Nuotolinė kontrolė ne visada pasiteisino
Pacientai, bijodami užsikrėsti koronavirusine infekcija, vengė vizitų pas gydytojus. Pasak prof. M.Miglino, ta baimė suprantama, nes šių pacientų imuninė sistema yra slopinama medikamentų, todėl COVID-19 liga užsikrečiama lengviau, sergama sunkiau.
Pastebėta, kad vienintelė buvusi išeitis – nuotolinė kontrolė – ne visada buvo gera: „Lėtinės inkstų ligos priežastys – padidėjęs ir tinkamai nekoreguojamas kraujospūdis bei cukrinis diabetas. Gydytojai nefrologai, kardiologai, endokrinologai ir šeimos gydytojai bandė pacientus konsultuoti ir ligų gydymą kontroliuoti nuotoliniu būdu, bet ne visada tai pavykdavo – dalis pacientų visai nuo kontrolės „nutrūko“, vizitai buvo praleidžiami, tyrimai neatliekami, dėl to ligos koreguotos nepakankamai. Dėl šių priežasčių didesnei nei įprastai daliai pacientų gali grėsti inkstų veiklos sutrikimai.“
Gydytojai nefrologai sulaukia vadinamųjų uždelstų atvejų – dėl pandemijos metu sustabdytų įprastinių planinių procedūrų šiuo metu sulaukia pacientų su infekcijomis, taip pat su kateterių, fistulių problemomis.
Daugiau teko valdyti inksto atmetimo reakcijų, ypač pirmosios pandemijos bangos metu (vasarą). Tokią situaciją lėmė pacientų baimė vykti į gydymo įstaigas.
Apžvelgdami metus trunkančią pandemiją, galime konstatuoti, jog šis laikotarpis turėjo įtakos ir pacientams, gyvenantiems su transplantuotu inkstu: „Daugiau teko valdyti inksto atmetimo reakcijų, ypač pirmosios pandemijos bangos metu (vasarą). Tokią situaciją lėmė pacientų baimė vykti į gydymo įstaigas – praleisdavo vizitus, patys koreguodavo imunosupresinius vaistus, – sako prof. M.Miglinas. – Šiuo metu, kai transplantuoti ir dializuojami pacientai jau paskiepyti, tikimės, tai padės sustabdyti koronaviruso infekcijos plitimą tarp šios itin pažeidžiamos pacientų grupės.“
2020 metais koronavirusine infekcija sirgo 226 dializuojami pacientai ir 75 pacientai, gyvenantys su transplantuotu inkstu.
Pandemijos atgarsiai nefrologijos moksle
Pandemijai tęsiantis pasaulyje skelbiama nemažai duomenų apie inkstų ligomis sergančių, dializuojamų ir gyvenančių su transplantuotu inkstu pacientų gydymą nuo koronavirusinės infekcijos, mirtingumo statistiką, galimas gydymo korekcijas imunosupresiniais vaistais. Inkstų ligos – vienos iš dažniausių registruojamų COVID-19 komplikacijų.
Net ir nesirgusiam inkstų liga, kas dešimtam pacientui po koronavirusinės infekcijos sutrinka šių organų veikla. Jei sutrikimo laipsnis sunkus, reikia dializių – didėja ir mirties rizika. „Ūminis inkstų pažeidimas yra ne tik dažna ir grėsminga COVID-19 komplikacija su mirties rizika, bet ir įveikus ligą, ne visada inkstų veikla atsinaujina, lieka negrįžtamų inkstų pažeidimų. Prognozuojama, kad lėtinėmis inkstų ligomis sergančiųjų daugės,“ – apibendrina prof. M. Miglinas.
Kovo 11 d. minima Pasaulinė inkstų diena. Šią dieną didelis dėmesys skiriamas ypač jautriai pacientų grupei – hemodializuojamiems pacientams. Prof. M.Miglinas sako, jog pandemijos laikotarpiu šie pacientai neišvengiamai turėjo kontaktuoti su personalu ir kitais pacientais, nes vizitai dializės procedūroms būtini tris kartus per savaitę. „Geroji žinia yra ta, kad medicinos mokslas ieško galimybių pakeisti dializuojamų pacientų priežiūros modelius, kad būtų daugiau namų terapijos, kad būtų išvengta kontaktų – todėl neabejotinai daugės peritoninės dializės, atliekamos namuose“, – teigia prof. M.Miglinas.
Namų dializė (Lietuvoje – peritoninė dializė) ne tik leidžia išvengti kelionės į dializės centrą ir procedūros jame. Pastebėta, kad taip ilgesnį laiką išsaugoma liekamoji inkstų veikla, mažiau ribojama mityba, geresni parametrai po inksto transplantacijos. Pacientai gali laisvai keliauti ir išlikti socialiai aktyvūs, todėl pasibaigus karantinui namų izoliacija jiems vėl grąžins visavertį gyvenimą.
