Pagrindinė apsisaugojimo priemonė – vengti kontaktų su alergenais – šiais laikais beveik neįmanoma, o medikamentai slopina simptomus tik laikinai. Kol kas vienintelis pasaulyje žinomas ir beveik prieš šimtmetį sugalvotas gydymo būdas, veikiantis alergijos atsiradimo priežastis bei turintis ilgalaikį poveikį – alergenų specifinė imunoterapija. Gydymas ja gali trukti iki 5 m., tad ne visiems pacientams pakanka kantrybės gydytis pagal specialistų nurodymus, nors, pritaikius alergenų specifinę imunoterapiją, galima nejausti alergijos požymių dešimtmečiais. Kai kuriems sergantiesiems pavyksta visiems laikams atsisveikinti su šia civilizacijos rykšte.
Kol kas vienintelis pasaulyje žinomas ir beveik prieš šimtmetį sugalvotas gydymo būdas – alergenų specifinė imunoterapija.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų alergologės ir klinikinės imunologės, doc. dr. Audros Blažienės, taikant alergenų specifinę imunoterapiją, pacientui mažais kiekiais duodama alergenų, kuriems jis jautrus, palaipsniui didinant dozes: „Tokiu būdu organizmas pripranta prie tam tikro alergeno ir imuninė sistema į jį nebereaguoja. Alergenų specifinė imunoterapija gydoma ir nuo plėvasparnių vabzdžių – bičių ar vapsvų – įgėlimų. Taikant šį gydymą, anafilaksinio šoko, pačios sunkiausios alerginės reakcijos, tikimybė sumažėja nuo 75 proc. iki 5 proc.“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės, doc. dr. Jūratės Staikūnienės teigimu, kartais žmonės, prasidėjus pavasariui, alerginę slogą, čiaudulį, dusulį painioja su peršalimu ir bando gydytis patys: „Jei tai yra alerginės reakcijos pasekmė, savigyda gali labai paaštrinti būklę, todėl būtina kreiptis į specialistus, kurie nustatys priežastį ir parinks individualų gydymą.“ Doc. dr. J. Staikūnienė pastebi, kad ilgai trunkantis gydymas alergenų specifine imunoterapija trikdo ne visus pacientus: „Noras tęsti gydymą ypač sustiprėja, kai alergijos požymiai smarkiai sumažėja ar išnyksta. Be to, pacientai renkasi šį gydymo būdą ir dėl jame naudojamų natūralių preparatų: visi ekstraktai yra iš aplinkoje esančių alergenų, kiekvienas jų išgrynintas, tiksliai apskaičiuotas kiekis bei stiprumas.“ Specialistės teigimu, alergenų specifinės imunoterapijos kursą rekomenduojama pradėti likus keturiems mėnesiams iki alergiją sukeliančių augalų žydėjimo.
Taikant alergenų specifinę imunoterapiją, gydoma injekcijomis, poliežuvinėmis tabletėmis ir lašais. Šis gydymo būdas tinka ir suaugusiems, ir vaikams nuo 5 metų amžiaus, kai kuriais atvejais – ir mažesniems. Doc. dr. A. Blažienės teigimu, kuo jaunesniame amžiuje pradedama gydyti, tuo efektyvesnis poveikis: „Geriausia, jei pacientai yra iki 40 metų amžiaus.“
77 proc. žmonių, sergančių alergija, sutrikęs miegas, 46 proc. pacientų dieną jaučiasi pavargę ar mažiau produktyvūs.
Gydant alergenų specifine imunoterapija pasiekiama, kad apie 80 proc. pacientų nebereaguoja į alergenus, anksčiau keldavusius įvairias reakcijas. Daugiau kaip 90 proc. ypač jautrių vabzdžių įgėlimui pacientų išgelbėjama nuo jiems mirtį nešančių įgėlimų.
Tyrimais nustatyta, jog 77 proc. žmonių, sergančių alergija, sutrikęs miegas, 46 proc. pacientų dieną jaučiasi pavargę ar mažiau produktyvūs, 51 proc. žmonių dėl alerginės slogos simptomų skundžiasi galvos skausmais. Alerginės reakcijos gali pasireikšti ir daug sunkesnėmis formomis nei bėrimai: dusuliu, padažnėjusiu širdies plakimu, sąmonės netekimu, kartais įvyksta net ir klinikinė mirtis.
Alerginėmis ligomis vien Europoje serga daugiau kaip 150 mln. žmonių. Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija, atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad greičiau nei po penkiolikos metų daugiau nei pusė Senojo žemyno gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos.