Insultas gali ištikti dirbant, išėjus pasivaikščioti, žiūrint filmą, važinėjantis dviračiu, atostogaujant ar užsiimant bet kokia kasdiene veikla.
Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, gydytojas neurologas prof. dr. Dalius Jatužis sako, kad 40-metis, patyręs insultą – ne retenybė. Maža to, insultą patiria ir dar jaunesni žmonės, netgi vaikai.
„Vaikų neurologai gydo 5, 10, 15 metų vaikus ir paauglius su insultais. Insultu galima susirgti ir kūdikystėje – tik tokiu atveju ligos priežastys bus kitokios.
Vaikų neurologai gydo 5, 10, 15 metų vaikus ir paauglius su insultais. Insultu galima susirgti ir kūdikystėje.
Suaugusiesiems insultą išprovokuoja aterosklerozė, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, širdies ligos. Vaikai ir paaugliai serga įgimtomis ar genetinėmis ligomis – širdies ydos, kraujo ligos, kurios irgi gali komplikuotis į insultą“, – pasakojo profesorius.
Dukart viršijame ES vidurkį
Visame pasaulyje įvykus insultui miršta apie 10 proc. žmonių. Lietuvoje mirčių skaičius nuo insulto dukart viršija ES vidurkį.
D.Jatužis konstatuoja, kad pagrindinis visos sveikatos sistemos uždavinys – sumažinti insultų skaičių: mažiau insultų – mažiau ir mirčių.
Be to, negalima pamiršti ir ligos gydymo naštos visuomenei. Prieš dešimt metų buvo paskaičiuota, kad Lietuvoje išlaidos vienam insulto atvejui ligoninėje siekia 5800 eurų.
„Dabar suma būtų dar didesnė, nes viskas brangsta. O jei dar skaičiuotume neįgalumo išmokas, prarastą darbingumą, gyvybes – skaičiai būtų milžiniški“, – kalbėjo D.Jatužis.
Nežino rizikos veiksnių
Nors apie insultą kalbama palyginti dažnai, jo profilaktika šlubuoja: žmonės nežino, kokia tai liga ir kaip jos išvengti. O jei ir žino, tai nieko nedaro, kad ką nors pakeistų.
Tai atskleidė šiemet medicinos studentės Vilniaus mieste atlikta apklausa apie insulto riziką. Apklausoje dalyvavo 362 respondentai, kurių amžiaus vidurkis siekė 44 metus.
Nežinia, juokais ar rimtai, tačiau pasitaikė respondentų, kurie kaip insulto rizikos veiksnį nurodė vyrą arba žmoną. Rūkymą paminėjo dauguma apklaustųjų, nors tai tikrai nėra pagrindinis ligos faktorius: klasifikacijoje jis atsiduria tik 5 ar 7 vietoje.
Tarp rizikos veiksnių apklausos dalyviai nurodė ir ilgas keliones, radiaciją, net pragulas.
„60 proc. respondentų nežino arba nenurodė nė vieno rizikos veiksnio. Ir tai buvo miestiečiai, žmonės su išsilavinimu. O kas, jei apklausa būtų atlikta kaime?“ – retoriškai klausė D.Jatužis.
Stebuklingos piliulės nėra – reikia keistis
Kliniškai insulto rizikos veiksniai yra labai gerai žinomi. Daugiau nei 80 proc. sergančiųjų insultu turi bent vieną rizikos veiksnį, o kartais ir daugiau. Veiksnių sąveika grėsmę susirgti smarkiai padidina.
„Padidėjęs kraujo spaudimas, aukštas cholesterolis, cukrinis diabetas, širdies ligos, širdies ritmo sutrikimai“, – pagrindinius ligos veiksnius vardijo D.Jatužis.
Apie tai žino tik 5 proc. apklaustųjų.
Tuo metu prieširdžių virpėjimas sukelia penktadalį išeminių insultų. Cholesterolio padidėjimas – net 30 proc.
„30 proc. apklaustųjų nurodė žinantys, kad turi padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolį. Kokia dalis ką nors daro? Mažuma. Net 39 proc. nesigydo nei dieta, nei vaistais. O juk ir hipertenzija, ir prieširdžių virpėjimas, ir aterosklerozės vystymasis gali būti palyginti gerai kontroliuojami“, – atkreipė dėmesį profesorius.
Jis apgailestauja, kad visuomenėje vis dar vyrauja neteisingas gydytojo vaidmens suvokimas.
Girdi, medikas įsivaizduojamas kaip dievas, kuris turėtų paskirti stebuklingą piliulę nuo visų ligų: „Taip nėra. Žmogus turi būti suinteresuotas ką nors keisti savo gyvenime, atsisakyti žalingų įpročių, propaguoti sveiką gyvenseną, mitybą, kraujospūdžio korekciją ir t.t.“
Kiekviena minutė – aukso vertės
Žmonės nežino ne tik insulto rizikos veiksnių, bet ir pagrindinių ligos požymių.
„26 proc. respondentų nežinojo nė vieno insulto požymio, 28 proc. – tik vieną. Tai reiškia, kad įvykus insultui jie laiku neiškviečia greitosios pagalbos“, – konstatavo D.Jatužis.
Kiekviena minutė reiškia prarastus tūkstančius neuronų ir net moderniausia medicina neatstatys to, kas prarasta.
Tuo metu insultą patyrusiam ligoniui kiekviena akimirka – aukso vertės. Kuo labiau delsiama, tuo mažesnė tikimybė, kad ligonis gaus moderniausią gydymą, galintį padėti sumažinti smegenų pažeidimą, išvengti sunkių ligos padarinių ir smarkiai padidinti paciento šansus pasveikti ir grįžti į normalų gyvenimą.
„Kiekviena minutė reiškia prarastus tūkstančius neuronų ir net moderniausia medicina neatstatys to, kas prarasta“, – neslepia D.Jatužis.
Pacientui į ligoninę atvykus po 4,5 valandų nuo insulto pradžios trombolizė – susidariusio krešulio ištirpdymas vaistais – nebegalima. Praėjus šešioms valandoms – ir trombektomija – krešulio pašalinimas specialiu kateteriu – negalima.
„Jei žmogus atvyksta po septynių valandų nuo insulto pradžios, jam insulto klasteris netaikomas“, – aiškina gydytojas neurologas.
Modernų gydymą gauna 5 proc. pacientų
2014 metais Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti integruotos sveikatos priežiūros strategija insulto srityje – sukurtas insulto paslaugų klasteris, kurį sudaro šeši medicinos centrai: Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Kauno klinikos, Santariškių klinikos, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Sukūrus insulto klasterį šalyje reikšmingai padaugėjo moderniųjų ūminio insulto gydymo metodų taikymo atvejų. Tai lėmė Lietuvos proveržį ūminio insulto gydymo srityje, kurį pripažįsta net užsienio medicinos centrai.
Modernieji gydymo būdai insulto atveju Lietuvoje pritaikomi maždaug 5 proc. pacientų. D.Jatužis sutiko, kad skaičius gali pasirodyti menkas, tačiau pabrėžė, kad finansavimas tam neturi įtakos.
Galiu užtikrinti, kad nebuvo atvejo, jog trombolizė nebūtų atliekama dėl trombolitiko – vaisto, kuris tirpina krešulius – stokos.
„Galiu užtikrinti, kad nebuvo atvejo, jog trombolizė nebūtų atliekama dėl trombolitiko – vaisto, kuris tirpina krešulius – stokos. Modernaus gydymo taikymą apriboja įvairūs trikdžiai: paciento atvykimo į ligoninę laikas, jo sveikatos būklė, vartojami vaistai, ligos, kuriomis serga: onkologinės, kraujo ligos, ypač aukštas spaudimas, kurio nepavyksta sureguliuoti. Tokiems pacientams negalima taikyti modernių metodų, nes jie nukraujuos“, – aiškino D.Jatužis.
Ketina kompensuoti naujovę – statinus
Proveržį ūminio insulto gydymo srityje patvirtina ir sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
2014 metais insulto gydymui trombolize ir trombektomija buvo išleista daugiau nei 1 mln. eurų. „Šiemet milijoną pasiekėme per pusmetį, vadinasi, numatytą metinį biudžetą viršysime net 67 proc.” – skaičiavo ministrė.
Ji prasitarė, kad širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai nuo kitų metų sausio ketinama taikyti dar vieną priemonę – statinų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
„Tyrimai rodo, kad valstybėse, kur šis vaistas kompensuojamas, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo 30-40 proc. Šiai naujovei kitiems metams reikėtų 870 tūkst. eurų. Premjero pritarimas jau gautas – šį žingsnį reikia žengti“, – kalbėjo R.Šalaševičiūtė.
