„Viena – žinoti apie ligą apskritai, kita – sirgti pačiai“...sako Janina iš Panevėžio (ligonės vardas pakeistas ), kuriai krūties vėžys buvo diagnozuotas vos sulaukus 35-erių. „Suprantama, kad buvau girdėjusi apie vėžį. Įvairių labdaros akcijų, skirtų sergantiesiems onkologinėmis ligomis paremti, metu paaukodavau pinigų. Klausydamasi per televiziją žmonių istorijų, apsiverkdavau. Bet tai buvo visai kiti jausmai, kurių negalima palyginti su tuo, ką išgyveni, kai vėžys diagnozuojamas tau. Tikrai pasaulis apsiverčia. Kokios nereikšmingos atrodo prieš tai buvusios problemos, nuoskaudos“, – mena jauna moteris, kuriai liga buvo nustatyta atsitiktinai, besilankant poliklinikoje dėl kitos – peršalimo – ligos. Šeimos gydytoja norėjo paklausyti plaučių, o kadangi jauna moteris liemenėlės nedėvėjo, medikė pamatė gana ryškų iškilimą virš spenelio. Toliau įprastas kelias – tyrimai, biopsija ir preliminari diagnozė – piktybinis darinys. Viena, kas, anot Janinos, ją ramino, – kad liga pirminės stadijos. Buvo paskirta operacija, vėliau chemoterapija.
Gailėjau plaukų, o vėmimas išvargino labiausiai
Kai sergama onkologine liga, sutrinka ląstelių augimas ir dalijimasis, jis tampa nekontroliuojamas, t.y. ligos metu gaminama daug nesveikų ląstelių kopijų. Chemoterapijos tikslas – sunaikinti šias ląsteles. Kartu su blogomis, pažeidžiamos ir sveikosios ląstelės, todėl galimi nepageidaujami poveikiai. Dažniausiai, pacientai, kuriems skiriama chemoterapija, skundžiasi pykinimu, vėmimu. Šie požymiai paprastai pasireiškia praėjus 2–3 dienoms po vaistų sulašinimo. „Labiausiai išvargino vėmimas, labai kentėjau, būdavo be galo silpna, vos iki lovos atšliauždavau. Netekau svorio, mažėjo jėgų, kartu didėjo nerimas, depresinės nuotaikos. Buvo nusilpęs kraujas – trūko geležies. Labai palaikė mama – mes su ja labai artimos. Ji sugebėdavo rasti tinkamų žodžių, nuolat ruošė man burokėlių sulčių ir stengėsi, kad ką nors suvalgyčiau. Meilę ir paramą jaučiau ir draugo. Susipažinau su juo kaip tik prieš pat ligą. Iš pradžių bijojau prisipažinti, kad sunkiai sergu. Maniau, kad paliks. Bet, mano džiaugsmui, jis manęs ne tik nepaliko, bet ir labai palaikė“, – pasakoja Janina. Jauna moteris smarkiai išgyveno dėl plaukų slinkimo: „Labai jų gailėjau. Jie buvo tokie gražūs, ilgi, juodi. Matydama, kiek jų iškrenta, tiesiog kuokštais, apsiverkdavau.“
Nenuvertinkite vaistažolių galios
Janina labai stengėsi pasveikti, ji kartu su draugu domėjosi kitų ligonių istorijomis, ieškojo informacijos apie įvairias papildomas gydymo priemones, konsultavosi dėl jų su specialistais. Naršydama internete ji rado informaciją, kad kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija yra sukurtas specialios medicininės paskirties maisto produktas Lidonium, skirtas mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, ligos remisijos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.
Lidonium sudėtyje yra ugniažolės, kuri padeda palaikyti normalią kepenų veiklą. Skaičiau, kad ugniažolė yra nuodinga ir netinkamai pavartota gali būti pavojinga. Pasitarusi su savo gydytoju sužinojau, kad Lidonium yra saugus ugniažolės preparatas, nes tai mišinys su kitais augalais (medetka, gysločiu). Tabletės apvalkalas skrandyje netirpus, todėl ji ištirpsta plonajame žarnyne, t.y. ten, kur nėra rūgščių, ir taip išsaugomos preparato sudėtyje esančios ugniažolės savybės.
„Suprantu, kad vien žoliniais preparatais vėžio nepagydysi – jie gali būti tik papildoma pagalba sergant šia sunkia liga. Bet sakyti, kad vaistažolės negali būti papildoma pagalba sirgusiems vėžiu, ypač po operacijos, chemoterapijos, radioterapijos, irgi neteisinga. Vartojau Lidonium po specifinio gydymo metus, ir tai padėjo greičiau atsigauti“, – sako ji. Bijojau, kad liga neatsinaujintų, ir gydytoja patarė dar dvejus metus vartoti Lidonium po 6 mėn.
Po operacijos praėjo jau šešeri metai. Janina augina vienerių metų sūnų.
Palinkėjimas moterims vėžio dienos proga
Vasario 4-ąją minima tarptautinė kovos su vėžiu diena. Tai dar vienas priminimas, kvietimas – nedelsk, pasitikrink. Moterys – tai mylinčios mamos, rūpestingos žmonos, atsakingos darbuotojos, „laikančios visus keturis trobos kampus“ ir nerandančios laiko sau: nei poilsiui, nei juolab apsilankymui pas gydytoją. Tačiau tuo nederėtų didžiuotis. Jeigu bent kelias valandas per metus skirtume sau – krūtų savityrai ir medicininiams krūties vėžio tyrimams, net 9 iš 10 susirgusiųjų turėtų galimybę pasveikti.
Priminsime pagrindinius krūties vėžio simptomus:
- apčiuopiamas kietas darinys krūtyje,
- pastebimi krūties formos ir simetrijos pokyčiai,
- kinta spenelis, jis būna įsitraukęs, įdubęs,
- krūties oda gali tapti panaši į „apelsino žievelę“,
- padidėja pažasties limfmazgiai,
- krūties skausmas paprastai nevargina.
Ir dar:
Gydymo sėkmė ir gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo ligos diagnozavimo laiku: 5 metus išgyvena 80–90 proc. sergančiųjų I stadijos, 60–70 proc. – II, 40–50 proc. – III ir 10–15 proc. – IV stadijos krūties vėžiu.
