Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sparčiai auga visoje Lietuvoje. Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir kitomis peršalimo ligomis rodiklis buvo 98,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus. Tiesa, pernai tuo pat metu sergamumas peršalimo ligomis buvo didesnis – 123,5 atv./10 tūkst. gyventojų.
Praėjusią savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 77 asmenys. Iš jų – 3 vaikai iki 2 metų, 33 asmenys – 2–17 metų, kiti – suaugusieji. Penki asmenys hospitalizuoti intensyvios terapijos skyriuje.
Iš laboratoriškai nustatytų gripo atvejų 34,7 proc. sudaro A tipo atmainos, o 65,3 proc. B tipo.
Dar didesnio antplūdžio laukia savaitės pabaigoje
Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje praėjusią savaitę buvo gydoma 10 sunkiai gripu sergančių ligonių.
„Kol kas tai nėra didžiausias skaičius, koks būna epidemijos metu. Tada pas mus guli iki 40 gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis sergančių ligonių“, – sakė Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų I skyriaus vedėja Rimantė Balčiūnaitienė.
Pagausėjo pacientų su lėtinių ligų paūmėjimais. Mat peršalimo ligos, net jei sergama lengva forma, gali sukelti tokį paūmėjimą.
Ypač gripas pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms. Jiems paūmėja lėtinės ligos, o pagrindinės komplikacijos yra plaučių uždegimas, bronchitas, šlapimo takų infekciniai susirgimai, meningitas.
Pasak medikės, gripo virusas labiausiai suaktyvėja drėgnu ir žvarbiu oru. „Kiekvienas sinoptikų prognozuojamas ciklono atėjimas į Lietuvą žiemos metu mums reiškia didesnį darbo krūvį“, – kalbėjo R.Balčiūnaitienė.
Gripas bei viršutinių kvėpavimo takų ligos neaplenkia ir vaikų. Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius informavo, kad per pastarąsias dvi sausio savaites ligoninėje gydyti 9 sunkiai gripu susirgę vaikai. Tikėtina, kad jų nemažės, o tik daugės. Pasak jo, į Priėmimo skyrių per parą atvyksta dešimtys vaikų dėl viršutinių kvėpavimo takų susirgimų. Pavyzdžiui, vien praėjusį sekmadienį jų čia apsilankė 42.
Pagrindinės komplikacijos – dehidratacija ir plaučių uždegimas
Alytaus apskrities ligoninės Infekcijos kontrolės skyriaus vedėja gydytoja Danutė Kuzmickienė pasakojo, kad pastaruoju metu dėl peršalimo ligų į ligoninę kreipėsi trečdaliu daugiau pacientų nei paprastai. Į stacionarą dėl gripo paguldyti devyni vaikai (darželinio ir mokyklinio amžiaus). Suaugusieji taip pat kreipėsi, tačiau visi jie, paskyrus gydymą, buvo išsiųsti gydytis namie.
„Paguldytų vaikų problemos dar nėra labai sudėtingos – dažniausiai tai dehidratacija dėl aukštos temperatūros, galvos ir akių skausmai, taip pat yra vienas kitas plaučių uždegimas kaip gripo komplikacija, tačiau jis gan nesunkiai diagnozuojamas ir pasiduoda gydymui antibiotikais, skirtingai nuo komplikacijų, kurias sukeldavo garsusis pandeminis kiaulių gripas.
Visi besikreipę suaugusieji dėl gripo kol kas gydomi ambulatoriškai, tačiau pagausėjo pacientų su lėtinių ligų paūmėjimais. Mat peršalimo ligos, net jei sergama lengva forma, gali sukelti tokį paūmėjimą. Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės paprastai įtraukiami į tam tikras rizikos grupes ir skiepijami nuo gripo nemokamai, todėl dažnai išvengia tiesioginių gripo komplikacijų, tačiau jų lėtinės ligos vis dėlto paūmėja: širdies ir kraujagyslių ligos, krūtinės angina, širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga“, – teigė pašnekovė.
Pasak medikės, kadangi šiuo metu dominuoja B tipo gripo atmaina, apsauga nuo kurios buvo užpirktoje vakcinoje nuo gripo, pasiskiepiję žmonės gali jaustis pakankamai saugūs. Be to, ši atmaina nėra tokia pavojinga ir grėsminga, kaip A tipo atmaina.
„Tačiau pacientų srautai vis tiek jaučiami didesni. Simptomai, dėl kurių pacientai kreipiasi, įprasti gripui: aukšta temperatūra (apie 39 laipsnius), staigi, ūmi ligos pradžia, kaulų laužymas, silpnumas, galvos, akių skausmai, gali būti pykinimas, šaltkrėtis. Suaugusieji paprastai kreipiasi po kelių dienų, o vaikus tėvai neretai tiesiai pas mus veža bet kuriuo paros metu, vos tik pakyla aukšta temperatūra, nes dabar visi įsibaiminę meningokoko infekcijos“, – teigė D.Kuzmickienė.
Dėl gripo atsidūrė reanimacijoje
Santaros klinikų Infekcinių ligų centre šiuo metu gydoma 10 gripų sergančių pacientų. Kaip pasakojo centro gydytoja Birutė Zablockienė, devyni ligoniai guli skyriuje, vienas – reanimacijoje, nes turi daug paūmėjusių lėtinių ligų. Taip pat yra viena nėščia moteris.
„Dalis pacientų pas mus atsidūrė dėl gripo komplikacijų – plaučių uždegimo, bronchito, sinusito, o dalis pacientų neturi komplikacijų, bet laikosi labai aukšta temperatūra (39–40 laipsnių), jiems labai laužo kaulus, sąnarius, labai didelis silpnumas. Anksčiau yra pasitaikę ir kitokių komplikacijų – širdies raumens uždegimo, meningito ir pan. Gripas yra klastinga liga, kurią nuo kitų ligų galima atskirti dėl labai ūmios pradžios, kaulų, raumenų skausmo.
Gripas prasideda staigiai – trumpai besitęsiantis bendras negalavimas, silpnumas ir šoka temperatūra, ji gali pakilti net iki 40 laipsnių. Tuomet atsiranda galvos, akių, raumenų skausmas ir tik po to prasideda sausas kosulys, dar vėliau ima tekėti sloga.
Dažniausia gripo komplikacija – plaučių uždegimas – gali išsivystyti labai greitai, per keletą dienų, jeigu ligą sukelia pats virusas. Tačiau dažniausiai jau baigiantis gripui prie pažeistos gleivinės prisideda antrinė infekcija, prasideda antra karščiavimo banga ir vystosi plaučių uždegimas“, – pasakojo medikė.
Pašnekovė teigimu, matoma tendencija, kad gripu sergančių ligonių daugėja – kasdien vis po keletą atvejų prisideda. Dažniausiai į ligoninę patenka pagyvenę žmonės arba turintys lėtinių širdies ir kraujagyslių arba kvėpavimo takų, onkologinių ligų.
Kuo ypatingas šių metų gripo virusas
Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoja Agneta Orlovskytė teigė, kad peršalimo ligų pradėjo daugėti praėjusios savaitės pradžioje. Iš pradžių dažniausiai buvo diagnozuojami bendri peršalimo simptomai – sloga, kosulys, gerklės skausmas, bet jau praėjusios savaitės pabaigoje ir šios savaitės pradžioje padaugėjo gripo atvejų.
„Vien šiandien turėjau šešis tokius pacientus. Gripas nuo paprastos virusinės infekcijos skiriasi žaibiška forma. Virusinė infekcija įsivažiuoja per kelias dienas – atsiranda sloga, po to kosulys, gerklės skausmas, silpnumas. Tuo tarpu gripas prasideda staigiai – trumpai besitęsiantis bendras negalavimas, silpnumas ir šoka temperatūra, ji gali pakilti net iki 40 laipsnių.
Tuomet atsiranda galvos, akių, raumenų skausmas ir tik po to prasideda sausas kosulys, dar vėliau ima tekėti sloga. Esant įprastam peršalimui temperatūra dažniausiai būna iki 38 laipsnių. Beje, šių metų gripo ypatybė, kad aukšta temperatūra laikosi nenumušama kokias penkias dienas“, – aiškino pašnekovė.
Ji primygtinai patarė sergančiųjų nenešti savo viruso į aplinką, nes gripas yra labai lengvai užkrečiamas. Reikia prisiminti, kad visuomenėje žmonės gyvena ir su lėtinėmis ligomis, su negalia, su imuniteto problemomis, jiems gripas ypač pavojingas.
Saugantis nuo gripo, reikėtų vengti viešų renginių ir kitų susibūrimų, į kuriuos renkasi daug žmonių, vengti artimo kontakto net su šeimos nariais, dažniau plauti rankas, nes prie jų labai limpa ant paviršių nusėdusios viruso dalelės, vėdinti patalpas, vartoti daugiau skysčių ir, kas turbūt bene sunkiausiai įgyvendinama, gerai išsimiegoti ir pakankamai ilsėtis.
Susirgo net pasiskiepijęs nuo gripo
Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Saulė Binglienė per savo darbą dieną turėjo du gripu sergančius pacientus. Maždaug po tiek pat gripo atvejų diagnozavo ir jos kolegos.
Ji išskyrė panašius šių metų gripo ypatumus – atkakli, aukšta temperatūra, kurios nepavyksta numušti keletą dienų, ir bendras silpnumas. Daugiau gali nieko nebūti – jokių kitų įprastų gripui simptomų.
„Dalis žmonių, kuriems reikia biuletenio, kreipiasi iš karto: iš vakaro sukarščiavo ir kitą dieną jau ateina. Ir jų kraujas iš karto parodo, kad tai ne šiaip sau virusas, o gripas. Būna, kad ateina penktą ligos dieną ir vis dar su 38-iais. Žmogus baiminasi komplikacijų, bet jų nėra, tiesiog nepraeina karščiavimas. Jeigu iš karto nepradedamas gydymas antigripiniais vaistais, temperatūra gali laikytis ilgai. Todėl, jeigu įtariame gripą, iš karto skiriame antigripinius vaistus, kad būtų išvengta komplikacijų. Jokie kiti virusai nėra tokie pavojingi, kaip gripas. Jis gali labai greitai pakirsti jėgas ir pereiti į bakterinę infekciją. Todėl jei tik pakyla aukšta temperatūra reikėtų nedelsiant pasitarti su gydytoju.
Beje, turėjau pacientą, kuris susirgo gripu, nors buvo pasiskiepijęs nuo gripo. Žmogus buvo labai sutrikęs – kaip gi taip? Paaiškinau jam, kad skiepas nuo gripo šimtu procentų neapsaugo, tačiau jis apsaugo nuo gripo komplikacijų, be to, persergama lengvesne forma. Taigi gerai, kad žmonės skiepijasi. Kai nebuvo skiepų, per dieną kartais net 60 gripo atvejų diagnozuodavome. Dabar, kai žmonės pradėjo masiškiau skiepytis, skaičiai gerokai sumažėję“, – teigė pašnekovė.
