Išdėstė savo „faktus“
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pribloškiančia statistika apie mamogramas.
„Vis daugiau šalių atsisako mamografijos.
Patikros paslaugos taip pat pristabdytos kai kuriose Kanados, Italijos, Škotijos ir Australijos dalyse.
50-60 proc. „teigiamų“ rezultatų yra neteisingi! Taigi diagnozavus „krūties vėžį“ 50-60 proc. atvejų įrodo, kad jo išvis nebuvo.
Atliekant tyrimą, krūtis suspaudžiama dideliu 10 kPa (1019 kg/m2) svoriu ir tada sveikas, labai jautrus krūties audinys bombarduojamas radioaktyviąja spinduliuote!
Tai skatina naviko augimą ir metastazių plitimą!
Atliktas 690 tūkst. įrašų tyrimas rodo, kad po mamografijos labai daug krūties vėžio atvejų buvo diagnozuotas visiškai sveikoms moterims!!!“, – savo teiginius išdėstė internautas.
Kita „Facebook“ vartotoja panašia bauginančia informacija dalijosi dar prieš metus.
„Mamogramos yra viena iš pagrindinių vėžio priežasčių...Viena mamografija radiacijos kiekio žala prilygsta 1000 krūtinės ląstos rentgeno nuotraukų ir jos metu yra sutraiškoma daug audinių“, – tikino ji.
Didelė tyrimų dalis neteisinga?
Cituotas internautas teigdamas, kad 50-60 proc. mamogramų būna klaidingai teigiamos, pateikė netikslią informaciją. Jungtinių Valstijų krūties vėžio organizacijos „Susan G. Komen“ duomenimis, atlikus 10 kasmetinių mamografijų tikimybė, kad bus gautas bent vienas klaidingas teigiamas rezultatas, lygi 50-60 proc.
Tai reiškia, kad per 10 metų būna tik 50-60 proc. tikimybė, kad moteris gaus vos vieną klaidingą atsakymą. Tikėtina, kad būtent čia internautas ir susipainiojo savo skaičiavimuose.
Pasak Amerikos vėžio draugijos, tikėtina, kad per 10 metų laikotarpį maždaug pusė moterų, kurioms kasmet atliekami mamografijos tyrimai, vienu ar kitu metu gaus klaidingą teigiamą rezultatą. Tokias pačias tikimybes nurodo ir moksliniai tyrimai.
Iš tiesų atrankinė mamografija gerai veikia siekiant nustatyti krūties vėžį, ypač 50 metų ir vyresnėms moterims. Apskritai mamografijos jautrumas yra apie 87 proc. Tai reiškia, kad mamografija teisingai nustato apie 87 proc. moterų, sergančių krūties vėžių.
Šis rodiklis yra didesnis vyresnėms nei 50 moterims bei moterims, kurių krūtys yra „riebesnės“, nei moterų, kurios turi tankesnes krūtis.
Tačiau iš tiesų vienas neigiamų aspektų yra klaidingi teigiami rezultatai. Tai nutinka, kai mamogramos metu nustatomas nenormalus radinys, kuris gali būti vėžys, nors iš tikrųjų nėra.
Kuo daugiau mamografijų moteriai atliekama, tuo didesnė tikimybė, kad ji gaus klaidingą teigiamą rezultatą ir reikės atlikti tolesnius tyrimus.
Tikimybė gauti klaidingą teigiamą rezultatą po vienos mamografijos yra 7-12 proc., priklausomai nuo amžiaus.
Klaidinga informacija apie mamografiją dažnai yra susijusi su „Kanados nacionaliniu krūtų patikros tyrimu“, atliktu aštuntajame dešimtmetyje.
Kaip aiškina Otavos ligoninės vėžio centro bendrosios praktikos onkologė Anna Wilkinsom, tyrime daroma išvada, kad mamografijos apskritai nesumažina mirtingumo rodiklių ir kad pacientėms jų diagnozuojama per daug. Tačiau vėliau buvo suabejota šio tyrimo metodika, nes dalyvės, įtariamos jau sergančios krūties vėžiu, buvo įtrauktos į kontrolinę mamografijos grupę.
„Tai vienintelis tyrimas, kurio metu daugiau krūties vėžio atvejų nustatyta atrankinės patikros skyriuje nei neatrankinės patikros skyriuje. Ir tai vienintelis tyrimas, kuris parodė mamografijos žalą, o ne naudą“, – aiškino gydytoja.
Atsisako vis daugiau šalių?
Tai, kad Kanadoje ir kitose šalyse atsisakoma mamografijų, yra melas. Iš tiesų yra priešingai – minėtos d šalys rekomenduoja atlikti šį tyrimą.
„Mamografija yra vienintelis įrodytas saugus ir veiksmingas krūties vėžio atrankinės patikros metodas, o mamografijos įranga yra vienintelis vaizdavimo metodas, kuriam Kanados sveikatos apsaugos tarnyba suteikė krūties vėžio patikros licenciją“, – rašoma „Health Canada“ internetinėje svetainėje.
Kanados vėžio draugijos svetainėje pateikiamos mamografijos programos, kurios vykdomos visose provincijose, išskyrus Nunavutą.
Kaip naujienų agentūrai AFP teigė provincijos atstovai, jos politika pagrįsta Otavos ligoninės atrankinės patikros programa ir paslaugos nėra sustabdytos.
Pasinaudojus paieškos sistema, taip pat nesudėtingai galima patikrinti, kad ir kitos šalys atlieka mamografijas.
Viena pagrindinių vėžio priežasčių?
Atliekant mamografiją kūnas yra veikiamas nedidelio radiacijos kiekio. Nors ši spinduliuotė laikui bėgant gali padidinti krūties vėžio riziką, ji išlieka labai maža. Dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad mamografijos nauda nusveria nedidelę radiacijos keliamą riziką, ypač 50 metų ir vyresnėms moterims.
Britų Kolumbijos universiteto radiologijos profesorės Paulos Gordon žodžiais, nors suspaudimas atliekant mamografiją gali būti nemalonus, jis yra greitas.
„Atliekant mamogramą suspaudimas yra būtinas, kad išsiplėstų audiniai ir būtų galima aptikti vėžį, taip pat tam, kad krūtį būtų galima išryškinti ir jai reikėtų mažiau spinduliuotės“, – AFP teigė ji.
Švedijoje atliktame tyrime vertinant, ar suspaudimas gali išsklaidyti cirkuliuojančias navikines ląsteles, to įrodymų nerasta ir buvo padaryta išvada, kad mamografijos nėra pavojingos.
Pasak Nacionalinės krūties vėžio organizacijos, šiuo metu mamograma „tebėra auksinis krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos standartas“. Nei krūties suspaudimas, reikalingas mamogramai atlikti, nei radiacijos kiekis, naudojamas atliekant tyrimą, nesukelia vėžio ir neskatina vėžio plitimo.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, ankstyvo krūties vėžio nustatymo mamografijos metodu nauda gerokai viršija bet kokią galimą riziką.
Amerikos radiologijos koledžas pažymi, kad atrankinės mamografijos tyrimas prilygsta 26 dienoms natūralaus foninio spinduliavimo, o 3D mamografijos tyrimas – 33 dienoms.
Reguliariai atliekamos mamografijos padėjo sumažinti mirčių nuo krūties vėžio skaičių.
15min verdiktas: melas. Teiginys, kad 50-60 proc. mamografijų neteisingos, yra melas. Pasak oficialių šaltinių ir tyrimų, per 10 metų yra tik 50-60 proc. tikimybė, jog moteris gaus vos vieną klaidingą atsakymą, jei ji tiriasi kasmet. Daugiau šalių ne atsisako, o priešingai – skatina mamogramas. Nei krūties suspaudimas, nei radiacijos kiekis, naudojamas tyrimo metu, nesukelia vėžio ir neskatina jo plitimo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
