiau, o gal artimųjų spaudimas, kritika, sveikatos sutrikimai, šeimos, draugių skatinimas?
– Susilaukėme antro vaiko, maitinau krūtimi. Vaikelis buvo neramus, pūtė pilvuką. Emocinė ir psichologinė mano būsena buvo stabili ir gera, tačiau fiziškai jaučiausi labai blogai. Kadangi pati maitinau kūdikį, vaiko neramumą siejau su savo sveikatos būkle.
Pradėjau ieškoti priežasčių ir kreipiausi į šeimos gydytoją. Pasipylė siuntimai, tyrimai, vaikščiojimas pas specialistus. Teko nusivilti, nes visų specialistų išvados buvo panašios – tyrimai geri, nėra prie ko prikibti, daugiau ilsėkitės, nesinervinkite.
Tikrai nusivyliau, nes norėjau nors už kažko konkretaus užsikabinti ir žinoti savo negalavimų priežastį. Žinoma, džiaugiausi, kad esu sveika, bet aš norėjau iš tikro taip jaustis. Tai ir buvo mano vidinis lūžis, apsisprendimas – turiu imtis tokių priemonių, kurios priklauso tik nuo manęs. Nusitaikiau į savo mitybą.
Mano tikslas buvo į savo mitybą įtraukti kuo daugiau sveikatai palankių produktų.
– Pasiryžusi pokyčiui, kokį tikslą išsikėlėte? Koks jis buvo?
– Aš labai norėjau ne laikinai pažaisti, o visam likusiam savo gyvenimui pakeisti požiūrį į maistą ir atsisakyti nesveikos, nereguliarios mitybos. Mano tikslas buvo į savo mitybą įtraukti kuo daugiau sveikatai palankių produktų.
Sveikata man buvo svarbiau nei numestų kilogramų ar sumažėjusių centimetrų skaičius. Sau pasakiau: tol bandysiu, ieškosiu tinkamo, padedančio ir veiksmingo mitybos plano, kol pagerės. Nujaučiau, kad tai gali trukti ne mėnesį ir ne du. Jaučiau, kad ryžtingas sprendimas mano viduje pažadino didžiulį entuziazmą, užsispyrimą ir tikėjimą savimi. Vėliau pasitvirtino, kad šių savybių prireiks, nes buvo momentų, kai norėjau viską mesti.
– Nuo ko pradėjote, kur ieškojote informacijos apie sveiką mitybą? Gal jus įkvėpė panašių pokyčių pasiekusių žmonių istorijos, jų padrąsinimai, pasidalinimai patirtimi ir sukauptomis žiniomis?
– Aš mėgstu gaminti maistą, tad internete ne tik receptų ieškodavau, bet ir informacijos apie mitybą. Gana ilgai iki apsisprendimo keisti mitybos įpročius socialiniuose tinkluose sekiau „Slaptomanė – efektyvi lieknėjimo programa su Modesta Žukauskaite“ ir asmeninį Modestos Žukauskaitės profilį.
Modesta buvo ta moteris, kuri pati praėjo ilgą ir labai nelengvą, bet sėkmingą pokyčių kelią. Aš pasitikėjau ja ir tikėjau, kad ir man gali pavykti. Žmonių istorijos tikrai įkvepia. Nedvejodama parašiau Modestai.
Aš neieškojau dietų ar kitokių lieknėjimo programų – man reikėjo kardinaliai pakeisti mąstymą.
Su ja aptarėme mano problemas, lūkesčius, tikslus, ji sudarė individualų mitybos planą. Taip prasidėjo mano pokyčiai, prižiūrint Modestai.
Nuo pat pirmų pokalbių su ja žinojau, kad esu patikimose rankose ir mano pasirinkimas yra teisingas. Aš neieškojau dietų ar kitokių lieknėjimo programų – man reikėjo kardinaliai pakeisti mąstymą, suvokimą, požiūrį apie sveiką mitybą. Modesta suteikė pačias būtiniausias bazines žinias ir mano mityboje padėjo tvirtus pamatus. Jų laikausi iki šiol.
– Ar greitai pajutote pirmuosius pagerėjusios sveikatos požymius? Kokie jie buvo? Kokie vidiniai pokyčiai įvyko: labiau pasitikite savimi, esate ramesnė, šviesesnė galva ir mintys, daugiau atsipalaidavimo ir naujų idėjų, atsirado noras realizuoti save profesinėje veikloje, imtis naujų veiklų, pagerėjo santykiai su artimaisiais, atsirado daugiau daugiau pagarbos?
– Iš pradžių buvo tikrai labai sunku ir toks jausmas, kad sveikata blogėjo. Įsivaizduojate, kokie pokyčiai organizme vyksta, kai valosi, persitvarko ir užsikuria visos sistemos kitaip?! Po mėnesio dingo galvos skausmai.
Kiek vėliau, kai antsvoris gerokai nukrito, sumažėjo ir nugaros skausmai. Visus pokyčių metus pūsleline, pūlinga angina nesirgau. Tiesa, nesirgau ir gripu, peršalimo ligomis. Sulig kiekviena diena jaučiausi vis geriau.
Turėjau daugiau energijos, patyriau daug džiaugsmingų akimirkų, nes gerėjanti savijauta ir krentantis svoris stebino mane. Mano akys švytėjo, tad iš mylimo vyro susilaukiau daugiau pagyrų.
Gerėjanti sveikata ir mažėjančios kūno apimtys tikrai suteikia daugiau tikėjimo ir pasitikėjimo savimi. Aš visada buvau stabilios emocinės būsenos, optimistė ir tvirto būdo, bet pakeitus mitybą apima jausmas, kad esu dar stabilesnė, kūrybiškesnė ir veiklesnė.
– Kuo specialiai jums sudarytas mitybos planas pasirodė patrauklus? Kas labiausiai patiko? Ar lengvai įgyvendinamas? Kokia buvo jūsų mėgstamiausia plano dalis ar atradimas? Gal laikantis šio plano buvo galima smaližiauti nekenkiant sau?
– Bene labiausiai man patiko, kad man nereikėjo badauti ir graužti tik morkas ar kopūstą. Aš galėjau valgyti gana įvairų ir sotų maistą. Modestos subalansuotų patiekalų receptų įvairovė mitybą daro nenuobodžią. Išmokau pagrindines mitybos taisykles – derinti produktus ir nepersivalgyti.
Aš valgau tris kartus per dieną kas keturias valandas ir būtinai tuo pačiu laiku. Paskutinį kartą valgau vakare 17.30 val., kad iki pusryčių išeitų 15 valandų pertrauka. Atsižvelgiant į mano sveikatos nusiskundimus buvo atsisakyta saldumynų bei pridėtinio cukraus, produktų iš baltų miltų, t. y. gliuteno, kepto, rūkyto, riebaus maisto. Racione atsirado daugiau šviežių ir raugintų daržovių, kruopų, ankštinių produktų, riešutų, sėklų.
Ankstesnėje mano mityboje kruopos ir ankštiniai beveik neegzistavo, o dabar žinau, kad baltymų šaltinis yra ne tik mėsa.
Mano didžiausias atradimas buvo bolivinė balanda ir lęšiai bei patiekalų įvairovė su šiais produktais. Ankstesnėje mano mityboje kruopos ir ankštiniai beveik neegzistavo, o dabar žinau, kad baltymų šaltinis yra ne tik mėsa. Tiesa, mėsos valgau du kartus, o žuvį vieną kartą per savaitę. Anksčiau patiekalus dažnai ruošdavau keptuvėje riebaluose, dabar dažniau verdu, troškinu, gaminu garuose, kepu orkaitėje.
– Minėjote, kad paskutinį kartą valgote 17.30 val. Ar sunku sulaukti ryto? Koks jūsų miego režimas, ypač auginant du mažamečius vaikus?
– Ne tik keičiant mitybos įpročius yra labai svarbu laikytis miego režimo ir kuo anksčiau eiti miegoti. Aš pakeičiau ne tik mitybos įpročius, bet ir miego. Kokybiškas bei pakankamas nors 7–8 val. miego laikas naktį yra tiesiogiai susijęs su sveikata. Stengiuosi vaikus guldyti anksti, kad ir pati galėčiau iki 22 val. užmigti. Žinoma, kartais vaikai pakoreguoja mano miego režimą, tad stengiuosi miego trūkumą kompensuoti dieną.
– Pradėjusi reguliuoti mitybą, kokį mitą sugriovėte pirmiausia? Gal daugiau jų griuvo?
– Sugrioviau penkis mitus. Pirmas mitas, kuris griuvo, kad reikės badauti. Valgant tris kartus per dieną neteko to patirti. Antras griuvęs mitas – sugaištama daug laiko maisto gaminimui. Pirmus mėnesius tikrai užtrukdavau ilgiau. Kai įsitvirtino naujos žinios ir išmokau atmintinai tam tikrus receptus, produktų derinius, pradėjau planuoti patiekalus dienai, savaitei į priekį, laiko sugaištu tiek pat, kaip ir anksčiau.
Tiesa, mano vaikai valgo tuos pačius patiekalus, ką ir aš, o vyras prisiderina bei valgo šiek tiek dažniau mėsos. Maisto tikrai negaminu kiekvienam šeimos nariui atskirai.
Trečias mitas – brangu sveikai maitintis. Aš išmokau ir įpratau planuoti pirkinius, tad nebeliko spontaniškų ir menkos maistinės vertės (užkandžiai, saldumynai ir pan.) pirkinių. Galiu drąsiai teigti, kad pasikeitus mitybos įpročiams mūsų šeima netgi sutaupo.
Ketvirtas mitas – reikia labai daug valios. Nesiginčysiu, jos tikrai reikia, bet pats svarbiausias dalykas yra žinios ir aiškus tikslas, suvokimas, kodėl tai darai. Penktas griuvęs mitas – numetus svorio veido bei kūno oda suglebs ir kabos nereikalingas jos perteklius.
Mano veido oda švytinti ir nesusiraukšlėjusi, o kūno oda stangri, lygi ir tikrai niekas nekaba. Manau, man pasisekė, kad keičiant mitybos įpročius svoris krito palengva: pirmą mėnesį daugiausiai – minus 7 kg, antrą – minus 3 kg, trečią – minus 2 kg, ketvirtą nieko, penktą vėl pradėjo kristi ir taip per metus – minus 31 kg. Lieknėti buvo be galo smagu, bet nepanikavau, kad svoris visai ar per mažai krenta.
– Ar jaučiate suvaržymą, savęs ribojimą – kiti šlamščia, o jūs ne, nes neva negalima, nesveika? Koks jausmas – sunku atsilaikyti, gailite kitų, kyla noras auklėti ar tiesiog ramiai reaguojate? Ar per tuos metus leidote sau nukrypti nuo mitybos plano?
– Mitybos plano visus metus laikiausi tvirtai ir nė karto neišdaviau nei savęs, nei plano. Aš atkakliai siekiau savo tikslo, tad kitų nuomonė ar jų pasirinktas gyvenimo būdas manęs nejaudina. Aš žinau, kas man yra naudinga ir svarbu.
Neauklėju kitų, bet tikiu, kad mano pavyzdys ir pasiekti rezultatai aplinkinius veikia bei įkvepia. Dalinuosi savo receptais, bet tai nereiškia, kad kiti privalo pagal juos gaminti.
– Koks jūsų fizinis aktyvumas? Sportuojate daug?
– Fizine veikla papildomai neužsiimu. Kiek save pamenu, visada su sportu buvau susipykusi. Kol kas tenkinuosi pasivaikščiojimais su vaikais lauke. Kas žino, gal ateis laikas ir tapsiu kada nors sporto entuziastė.
– Patarkite kitiems, ką daryti, kad nedingtų motyvacija iškilus pirmoms kliūtims, nepatogumams, nemaloniems pojūčiams?
– Visų pirma susiraskite specialistą, kuris jus profesionaliai konsultuotų, patartų, atsakytų į visus kilusius klausimus ir, žinoma, motyvuotų, palaikytų. Man pasisekė, nes Modesta pirmus du mėnesius buvo visada pasiekiama ir sulaukdavau iš jos profesionalios pagalbos daugiau nei tikėjausi.
Dviejų mėnesių man pakako bazinėms žinioms įgyti ir naujiems įpročiams susiformuoti, kad vėliau galėčiau savarankiškai siekti savo tikslų. Nebijokite klausti ir nesigėdykite, jog kažko nežinote. Aš buvau girdėjusi, jog atsisakius cukraus žmonės kenčia nuo jo staigaus trūkumo, bet kas vyksta organizme, aš nežinojau. Man atsisakius cukraus po 2 savaičių pradėjo darytis baisūs dalykai: užeidavo silpnumas, mieguistumas, krėtė drebulys ir pan.
Vienintelė mintis tuo metu kilo – viską mesti ir grįžti prie senų įpročių.
Požymiai buvo panašūs į hipoglikemijos. Jeigu ne Modestos konsultacija ir patarimai, ką daryti sumažėjus mano organizme cukraus kiekiui, aš turbūt šio interviu nebūčiau šiandien davusi. Vienintelė mintis tuo metu kilo – viską mesti ir grįžti prie senų įpročių. Buvo sunkių momentų, tad šeimos ir artimųjų konstruktyvus palaikymas yra labai svarbus ir reikalingas.
Mano vyras ir šeima mane labai palaikė bei kartu džiaugėsi pasiektais rezultatais. Kitų nuomonė man nerūpėjo ir nesiklausiau jų nepagrįstų gąsdinimų, atkalbinėjimų, kad jau gana, kam tau to reikia, sugadinsi sveikatą ir pan.
Nejau kiti geriau žino, ko man reikia? Ir dar vienas patarimas – nelipkite ant svarstyklių per dieną tris kartus. Nekelkite sau nereikalingos įtampos, nes svertis pakanka vieną kartą per savaitę. Aš sveriuosi visada tuo pačiu laiku šeštadieniais. Per tuos metus svarstyklės nė karto neparodė didėjančių skaičių. Mane tai džiugino.
– Ar tęsiate suformuotus mitybos pokyčius ir dabar?
– Tęsiu ir nenustoju toliau domėtis sveika mityba. Lankau mokymus, kursus, kuriu savo receptus, eksperimentuoju ir gaminu. Šiuo metu leidžiu sau suvalgyti šokolado ar kitokį saldumyną, tačiau visada grįžtu prie subalansuotos mitybos. Mažos saldžios ar kitokios nuodėmės turi savotišką skonį. Svarbu jomis nepiktnaudžiauti. Tiesa, nelabai ir besinori, nes atrodo nebe taip ir skanu arba tiesiog per saldu.
– Šiandieninė jūs, kuri žino pokyčio vertę ir kainą: jeigu atsuktumėte laiką atgal, ar kartotumėte viską iš naujo? Ko palinkėtumėte kitiems?
– Tvirtas taip – kartočiau! Sau priminčiau – nesustoti ir kantriai siekti tikslo. Palengva, bet visada pirmyn. Jums, kaip ir man, netrūksta valios, noro, jėgų, užsispyrimo ir pan. Patikėkite, pakeitus požiūrį į maistą galite tapti labai laimingais ir sveikais nugalėtojais.
