Gydytoja patarė vaistų ieškoti provincijoje
Kaip pasakojo klaipėdietė Aurelija, jos sūnui pakilo aukšta 39 laipsnių temperatūra, kuri laikėsi kelias dienas. Nors daugiau jokių simptomų nebuvo, tėvai įtarė, kad jam gali būti angina, nes, vaistais sumažinus temperatūrą, po kurio laiko ji vėl užkildavo.
„Nuvykome pas gydytoją ir tyrimu patvirtinome savo įtarimus, kad temperatūra kyla dėl bakterinės infekcijos, kuri gydoma antibiotikais. Gavome receptą penicilinų grupės antibiotikui, kurio veiklioji medžiaga, gydytojos manymu, yra pati tinkamiausia šiuo atveju ir geriau pasisavinama. Tačiau ji perspėjo: „Rašau, bet nežinau, kur gausite. Vakar pacientai vyko net į Priekulę. Provincijoje dar yra šansų gauti.“ Todėl gydytoja patarė perskambinti rajonines vaistines ar užklausti Plungėje gyvenančių tėvų. Mat Klaipėdos vaistinėse šio vaisto nėra“, – dėstė dviejų vaikų mama.
Vasarą antibiotikai buvo išrašyti ir kitam jos vaikui, tačiau jų tąkart neprireikė. Moteris vaistų neišmetė, o laikė juos šaldytuve. Grįžusi namo ji patikrino jų pavadinimą ir suprato, kad tai tie patys vaistai, kuriuos gydytoja išrašė dabar.
„Pasijutau kaip laimėjusi loterijoje“, – pajuokavo pašnekovė.
Prieš mėnesį jai teko susidurti, kad vaistinėse sunku rasti net sirupą vaikams su elementariu paracetamoliu. Kaip pakaitalas jai buvo pasiūlyti milteliai, tačiau, moters teigimu, ji norėjo būtent sirupo, kuris ir pasisavinamas geriau, ir patogesnis vartoti. Šiuo metu, pasak Aurelijos, jau problema apskritai rasti vaikiškų paracetamolio preparatų.
Tenka rašyti ne tinkamiausią, o prieinamą vaistą
Dėl suprastėjusio vaistų prieinamumo skundžiasi ir daugiau žmonių. Kalbintai vilnietei kartais ant odos iškyla pūliniai, kuriuos ji sėkmingai išsigydo tepalu, kurio sudėtyje yra antibiotiko. Besibaigiant turimam tepalui ji paprašė gydytojos recepto. Gydytoja jį išrašė, bet perspėjo, kad šiuo metu tepalas iš vaistinių dingęs. Būgštavimai pasitvirtino – vaistininkė pasakė, kad šio tepalo negauna jau seniai, o visos atsargos išnaudotos. Jis vėl atsirado tik po kelių mėnesių, o jokio panašaus pagal sudėtį pakaitalo taip pat nebuvo.
Kita moteris, ieškodama konkrečių vaistų nuo kosulio, skundėsi, kad, perėjusi per visus vaistinių tinklus, rado tik sirupą su šia veikliąja medžiaga, nors ieškojo tablečių, kurios pigesnės. Taip pat kartais tenka gerokai paieškoti užsilikusių nuo seno vartojamų vaistų ir aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms.
Vaistų tiekimas daug kur sutrikęs, o gydytojai sistemos, kurioje matytų vaistų likučius vaistinėse, neturi.
Su panašia į Aurelijos papasakota situacija susidūrė ir sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas dr. Artūras Sujeta. Apie tai jis pasidalino savo feisbuko profilyje. Vėlų vakarą gavęs iš ligoninės priimamojo receptą sergančiam vaikui jis apsilankė keliose vaistinėse, bet visur išgirdo atsakymą, kad to vaisto jie neturi – tektų palaukti keletą dienų, kol gaus. Tačiau gydytis reikėjo nedelsiant. Tuomet jis grįžo į ligoninę, gavo kitą receptą, bet ir tų vaistų vaistinėse nebuvo.
Galiausiai nusifotografavo visus antibiotikus, kuriuos vaistinė turėjo, ir paprašė gydytojų trečio recepto. Į visas istorijos peripetijas nesigilinsime, bet dalinamės keliomis išvadomis, kurias padarė žinomas specialistas: vaistų tiekimas vaistinėse šiuo metu daug kur sutrikęs, o gydytojai sistemos, kurioje matytų vaistų likučius vaistinėse, neturi. Bet kuriuo atveju gydytojams šiandien tenka rašyti ne geriausiai tinkantį vaistą, o tą, kuris yra vaistinėje.
Vaistinės patvirtina, kad ypač trūksta antibiotikų
Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, šiuo metu vaistinėse iš tiesų trūksta tam tikrų vaistinių preparatų, ypač antibiotikų, taip pat ir skystų antibiotikų vaikams.
„Svarbu pasakyti, kad vienokių ar kitokių vaistų trūkumas vaistinėse yra nuolatinis procesas, pavyzdžiui, vien per šių metų pusmetį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba paskelbė apie 2000 vaistų tiekimo sutrikimų. Po tam tikro laiko, paprastai po kelių savaičių ar mėnesio, didžioji dalis vaistų vėl grįžta į vaistines.
Kai matoma, kad tiekimo sutrikimai ilgesni, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) gali išduoti vaistų platintojams Lietuvoje leidimą tiekti į rinką vaistinius preparatus ne lietuviškomis pakuotėmis. Kaip tik šiuo metu yra derinamos naujos tvarkos, kurios supaprastins vaistų administravimą vaistinėse ir prisidės prie geresnio vaistų prieinamumo Lietuvos gyventojams.
Esant tam tikram vaisto trūkumui, vaistinėje farmacijos specialistas pacientui pasiūlo kitą vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga. Žinoma, būna situacijų, kai pacientai atsisako kitą, ne jų vartojamą vaistą, įsigyti, keliauja ieškoti jo į kitą vaistinę, o neradę ir ten įsigyja vaistinėje siūlomą vaistą arba nusprendžia laukti, kol vaistinėse atsiras jų vartojamas vaistinis preparatas“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, situacija vaistinėse kiek sudėtingesnė, kai konkrečioje vaistų grupėje yra tik vienas gamintojas. Tuomet vaistinėje pakeisti kitu vaistu nebėra galimybės. Būtent tokia situacija susiklostė trūkstant antibiotikų. Tokiu atveju pacientas turi grįžti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad jam būtų išrašytas naujas receptas su kita veikliąja medžiaga.
K.Nemaniūtės-Gagės manymu, kad tokia situacija nesusidarytų ateityje, svarbu VVKT informaciją apie vaistų trūkumą integruoti į esamą E.sveikatos portalo sistemą. Tokiu atveju sveikatos priežiūros specialistas, rašydamas elektroninį receptą, matytų, kad tam tikrų vaistų tiekimas Lietuvoje sutrikęs ir turėtų galimybę paskirti kitą vaistą, su kita veikliąja medžiaga.
Situacija sudėtingesnė, kai konkrečioje vaistų grupėje yra tik vienas gamintojas.
Vaistų tiekėjai kaltina valstybės kainodarą
Į susidariusią situaciją sureagavo ir Vaistų gamintojų asociacija (VGA), kuri žiniasklaidai išplatintame pranešime dėl Seime svarstomų Farmacijos įstatymo pakeitimų atkreipė dėmesį, kad dėl kintančio ir griežto teisinio reguliavimo pastaraisiais metais Lietuvoje reguliariai mažėja vaistinių preparatų pasirinkimas ir prieinamumas, daugėja pranešimų apie vaistų tiekimo sutrikimus. Dėl svarstomos naujosios tvarkos rinkoje gali visai nelikti dalies gamintojų ir vaistų registruotojų, nes reikalavimas mažinti kainą 16–62 proc. jiems yra ekonomiškai neįgyvendinamas.
„Didelę vaisto kainos dalį sudaro žaliavų, pakuočių, gamybos, logistikos, darbo jėgos, įvairių kitų reguliavimo reikalavimų įgyvendinimo kaina, kuri per COVID-19 pandemiją ir karą Ukrainoje pasaulyje bei Europoje išaugo kelias dešimtis ar net šimtus procentų. Siūlomos kainodaros priemonės ne tik neleis amortizuoti išaugusių gamybos kaštų, bet dar labiau susiaurins gaminamų vaistų portfelį. Suprantama, kad dėl to su finansinėmis ir sveikatos pasekmėmis susidurs ir pacientai“, – teigė VGA vadovė Rasa Bričkienė.
Kaip vaistų kainodara susijusi su vaistų prieinamumu, 15min GYVENIMUI paaiškino VGA valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.
„Visi veiksmai su kainodara, t. y. kas vyksta toje srityje, kurią valstybė reguliuoja, siaurina kompensuojamų vaistų sąrašą, todėl dalis tiekėjų iš Lietuvos tiesiog pasitraukia. Nors kainodara daugiau susijusi su kompensuojamų vaistų tiekėjais. Problema ta, kad jie tiekia ir kitus vaistus – tiek nekompensuojamus receptinius, tiek nereceptinius. Jeigu tiekėjui neapsimoka tiekti kurią nors vaistų grupę, tai paliečia ir kitas grupes. Tiekėjas tiesiog nusprendžia išeiti iš jam nepatrauklios rinkos.
Sumažėjus tiekėjų skaičiui atsiranda didesnė tikimybė, kad, sutrikus vieno kurio nors tiekėjo vaisto pristatymui, to vaisto tiesiog nebus. Kodėl? Tarkime, preparatą tiekia penki tiekėjai. Jeigu vieno tiekėjo vaisto pristatymas sutriko, žmogus gali įsigyti kito tiekėjo vaistą, turintį tą pačią veikliąją medžiagą. Jeigu likęs tik vienas tiekėjas, šio trūkumo niekas nekompensuos“, – teigė pašnekovas.
O vaistinėse galima išgirsti įvairių aiškinimų, dėl ko sutriko vieno ar kito vaisto tiekimas. Vieni vaistininkai svarsto, kad dėl to kaltas karas Ukrainoje, kiti kalba apie gaisrą kažkokiame vaistų žaliavų sandėlyje.
D.Sinkevičius nekomentavo šių aiškinimų, tačiau pabrėžė, kad kuo mažiau tiekėjų dalyvauja sistemoje, tuo labiau paveikia vaistų rinką išorinės aplinkybės. Pavyzdžiui, per COVID-19 pandemiją antibiotikų vartojimas buvo sumažėjęs, o dabar vėl išaugo. Jeigu sistema tam nepasiruošusi, turi įtakos viskas – karas, elektros ar degalų kainos, infliacija ir pan.
Sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuos priekaištus atmeta. Pasak SAM Farmacijos politikos skyriaus vedėjos Anželikos Oraitės, vaistų tiekimo sutrikimai nėra didelė naujovė. Vaistų tiekimas sutrinka ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, jį gali lemti kelios priežastys.
Pavyzdžiui, vaistas gali būti kurį laikas negaminamas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su saugumu. Gali atsirasti veikliųjų medžiagų trūkumas, kuris ypač pasireiškė COVID-19 pandemijos metu, kai dėl rinkų užsidarymo nutrūko kai kurių veikliųjų medžiagų įvežimas į Europą iš trečiųjų šalių. Dar viena dažna priežastis – logistikos sutrikimai. Tai buvo aktualu tiek pandemijos metu, tiek dabar, vykstant karui Ukrainoje. Tiesa, gyventojai ne taip dažnai spėja pajausti trūkumą, nes, sutrikus vaisto tiekimo grandinei, vaistinės dar kurį laiką turi jo atsargų, o tiekimas atstatomas.
Tam tikrais atvejais gali būti fiksuojamas konkretaus vaisto trūkumas dėl kokių nors priežasčių išaugus jo paklausai rinkoje.
„Iš farmacijos kompanijų teko girdėti, kad tiekimo sutrikimai esą kyla dėl to, kad kompensuojamų vaistų kainynai buvo per dažnai keičiami – kas tris mėnesius. Šiuo metu jie tvirtinami ir skelbiami rečiau, kas šešis mėnesius. Taigi, tiek vaistinėms, tiek didmeninio platinimo įmonėms buvo sudarytos puikios galimybės pasiruošti. Mėnesį prieš įsigaliojant kainynui jos supažindinamos su informacija, kurie vaistai patenka į kainyną, kad galėtų susiplanuoti tiekimus.
Šiuo metu Seime svarstomi siūlymai, susiję su vaistų kompensavimu, ir vienas iš jų nelabai patinka kai kurioms farmacijos kompanijoms: kad, esant dviejų ir daugiau tiekėjų grupės vaistams, jų bazinė kaina būtų apskaičiuojama pagal kitų 5 Europos šalių vidurkį. Tai reiškia, kad žiūrima sistemoje, kiek tam tikros veikliosios medžiagos vaistas kainuoja kitose Europos šalyse, ir išvedamas vidurkis. Mūsų pozicija tokia – jeigu kitose šalyse vaisto kaina mažesnė, kodėl ir Lietuvoje ji negalėtų būti panaši“, – aiškino pašnekovė.
Specialistė patikino, kad situacija dėl 15min GYVENIMO pašnekovės Aurelijos minėtų vaistų yra žinoma. VVKT informavo SAM, kad paracetamolio suspensija vaikams jau įvežta į Lietuvą ir artimiausiu metu atsiras vaistinėse. Informacijos, kada bus atnaujintas minėto antibiotiko tiekimas, nėra, tačiau žinoma, kad tiekimo sutrikimas buvo fiksuotas iki lapkričio pabaigos.
