Ineta Puzaraitė-Žvagulienė ir Julija Žižė keičia gyvenimo būdą

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad tik dešimtadalį žmogaus sveikatos ir gyvenimo trukmės lemia medicininės priemonės, aplinkos ir darbo sąlygos – apie 20 procentų, dėl dar 20 procentų „kalta“ genetika, o likusią dalį – net 50 procentų – sudaro gyvenimo būdas. Būtent pastarąjį veiksnį stengsis pakeisti dvi žinomos moterys – dainininkė Ineta Puzaraitė-Žvagulienė ir kūrybininkė bei verslininkė Julija Žižė.
Ineta Puzaraitė-Žvagulienė su sūnumi Bernardu
Ineta Puzaraitė-Žvagulienė su sūnumi Bernardu / Loretos Kondratės nuotr.

Išskirtiniame tris mėnesius truksiančiame gyvenimo būdo pokyčių projekte „Gyventi sveikai – gera!“, padedant skirtingų sričių specialistams (šeimos gydytojui, kineziterapeutui, dietologui ir psichologui), jos bandys koreguoti savo gyvenimo būdą ir keisti jį sveikesniu. Jaunos moterys aiškinsis, koks gyvenimo būdas yra laikomas sveiku ir kaip suderinti užimtą darbotvarkę bei sveikus įpročius.

Nesivaikys madų

Dainininkė, vaikų darželio įkūrėja, dviejų vaikučių mama I. Puzaraitė-Žvagulienė gydytojų kabinete būdavo retas svečias, bet, pripažįsta ji, jau kurį laiką jautė besikaupiančias problemas ir poreikį rimtai „techninei apžiūrai“.

„Pastarieji dveji metai man buvo labai intensyvūs darbo prasme. Kai turiu laisvą minutę, vežu vaiką pas gydytoją, o sau to laiko ir nelieka. Jaučiu, kad ir širdį sudiegia, ir susinervinu greičiau – dabar bus proga viską sudėlioti į vietas“, – džiaugėsi ji.

Didžiausias iššūkis man yra sveiką gyvenseną pritaikyti prie įtempto gyvenimo būdo.

Per tris mėnesius moteris tikisi pasiekti vieną svarbų tikslą. „Didžiausias iššūkis man yra sveiką gyvenseną pritaikyti prie įtempto gyvenimo būdo. Neturiu laiko nei sporto klubui, nei subalansuotai mitybai. Tikiuosi, kad su mumis dirbsiantys specialistai padės susidėlioti prioritetus ir sveikos dienos planą“, – vylėsi žinoma moteris.

Po pirmųjų vizitų pas gydytojus pašnekovė išskyrė psichologo konsultaciją. Moters teigimu, psichologinė sveikata turi tiesioginį ryšį su fizine kūno savijauta ir neretai nepakanka paviršutiniškų pokalbių su aplinkiniais ar straipsnių žurnaluose ar internete.

„Manau, kad kiekvienam žmogui būtų sveika apsilankyti pas psichologą, padėti atsakyti į vidinius klausimus, nusistatyti kryptį, ar teisingai elgiatės. Neįsivaizduokime, kad kreiptis reikia tik tada, kai jau visiškai blogai – apninka negeros mintys ar verki kiekvieną dieną. Konsultacija gali padėti išvengti didesnių emocinių nelaimių“, – įsitikinusi ji.

I. Puzaraitei-Žvagulienei psichologė patarė, kaip kovoti su ilgalaikiu nuovargiu, kaip dėliotis dienos planą.

Organizatorių nuotr. /Julija Žižė
Organizatorių nuotr. /Julija Žižė

Panašų tikslą išsikėlė ir dviejų vaikų mama J. Žižė – atrasti tai, kas geriausiai tinka.

„Man labai svarbu sužinoti, kas tinka konkrečiai man, o ne vaikytis madų. Jei visos moterys lanko kalanetiką, nebūtinai ji tiks ir man. Iki šiol sveikata problemų nekėlė, viskas, kiek įmanoma, būdavo išjaučiama ir vadovaujamasi intuicija. Jei jausdavausi blogai, niekada nepiktnaudžiaudavau, nelipdavau sau per galvą“, – kalbėjo pašnekovė.

Man labai svarbu sužinoti, kas tinka konkrečiai man, o ne vaikytis madų.

Sveika gyvensena jai nėra didelė naujiena, todėl žinoma moteris mano, kad drastiškų pokyčių per šiuos mėnesius neįvyks, bet „viskas bus labai aišku, ką, kaip ir kodėl reikia daryti“.

Stebuklingos piliulės nėra

Kaip pastebi projekto dalyves prižiūrėsianti Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Ilgūnienė, neretai žmonės į medikus kreipiasi tik sušlubavus sveikatai, o tai lemia sudėtingesnį ir ilgesnį gydymo planą.

„Diagnozavus pažengusią ligą, nebeužteks tik pakeisti gyvenimo būdą. Tačiau dalis žmonių, ypač jaunesnio amžiaus, į gydytojus kreipiasi profilaktiškai, atlieka kraujo tyrimus, tikrinasi sveikatą. Patikrinimų metu nustačius nežymius ar vidutinius kraujo rodiklių, kūno masės, kraujo spaudimo ar kitų duomenų nukrypimus nuo normos, pakeistas gyvenimo būdas gali sustabdyti tam tikrų ligų progresavimą, pagerinti bendrą žmogaus savijautą“, – pabrėžė ji.

Šeimos gydytoja Dovilė Ilgunienė
Šeimos gydytoja Dovilė Ilgunienė

Tiems žmonėms, kurie yra motyvuoti, kuriems yra svarbi jų pačių sveikata, gydytoja visada pataria mitybos, fizinio aktyvumo klausimais.

„O tie žmonės, kurie patys yra tikrai pasiryžę kažką keisti, turi tam valios, motyvacijos, jie ir klauso gydytojų patarimų“, – tikino pašnekovė.

Sudėtingiausia, kai žmonės ieško „stebuklingos tabletės“, kuri išspręstų visas jų problemas, ir patiems nieko nereikėtų daryti.

„Tačiau nė vienoje vaistinėje tokios tabletės nerasite. Pačiam radikaliai pakeisti savo gyvenimo būdą ir negrįžti prie senų įpročių yra labai sunku. Nemaža dalis žmonių, net ir susidūrę su rimtomis sveikatos problemomis, nesiryžta keisti savo mitybos įpročių, nemeta rūkyti, nepradeda sportuoti“, – kalbėjo D. Ilgūnienė.

Mažais žingsneliais tikslo link

„Man ir pačiai ne visada pavyksta laikytis sveiko gyvenimo būdo principų. Neturiu žalingų įpročių, didelį dėmesį skiriu mitybai, kad ji būtų įvairiapusė, subalansuota. Šiuo metu sportuoju mažiau, tačiau stengiuosi judėti, būti fiziškai aktyvi. Ne visada pavyksta išlaikyti ir darbo-poilsio režimą, neretai norėtųsi ilgiau pamiegoti“, – atviravo šeimos gydytoja.

Geriausia pradėti pokyčius palaipsniui – specialistai niekada nerekomenduoja viską keisti staiga.

„Bandant viską pakeisti radikaliai per vieną dieną, dažniausiai negaunama jokio efekto arba jis būna neigiamas. Žmogus nusivilia, greitai grįžta prie senų įpročių. Pirmas žingsnis turėtų būti aiškaus, apibrėžto, konkretaus tikslo nusistatymas, supratimas, ką aš noriu pakeisti. Tada ėjimas mažais žingsneliais tikslo link“, – aiškino Karoliniškių poliklinikos gydytoja.

Bandant viską pakeisti radikaliai per vieną dieną, dažniausiai negaunama jokio efekto arba jis būna neigiamas.

Ji pateikia pavyzdį: jeigu žmogaus tikslas yra numesti 10 kilogramų per 6 mėnesius, pirmiausia jam derėtų peržiūrėti savo mitybą. Mitybos įpročius keisti palaipsniui, per pirmą mėnesį atsisakyti valgymo vakarais, kitą – saldumynų, dar kitą mėnesį į savo valgiaraštį įtraukti daugiau daržovių ir t. t. Pakeitus mitybos įpročius, pradėti palaipsniui didinti fizinį aktyvumą.

„Be to, visada yra lengviau siekti savo tikslo, jeigu turi kas tave palaiko, tau pritaria. Todėl rekomenduočiau mitybos įpročius, gyvenimo būdą keisti visai šeimai kartu“, – akcentavo pašnekovė.

Komentuodama gyvenimo pokyčių projektą, D. Ilgūnienė priminė, kad prieš pokyčius visada svarbu pasitarti su medikais, įsivertinti savo fizines galimybes, nepersistengti, nesiekti itin staigaus, greito rezultato.

„Bene didžiausia visų žmonių, pradedančių sveikesnius pokyčius, klaida būna itin greito ir staigaus rezultato norėjimas ir tęstinumo nebuvimas. Abiem dalyvėms palinkėčiau, kad pavyktų laikytis sveiko gyvenimo būdo principų ne tik projekto metu, bet ir jam pasibaigus“, – sakė gydytoja.

Bene didžiausia visų žmonių, pradedančių sveikesnius pokyčius, klaida būna itin greito ir staigaus rezultato norėjimas ir tęstinumo nebuvimas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – informavimas apie veiksmų programą“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų