Inetos Puzaraitės-Žvagulienės naujasis meniu: pokyčiai jau po poros savaičių

Padeda palaikymas

Gyvenimo būdo pokyčių projekto „Gyventi sveikai – gera!“ dalyvė pripažįsta visada mėgusi suktis virtuvėje, tačiau anksčiau jos maitinimasis buvęs labai padrikas.

„Valgydavau tik tada, kai turėdavau laiko, todėl, nesiginsiu, apsilankydavau ir degalinėse, ir greito maisto užkandinėse. Po dietologės rekomendacijų pagaliau įsivedžiau tvarką. Dabar pusryčiai, pietūs ir vakarienė yra kertiniai dienos valgymai. Užkandžiavimų neatsisakiau, tačiau trys patiekalai yra nejudinami“, – esminiu pokyčiu dalijasi pašnekovė.

Moters mityboje atsirado žymiai daugiau daržovių. Be to, kiekvieną rytą namuose garuoja ką tik paruošta košė – nuo avižinės, kukurūzų kruopų iki grikių.

„Taip išpildau dietologės patarimą valgyti daugiau skaidulinių medžiagų. Pietums stengiuosi valgyti kuo daugiau sezoninių daržovių – cukinijų, moliūgų, morkų, burokėlių. Renkuosi vietinę produkciją – iš turgelių, močiučių“, – atvirauja dviejų vaikų mama.

Vakarienei moteris renkasi kur kas lengvesnį maistą, dažniausiai tai būna salotos su sūriu ar mėsa. Toks maistas, beje, patinka ne tik projekto dalyvei.

Partnerio nuotr./Inetos Puzaraitės-Žvagulienės naujasis meniu: pokyčiai jau po poros savaičių

„Man gal ir būtų buvę sunku laikytis tokio plano, tačiau padeda tai, kad mano vyras labai įsitraukė į tokią mitybą ir visą sveiką gyvenseną. Jis pats paskambina man ir klausia, kokias salotas valgysime vakarienei. Iš pradžių maniau, kad bus daug sunkiau, tačiau, susidėliojusi mitybos grafiką, natūraliai tuo metu jaučiu alkį. Pirmą valandą popiet galvoje „užsidega šauktukas“ – mesk darbus, metas pasistiprinti“, – juokiasi I. Puzaraitė-Žvagulienė.

Planavimas prasideda prieš einant į parduotuvę

Visą gyvenimą gaminti valgyti mėgusiai moteriai virtuvė yra ir atsipalaidavimas, ir poilsis. Pradėjusi sveikiau maitintis, I. Puzaraitė-Žvagulienė maisto ruošai nesugaišta daugiau laiko, tiesiog pasikeitė gamybai naudojami produktai.

„Pavyzdžiui, kvietinius makaronus pakeičiau pilno grūdo, savaitgalį, kai kepu blynus, taip pat naudoju pilno grūdo miltus. O supjaustyti keletą daržovių greta kasdienių patiekalų tikrai neužtrunka. Pirminę produktų patikrą siūlau atlikti dar parduotuvėje: eiti ten su prekių sąrašu ir bet kuriam pirkiniui paieškoti sveikesnės alternatyvos“, – sako ji.

Priešingu atveju skubėdamas iš namų čiupsi tai, kas yra šaldytuve, todėl skrandis „padėkos“, jei ten nebus sūrelių ar paprasto fermentinio sūrio.

Dabar I. Puzaraitės-Žvagulienės namuose niekada netrūksta kruopų, pilno grūdo makaronų, ankštinių ir kitų daržovių.

„Atrodo, elementaru valgyti daugiau daržovių, tačiau kol jų nepirksime daugiau, tai ir liks tik šnekos. Kartais prireikia tik mažo postūmio iš šalies. Man šiuo atveju tai buvo dietologės patarimai. Iškart pastebėjau, kad didžiausi savijautos pokyčiai įvyko sureguliavus vakarienę. Anksčiau grįžusi po darbo valgydavau tai, kas po ranka, kas greit pagaminama. Tada kankina sunkumas, miego kokybė prasta, nuotaikos nėra. O dabar, jau porą savaičių sąžiningai valgant lengvesnį maistą, sumažėjo porcijos ir pagerėjo savijauta. Net atsikeli šviežesne galva“, – tikina moteris.

Paprašyta įvardinti vakar dienos meniu, I. Puzaraitė-Žvagulienė atvira.

„Pusryčiams valgėme avižinių dribsnių košę su avietėmis, pietums – ryžių troškinį su vištiena ir kariu, o vakarienei – salotas su burokėliais ir feta. Savęs neriboju, bet jau seniai nevalgiau paprastų, mažai maistingų sumuštinių su dešra ir agurkėliu“, – sako ji ir priduria, kad šio sveikos gyvensenos projekto metu jai teko atsisakyti vos kelių mėgstamų dalykų.

Dainininkei svoris niekada nebuvo aktualu, todėl ir dabar, ėmusi sveikiau maitintis, ji nepuolė svertis. Tiesa, jei kas laikytųsi I. Puzaraitei-Žvagulienei sudaryto plano, pokyčiai, įsitikinusi ji, būtų dideli.

„Anksčiau galvojau, kad į dietologus žmones kreipiasi tik tada, kai turi antsvorį. Tačiau dietologė pasakojo, kad gali būti labai lieknas, bet riebalai kaupiasi ir ant vidaus organų. Tai gali daryti įtaką ateities ligoms. Džiaugiuosi, kad buvau itin išsamiau ištirta. Net ir savo vyrą užrašiau pas dietologą pasitikrinti“, – prisipažino pašnekovė.

Gydytojos dietologės patarimai rudeniui – kaupkime atsargas

Karoliniškių poliklinikos gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė pabrėžia, kad ruduo – sezoninių gėrybių metas, ir kiekvienas turėtų kasdien į valgiaraštį įtraukti morkas, kopūstus, burokėlius, cukinijas, moliūgus, šaknines daržoves, obuolius, slyvas ir dar daugiau.

„Taip pat tai yra laikas ruošti atsargas žiemai – šaldyti ir rauginti daržoves. Pastarosiose yra probiotikų, reikalingų gerai žarnyno veiklai ir stipriam imunitetui. Svarbu, kad rauginant nebūtų naudojamas actas, kuo mažiau druskos ir cukraus“, – pabrėžė I. Puzaraitės-Žvagulienės mitybą projekte prižiūrinti gydytoja.

Dietologė akcentuoja, kad šaldytos prieskoninės žolelės ir uogos bus geras pasirinkimas žiemos laikotarpiu, nes jose išlieka didžioji dalis naudingų medžiagų ir skoninės savybės.

Be to, šaltėjant orams, natūraliai norisi šildančio maisto, pagal tai derėtų pakoreguoti ir savo meniu.

„Sriubos ir troškiniai yra puikus pasirinkimas rudens ir žiemos sezonais. Toks maisto ruošimo būdas suteikia sotumo jausmą, sušildo kūną ir puikiai tinka, norint suvartoti daugiau daržovių, kurios turėtų būti pagrindinė tokių patiekalų dalis. Labai svarbu ruošiant maistą, neperkepti, nepervirti sudėtinių dalių iki minkštos masės, kad būtų išsaugoma kuo daugiau vitaminų“, – pataria ji.
Karoliniškių poliklinikos gydytoja rekomenduoja pabandyti daržoves kepti orkaitėje, sumaišius su šlakeliu aliejaus ir mėgstamais prieskoniais. Skanu ir sveika – ir kaip garnyras, ir kaip pagrindinis patiekalas.

„Ruošiant maistą rudenį, reiktų nepamiršti ir ankštinių (pupelių, lęšių, avinžirnių), viso grūdo kruopų, užkandžiams rinktis riešutus ir sezoninius vaisius. Norint dar labiau praturtinti maistą skaidulomis, galima barstyti linų sėmenis, įvairias sėklas, skaldytus riešutus, o kokteilius ar sriubas papildyti chia (ispaninio šalavijo) sėklomis“, – patarimų negaili specialistė.

Telieka jais pasinaudoti.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – informavimas apie veiksmų programą“.