Daugiau nei tris dešimtmečius pacientų širdimis besirūpinantis gydytojas įsitikinęs – jei žmonės reguliariai matuotųsi kraujospūdį, jei jį reguliuotų, net 6 kartus sumažėtų miokardo infarkto atvejų ir net 10 kartų sumažėtų insulto skaičius.
„Arterinis kraujo spaudimas yra didelis kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, dėl jam padidėjus išsiplečia aorta, įvyksta įvairūs plyšimai, o vėliau iš paskos ima sekti daug kitų įvairių ligų“, – 15min tikino P.Šerpytis.
Mediko teigimu, padidėjęs kraujo spaudimas – liga, kurią galima greitai aptikti, tačiau svarbu dėl jos reguliariai tikrintis. „Jei kartais galvojate, kad galite nematuoti kraujo spaudimo, nes jums tai neaktualu, – labai klystate. Matuoti privaloma ir tą daryti reikėtų bent kartą per savaitę“, – sakė pašnekovas.
Pasak kardiologo, norint tinkamai pamatuoti kraujo spaudimą, pirmiausia reikia nurimti: prieš matuojant, kelias minutes ramiai pasėdėti, atsipalaiduoti – tik tuomet duomenys bus tikslūs. Dar geriau – vienu metu atlikti kelis matavimus, o tuomet išvesti bendrą jų vidurkį.
Nors kai kurie kraujospūdžio matuokliai šį darbą atlieka patys – juose integruota speciali vidurkio matavimo technologija, matuoja kraujospūdį tris kartus ir išveda vidurkį.
Šiuolaikiniai kraujospūdžio matuokliai gali pasitarnauti ir nustatant tam tikras ligas, pavyzdžiui, ankstyvoje stadijoje galima aptikti prieširdžių virpėjimą. Ir net jei tiesioginių ligos simptomų dar nėra, matuojant kraujospūdį kasdien ir aptikus prieširdžių virpėjimą, kraujospūdžio matuoklio ekrane pasirodęs simbolis įspėja, kad verta apsilankyti pas gydytoją išsamesniam tyrimui. Pasak specialistų, tokia prevencija labai svarbi, nes įvykus insultui, pasekmės tampa labai skaudžios.
„Dabar daugelis iš mūsų gyvename nuolatiniame lėkime. Jei arterinį kraujo spaudimą bandysime nustatyti greitai, prabėgomis, rezultatas nebus tikslus. Svarbu bent tris minutes ramiai pasėdėti, taip pat – tinkamai pritaikyti manžetę – jei žmogus stambesnis, jei labai tvirtas, turi dideles rankas, ji turi būti didesnė, dengti trečdalį žasto“, – patarimais dalijosi P.Šerpytis.
Gydytojo teigimu, svarbu žinoti, kad efektyviausia arterinį kraujospūdį matuoti ryte, vos atsikėlus – organizmas per naktį pailsi, ir rodmenys būna tiksliausi. „Kraujagyslės per naktį turėtų pailsėti ir ryte arterinis kraujo spūdimas turėtų būti normalus. Tačiau jei ryte jis pakilęs, ir jei pakilęs ne vieną kartą, reikia susirūpinti, pasidomėti gydymu“, – kalbėjo P.Šerpytis.
Kraujo spaudimą gali pamatuoti ir gydytojas, tačiau vienas iš populiariausių mitų – kad būtent mediko kabinete rodmenys yra tiksliausi. Neretai tokiais atvejais matuojant spaudimą, šis pakyla – tam įtakos turi tiek stresas, įvairūs kiti faktoriai, ypač, jei matuojama antroje dienos pusėje, kai organizmas jau šiek tiek pavargęs.
„Jei spaudimas pakilęs virš normos ribų, padarome echoskopiją, kardiogramą ir jei matome tam tikrus pakitimus, galima sakyti, kad liga jau turi stažą. Nors kai kurie žmonės sako: „Aš niekada neturėjau arterinio kraujo spaudimo“, tačiau esmė tame, kad jie jo tiesiog nematavo“, – sako P.Šerpytis.
Jo teigimu, gydymas pastaruoju metu Lietuvoje gerokai pažengęs – kardiologas sako, kad spėjus laiku susirūpinti, kraujo spaudimą galima nesunkiai sureguliuoti. „Turime pakankamai medikamentų gydyti kraujo spaudimą, tiesiog reikia nebijoti kreiptis į gydytoją. Jei šeimos gydytojas matys, kad problemos negali išspręsti, jis nusiųs jus pas kitus specialistus – kardiologą, endokrinologą, neurologą, nefrologą“, – kalbėjo P.Šerpytis.
Iš tiesų per didelis kraujo spaudimas turi įtakos visam organizmui, tačiau jis gali pakilti dėl to, kad problema slypi giliau, galbūt reiktų susirūpinti širdimi, išsitirti, kaip dirba inkstai, smegenys.
„Mes tai vadiname organų taikinių pažeidimais. Nesirūpindami savo kraujospūdžiu, insulto ir infarkto, širdies nepakankamumo atvejų turėsime daugiau, o ir po organų taikinių pažeidimo gali atsirasti komplikacijų“, – sako kardiologas.
Pasak jo, pirmiausia reiktų savęs paklausti – kodėl kartais jaučiamės neramūs, sudirgę? Atsakymas paprastas – todėl, kad nereguliuojame arterinio kraujo spaudimo.
„Priežasčių, kodėl jis kyla, yra labai daug. Visų pirma – per intensyvus gyvenimo tempas, nuolatinė įtampa, savyje kaupiame daug streso, daug pykčio, daug negatyvių emocijų. Valgome prabėgomis, kas pakliūva po ranka, per mažai judame... Visa tai anksčiau ar vėliau atsiliepia sveikatai“, – mintimis dalijosi P.Šerpytis.
Jis išskyrė keletą esminių taisyklių, kurių laikantis galima sau padėti ir sumažinti dėl per aukšto arterinio spaudimo kylančią grėsmę išsivystyti hipertenzijai.
Kraujo spaudimas kyla dėl daugelio priežasčių: per intensyvaus gyvenimo tempo, nuolatinės įtampos, savyje kaupiamo streso, pykčio, negatyvių emocijų
Visų pirma, daugiau judėti, aktyviau leisti laisvalaikį. Nors čia iškyla ir kita rizika – jei įprastai kraujo spaudimas padidėjęs, jei žmogus turi hipertenziją, fizinį krūvį reiktų rinktis atsakingai, sportą tokiu atveju reiktų pamiršti, nebent rinktis specialius pratimus su gydytojo priežiūra.
„Žinoma, kad fizinis aktyvumas padeda atpalaiduoti smegenų ląsteles. Tačiau jokiu būdu negalima užsiimti fizine veikla, jei yra didelis arterinis kraujo spaudimas. Jei jis nebus koreguojamas, tai prives prie negerų dalykų“, – sakė P.Šerpytis.
Maisto racione vertėtų gerokai sumažinti cukraus, druskos, miltų ir krakmolo kiekį – P.Šerpytis šiuos komponentus vadina „keturiais baltais drambliais“, dėl kurių vartojimo „ačiū“ mūsų organizmas tikrai nepasakys.
„Nors daug kas apie tai kalba, tačiau tai svarbu – jei žmogus turi antsvorio, jį sureguliavus, numetus bent kelis kilogramus, arterinis kraujo spaudimas iškart šiek tiek sumažės. Taip pat sumažės, jei vartosime mažiau kofeino – daugiau nei trys puodeliai kavos per dieną jau yra daug“, – sakė medikas. Čia būtų galima pridėti ir kitus kofeino turinčius produktus – ne ką mažiau jo turi stipri arbata, energiniai gėrimai, net tam tikri vaistai.
Itin svarbią reikšmę turi ir poilsis, svarbu suderinti darbo ir laisvalaikio režimą, pakankamai laiko skirti miegui.
„Jei matome, kad net pakoregavę rizikos veiksnius, vis tiek turime aukštą kraujo spaudimą, reiktų gydyti. Kai kurie galvoja, kad užteks vartoti kokias nors žoleles – deja, lengvais atvejais jos gal ir pakoreguos, tačiau jei jau yra tam tikrų organų pažeidimai, reikalingi medikamentai“, – kalbėjo P.Šerpytis.
Jei matuojant arterinį kraujo spaudimą skaičiai perkopia 140 ir 90 – laikas rimtai susirūpinti
Kardiologas ragina visus nedelsti ir reguliariai tikrintis sveikatą, taip pat – įsigyti kraujospūdžio matuoklį, šis esą turėtų būti kiekvienų namų vaistinėlėje.
„Anksčiau galvodavome, kad vyresniam žmogui turėti aukštesnį kraujospūdį – normalu. Kad jį reiktų matuoti prie 100 pridėjus žmogaus amžių ir tai esą jos normalus kraujo spaudimas. Nieko panašaus – viršutinis turėtų neviršyti 120, apatinis (diastolinis) – 80, jei skaičiai perkopia 140 ir 90 – laikas rimtai susirūpinti“, – kalbėjo P.Šerpytis.
Medikas pastebi, kad ypač svarbus apatinis skaičius – viršutinis esą gali šokinėti priklausomai nuo konkrečios situacijos (padidėti po fizinio krūvio, susijaudinus, išgėrus kavos, neišsimiegojus ir pan.), tačiau apatinio pakilimas 95 atvejais iš 100 jau rodo hipertenziją, likę 5 – inkstų, šlapimo, endokrinologines ligas.
Tokie pat skaičiai galioja ir jauniems žmonėms. Ypač tiems, kurie daug dirba, neišsimiega, normaliai nepailsi, dėl didelio užimtumo neranda laiko pasirūpinti savimi. Ir nors jie suserga rečiau, aptikus didelį arterinį kraujo spaudimą, galioja toks pat gydymas.
Ir nors vieno atsakymo, kokiame amžiuje dažniausiai verta pradėti susirūpinti kraujo spaudimu, nėra, tačiau peržengus 35-erių ribą, sveikatai reikėtų skirti daugiau skirti dėmesio. „Endotelio vidinis kraujagyslių sluoksnis sustorėja, pasikeičia jo standumas, o dėl jo pasikeičia ir kraujagyslių įtempimas, dėl skysčių pertekliaus atsiranda pasipriešinimas, o tuomet širdis dirba daugiau.
„Tik pusė turinčių didelį kraujo spaudimą žino apie tai, kad jį turi. O iš tų turinčių, tik pusė – gydosi, dar liūdniau – tik pusė besigydančių gydosi tinkamai. Kitaip tariant, iš sergančių žmonių tik 7–10 proc. imasi tinkamų priemonių hipertenzijai gydyti. O juk negydant hipertenzijos, vėliau turime daug įvairių komplikacijų“, – apie liūdną statistiką kalbėjo P.Šerpytis.
Kita vertus, gydytojas pastebi, kad laikui bėgant vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos, dažniau nei anksčiau laiku susiima atlikti tyrimus.
„Bendra tendencija džiugina. Nepaisant to, kad sergančių auditorija jaunėja, žmonės labiau savimi rūpinasi. Galime pasidžiaugti, kad ir gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo, turime gerokai daugiau vyresnių žmonių. Tam įtakos turėjo ir naujos gydymo technologijos, nauji vaistai, įvairios prevencijos programos“, – pasakojo P.Šerpytis.
Viena tokių – širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, pagal kurią vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų raginamos kartą per matus apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertina rizikos veiksnius ir sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas.
