Negalėjo patikėti
Kaišiadoriškė Birutė sako nė pagalvoti negalėjusi, kad kada nors teks praverti onkologo kabineto duris.
Prieš penkerius metus ant rankos išaugo gana nemažas spuogas. Birutė išspaudė ir manė, kad problema išspręsta. Tačiau po kiek laiko vietoj spuogo atsirado pigmentinė dėmė.
„Keisčiausia buvo, kad po ja atsirado guziukas. Kartais jis būdavo didesnis, kartais sumažėdavo. Paskui iš viso dingo ir vietoj dėmės atsirado „Karpatų kalnai“, – pasakoja moteris.
Apgamas buvo keistos formos, vietomis aukštesnis, ir spalva buvo keista – tarsi dryžuotas. Birutė būtų nekreipusi dėmesio, bet jos apgamą pamatė draugė. „Prikibo kaip erkė – eik pas daktarą. Vis paskambina ir ragina“, – prisimena pašnekovė.
Lietuvoje kasmet melanoma suserga apie 250 žmonių.
Galiausiai Birutė neištvėrė ir kreipėsi į privačiai dirbantį dermatologą. Gydytojas, apžiūrėję darinį dermatoskopu, pasakė, kad įtaria vėžį ir pasiuntė papildomiems tyrimams pas onkologus. Šie apgamą išoperavo, o po kelių dienų pranešė, kad Birutė serga melanoma.
„Kadangi liga buvo tik prasidėjusi, gydytojai sakė, kad daugiau jokių vaistų nereikia. Tik kasmet turiu pasitikrinti. Taip ir darau, nes dabar baisu – maniau, kad jau man tokia liga tikrai negresia, – nei aš mėgstu degintis, nei kas mano šeimoje yra melanoma sirgęs, bet gydytojas sakė, kad užtenka vasarą vaikščioti su trumpomis rankovėmis, kad pradėtų vystytis liga“, – sako Birutė.
Dažniau serga vyresni
Lietuvoje kasmet melanoma suserga apie 250 žmonių. Tai onkologinė liga, kuri gali atsirasti visur, kur yra melanocitų – ląstelių, gaminančių pigmentą. Melanocitų yra gleivinėse, akyse, tačiau daugiausia – odoje. Tai dėl jų mes vasarą įdegame saulėje ir dėl jų dažniausiai išsivysto odos melanoma, todėl ši liga visų pirma ir vadinama odos onkologine liga. Melanoma yra agresyvesnė nei kitos odos onkologinės ligos ir laiku negydoma dažniau išplinta.
„Odos melanomą dažniausiai sukelia ultravioletiniai spinduliai – saulės ar soliariumo, – sako Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus gydytojas onkologas–chemoterapeutas doc. dr. Vincas Urbonas. – Didesnė rizika susirgti yra tam tikrą odos tipą turintiems žmonėms, t. y. baltaodžiams, žydraakiams, šviesiaplaukiams ar raudonplaukiams, neretai turintiems daug pigmentinių dėmių, o saulėje visuomet įdegantiems raudonai.“
Lietuvoje ir pasaulyje daugėja sergančiųjų melanoma, nes žmonės nesisaugo saulės. Gydytojas primena XX a. pradžios madas – vasarą žmonės į lauką eidavo su skrybėlėmis ir skėčiais, drabužiais ilgomis rankovėmis, buvo uždari ir maudymosi kostiumai. Dėl to mažiau sirgdavo melanoma.
Dabar 20–40-mečiai sudaro apie 7 proc., iš 40–50–mečių moterų serga apie 9 proc., o vyrų – 15 proc. Didžioji dalis sergančiųjų – vyresni kaip 50 metų. Tai reiškia, kad vėžys išsivysto tada, kai žmogaus organizmą ilgai veikia ultravioletiniai spinduliai.
Deja, ne visi laiku suskumba pas gydytojus. Maždaug kas dvidešimtam išsivysto metastazės. Laiku nustačius melanomą, didžioji dauguma pacientų pasveiksta, todėl visi žmonės, ypač šviesaus gymio, turi stebėti savo apgamus.
Į ką kreipti dėmesį?
Specialistai yra parengę atmintinę, kuri padeda įsidėmėti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį stebint savo apgamus. Tam padės žodis KARDAS. Tai pirmosios melanomos simptomų, kuriuos turi žinoti kiekvienas, raidės. K – kitimas: ima keistis apgamo dydis, forma, A – atspalvis: apgamo spalva pasidaro netolygi, R – ribos: pasidaro nelygūs raštai, netaisyklingi, D – dydis: apgamas yra didesnis nei 6 mm, ir AS – asimetrija: viena apgamo pusė ne tokia pati, kaip kita.
Pastebėjus šiuos simptomus, reikia kreiptis į savo gydymo įstaigos dermatologą. Jis apgamus apžiūrės specialiu prietaisu dermatoskopu ir sužinos, ar nėra pakitusi apgamo struktūra. Jei kils įtarimų, tuomet pasiųs atlikti išsamesnius tyrimus – biopsiją ir kt., kurie leis nustatyti, ar žmogus serga melanoma ir kokios stadijos yra ši liga.
Pastebėjus pigmentinių dėmių pakitimus, laukti negalima, – reikia kuo skubiau kreiptis į specialistus, nes liga greitai progresuoja, ir kiekviena uždelsta diena gali virsti „per vėlu“.
Kaip gydoma?
Chemoterapeutas doc. V.Urbonas teigia, kad, esant pradinėms ligos stadijoms, pagrindinis gydymo būdas yra operacinis, 5 metus išgyvena apie 82–99 proc. pacientų.
Kitaip yra, jei liga yra išplitusi.
Visgi, anksčiau III ir IV stadijos vėžys reiškė liūdną baigtį, dabar daug vilčių teikia geri gydymo imunoterapija rezultatai, – atsiradus šiuolaikiškoms gydymo priemonėms, tai nebėra mirties nuosprendis ir šie pacientai nėra beviltiški.
Jei nustatomas III stadijos vėžys, t.y. liga yra išplitusi į šalia esančius limfmazgius, tuomet pacientas taip pat operuojamas. Vakarų šalyse tokiam pacientui skiriamas papildomas gydymas vaistais, kurie labai sumažina ligos atkryčio tikimybę. Tai gali būti dviejų rūšių terapija: taikinių terapija – tiesiogiai melanomos ląsteles veikiantis vaistas, ir imunoterapija – vaistai, kurie sužadina paciento imunitetą pulti melanomos ląsteles. Imunoterapija gydomi pacientai patiria mažiau šalutinių reiškinių, gydymas jiems nėra toks varginantis kaip chemoterapija, dviem iš penkių pacientų stebimas teigiamas atsakas į gydymą.
Be to, imunoterapija gydomiems pacientams nereikia dažnai lankytis gydymo įstaigoje, ir rizikuoti užsikrėsti COVID-19 infekcija, nes jiems injekcijos gali būti skiriamos ne tik kas tris, bet ir kas šešias savaites.
Deja, pas mus III stadijos vėžiu sergantiems ligoniams nei imunoterapija, nei taikinių terapija šiuo metu nekompensuojama, šis gydymas yra kompensuojamas tik metastatine melanoma sergantiems pacientams.
Doc. V.Urbonas sako, kad pas mus III stadijos vėžiu sergantys ligoniai aktyviai stebimi – kas tam tikrą laiką jie turi atvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti, ar liga neatsinaujino ir nepradėjo plisti. Pašalinus melanomos židinį ir regioninius limfmazgius, 5 metus išgyvena du iš penkių pacientų.
Tik tuomet, kai pacientas suserga IV stadijos vėžiu ir liga išplinta po visą organizmą, gydytojams suteikta teisė skirti ligoniams imunoterapiją ar taikinių terapiją. Lietuvoje jau ilgiau kaip dvejus metus tokie pacientai gydomi imunoterapija ir stebimi labai geri gydymo rezultatai.
Gydytojo nuomone, Lietuvos trūkumas dar ir tas, kad esame maža šalis ir pas mums atliekama santykinai nedaug naujų vaistų klinikinių tyrimų. „Tai būtų dar viena papildoma galimybė pacientui gauti modernų gydymą“, – įsitikinęs V.Urbonas.
