Eksperimentas pelių „rojuje“
Psichologas Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Gediminas Navaitis pasiūlė pažvelgti į temą pro biologinę prizmę ir pradėti pašnekesį nuo keisto ir linksmo klausimo – o kam apskritai reikia dviejų lyčių? Fantazuoti galima į valias – dauginimuisi, keitimuisi genais, dar kam nors... Visgi gamtoje, kuri stengiasi visus procesus optimizuoti, yra dvi lytys.
„Kad bet kuri biologinė rūšis išgyventų, ji turi atlikti du sunkiai tarpusavyje derančius uždavinius: viena vertus, išsaugoti teigiamas įgytas savybes, vadinasi, privalo nerizikuoti ir nekaišioti pirštų į tarpdurį, kita vertus, įgyti tas teigiamas naudingas savybes, kurios įgaunamos išbandant naujus dalykus, kitaip tariant, rizikuojant.
Buvo atliktas toks įdomus eksperimentas, kurio metu buvo sukurtas rojus baltosioms pelėms. Ko reikia pelei? Kad būtų šilta, ramu, kad būtų pakankamai maisto, nekonfliktinis patelių ir patinėlių santykis, užtektinai teritorijos. Iš šio rojaus buvo padaryta landa į kitą kambarį, kuriame sėdėjo katinas. Kaip bebūtų keista, pelės kartkartėmis bėgdavo iš rojaus pas katiną. O įdomiausia tai, kad tai būdavo tik patinėliai. Nė viena patelė rojaus nepaliko. Štai ir atsakymas, kam reikalingos dvi lytys“, – teigė psichologas.
Taip pat jis pasiūlė patyrinėti Nobelio premijos laureatų sąrašą. Vyrų jame apie 10 kartų daugiau nei moterų, nors moterims jau daug dešimtmečių niekas netrukdo pasireikšti moksle. Tačiau jeigu žiūrėsime į priklausomybių, savižudybių statistą – vėlgi dominuoja vyrai. Tai reiškia, pasak jo, nukrypimas nuo normos iš prigimties daug dažniau būdingas vyrams nei moterims.
Ką paveldėjome iš gyvenimo oloje
„Kaip tai pasireiškia psichologijoje ir socialiniuose vaidmenyse? Civilizuotoje visuomenėje gyvename 5–10 tūkst. metų, o iki tol kelis šimtus tūkstančių metų gyvenome uoloje su labai aiškiu vyrų ir moterų darbo pasidalijimu.
Vyrai medžiojo, o moterys rinko gamtos gėrybes ir rūpinosi vaikais. Dėl to vyrai geriau mato prieblandoje, o moterys geriau mato spalvas. Be to, moterų matymo laukas platesnis negu vyrų. Moterų kalbos centrai fiziologiškai yra didesni, todėl moterų žodžių skaičius, kuriuos jos turi pasakyti per dieną, yra didesnis negu vyrų.
Taigi turime įgimtus skirtumus, kurių nereikia suabsoliutinti, bet negalima ir ignoruoti. Nuo jų galime pereiti ir prie šiandienos, kurioje nemažai įgimtų tiek vyriškų, tiek moteriškų savybių nebeturi tokios reikšmės kaip anksčiau. O kadangi vyrai nuo normos nukrypti linkę dažniau, matome santykinai daugiau vyrų, kurie nesugeba prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo ir neranda būdų savo vyriškumui išreikšti ar būti tokiu vyru, kokio tikisi moterys“, – tikino psichologas.
Taigi turime įgimtus skirtumus, kurių nereikia suabsoliutinti, bet negalima ir ignoruoti.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame svarbūs intelektiniai gebėjimai, taip pat ir iš vyro reikalaujama intelekto prasme būti pranašesniam. Kaip rodo abiturientų apklausa, tik 2 proc. merginų teigiamai atsakė į klausimą, ar sutiktų ištekėti už žemesnio išsilavinimo vyro.
Abiturientų apklausa: požiūrio akibrokštai
„Pažinčių tarnybos duomenimis, 80 proc. moterų rinkdavosi tuos pačius 20 proc. vyrų. Taigi gyvename pasaulyje, kuris šiandien kelia per didelius reikalavimus vyrui.
Tiesa, reikalavimai moteriai taip pat pernelyg dideli: užtenka paimti bet kurį blizgantį žurnalą, kad suprastume, koks kuriamas moters įvaizdis, į kurį nesąmoningai orientuojasi didelė dalis vyrų: jos turi būti ir gražios, ir linksmos, ir nuoširdžios, ir seksualios, ir šeimyniškos, ir dar visomis šiomis savybėmis turi būti nepralenkiamos.
Savo ruožtu moteris tikisi, kad vyras bus veiklus, energingas, kad aprūpins šeimą, bet tuo pat metu – nuolaidus ir paklusnus. Tačiau tas, kuris yra veiklus ir energingas, toks bus ir namuose. Arba būtų sunku įsivaizduoti profesorių kultūristą, kuris dar ir be galo žavisi, pavyzdžiui, savo uošve. Skamba juokingai, bet tokie lūkesčiai realybėje virsta konfliktais“, – svarstė G.Navaitis.
Gyvename pereinamuoju laikotarpiu, kai tradiciniai vaidmenys ėmė klibėti ir nebėra aišku, ką rinktis.
Grįžtant prie abiturientų tyrimo, kuris puikiai atskleidžia vyrų ir moterų lūkesčius, į klausimą, kas yra šeimos galva, apie 75 proc. vaikinų nurodė vyrą, tiek pat merginų – abu partnerius.
„Iš pirmo žvilgsnio vaikinų atsakymai – tradiciniai patriarchaliniai, merginų – modernūs. Toliau seka klausimas apie buitinių darbų pasidalijimą šeimoje. Apie 75–80 proc. merginų sako, kad toks skirstymas atgyvenęs, darbais turi būti dalijamasi po lygiai, kai kurios netgi labai agresyviai teigia, kad jeigu vyras nenorės prisiimti darbų, jos su tokiu negyvens. Vaikinai išsisukinėja ir didžiąją dalį darbų suverčia moterims.
Tačiau atsiradus klausimui apie šeimos biudžetą, staiga merginos, kurios sakė, kad nepripažįsta jokių šeimos galvų, o buities darbai – po lygiai, prisimena, kad vyro pareiga – išlaikyti šeimą. Vaikinai staiga tampa lygybės šalininkais ir sako – finansinė našta po lygiai.
Ką rodo šis tyrimas? Kad gyvename pereinamuoju laikotarpiu, kai tradiciniai vaidmenys ėmė klibėti ir nebėra aišku, ką rinktis. Tradicinės vyriškos savybės nebėra svarbios, pradedamos vardinti visai kitos savybės. Taigi, viena vertus, žmogus negali atsisakyti savo prigimties, kita vertus, susiduria su pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis. Tai ir kelia daugiausia problemų“, – teigė psichologas.
Kodėl vyrai nesikreipia pagalbos
Pasak Depresijos gydymo centro psichologo Antano Mockaus, kai mes kalbame apie vyrus, dažnai kuriame stereotipišką vyro įvaizdį – stiprus, sėkmės lydimas, besivadovaujantis logika, o ne emocijomis. Taip dažnai save suvokia ir vyrai – jie labiau orientuojasi į profesinius pasiekimus, statusą, savęs kaip šeimos maitintojo vaidmenį. Ir jeigu jiems nesiseka atlikti šio vaidmens, labai krenta savivertė, atsiranda kaltės jausmas, net jei yra objektyvių priežasčių, kodėl jam nesiseka.
Aišku, jei šeimoje gimsta kūdikis, su juo namuose tradiciškai lieka moteris, o vyras toliau rūpinasi savo karjera. Tačiau jeigu tik vyras turi pasirūpinti šeimos pajamomis, jam tai gali kelti didžiulį stresą. Dar viena problema, kad vyrai ne visada linkę dalintis savo problemomis su šeima. Kažkas vyksta jo darbe ar versle, o žmona net nežino.
Taigi vyrai turėtų suvokti, kad „nešti“ pinigus nėra vienintelė vyro funkcija šeimoje. Jis gali prisidėti ir prie emocinės šeimos atmosferos, pasirūpinti vaikais. Juolab kad šiais laikais ir moterys dažnai būna aktyvios, verslios ir joms nereikia tik pinigų nešančio vyro, nes ir pačios moka užsidirbti.
Beje, nors psichologija bei savęs pažinimo seminarais labiau domisi moterys, vyrai taip pat patiria psichologines krizes. A.Mockaus manymu, nepasitenkinimas gyvenimu kyla todėl, kad daug pasirinkimų gyvenime padaroma iš inercijos, sekant stereotipais. Atrodė, kad svarbu turėti namą, gerą automobilį, gražią žmoną, du kartus per metus ilsėtis užsienyje, tačiau žmogus nesijaučia gerai.
Pasak psichologo, žmonės per mažai dėmesio skiria gilinimui į save ir savęs pažinimui, todėl mums nuolat reikia objektyvių laimės kriterijų. Neužtenka dirbti mėgstamą darbą, reikia tame darbe pasiekti daugiau už kitus, taip pat uždirbti daugiau už kaimyną, turėti geresnę mašiną ir pan. Mes nuolat lyginame save su kitais ir net nepaklausiame savęs, ar mums iš tiesų viso to, ko siekiame, reikia.
Užstrigęs savo problemose, vyras turėtų nulipti nuo savo pjedestalo ir ieškoti sprendimų bei pagalbos.
Taigi svarbu domėtis savo psichine sveikata ir kreiptis pagalbos, jeigu atsiranda problemų. Ypač tai liečia vyrus. Deja, vyrai vis dar stigmatizuoja pagalbos paieškas – esą jeigu kreipsiuosi, pasirodysiu silpnas.
Tačiau užstrigęs savo problemose, vyras turėtų nulipti nuo savo pjedestalo ir ieškoti sprendimų bei pagalbos, užuot vartojęs alkoholį ar rizikingai vairavęs, nes tokiu būdu problemos nesprendžiamos. Esant lengvesnei depresijos formai dar galima padėti sau keičiant gyvenimo būdą, jeigu depresija tikrai sunki, pats žmogus be pagalbos iš išorės nesusitvarkys.
Nykstant patriarchatui keičiasi vyriškumo samprata
„Vyrų rato“ – vyrų, dedančių pastangas atkurti ir puoselėti ryšį su savo vyriškumu, bendruomenės – vedėjas Šarūnas Kaniava įsitikinęs, kad pati vyriškumo tema, kai ji paliečiama, daugumai vyrų yra nepatogi – esą negi aš nevyriškas, todėl specializuotų seminarų moterims vyksta gal šimtą kartų daugiau nei vyrams. Ir todėl šiais laikais tiek daug vyrų patiria krizes.
Viena didžiausių šių dienų vyrų bėdų – baimė pripažinti savo problemas ir noras trauktis, slėptis nuo gyvenimo sunkumų, užuot juos sprendus. Todėl vyrams būtina suprasti – pripažinimas, kad jie kažko nesugeba, tačiau tai pripažįsta ir nori keistis, nedaro jų mažiau vyriškais. Atvirkščiai, paimti gyvenimą į savo rankas ir stengtis keistis – tai yra vyriška. Taigi verta saugoti iliuzinę „reputaciją“ ar vis dėlto suteikti sau šansą pakeisti gyvenimą?
„Šiuo metu iš tiesų vyksta virsmas, kai patriarchatas, kuris buvo daug tūkstančių metų, su vis didesniu pagreičiu nyksta. Moterys išlaisvėjo, bet dėl daugybę kartų besitęsusios vyrų priespaudos ir diskriminacijos, daug moterų nesąmoningai jaučia pyktį vyrams. O ir vyrai savotiškai jaučia kaltę dėl praėjusių kartų, nors ta kaltė yra ne jų. Taigi vyrai patiria dvigubą emocinį krūvį – tiek iš moterų, tiek savo viduje“, – svarstė pašnekovas.
Pripažinimas, kad jie kažko nesugeba, tačiau tai pripažįsta ir nori keistis, nedaro jų mažiau vyriškais.
Nors vyras šiandien neturėtų būti siejamas su grubia jėga ir prievarta, vis dar formuojamas vyro įvaizdis kaip stipraus ir nepalaužiamo kaip uola. Tai viena iš priežasčių, kodėl vyrai nenoriai kalba apie savo problemas ir, užuot ieškoję pagalbos, griebiasi save žalojančių sprendimo būdų. Tačiau kalbėtis nėra blogai, kaip ir turėti jausmų ir emocijų.
„Aišku, yra pavojus nukrypti į kitą kraštutinumą – vien tik emocijas ir jautrumą. Tai irgi nėra gerai. Sveikam vyrui reikia visko. Kiek tame vietos užima jautrumas ir emocijos? Greičiausiai apie trečdalį, gal šiek tiek mažiau. Kita vertus, turbūt ir prieš 200 metų niekas nebūtų pasakęs, kad vyras, bendraudamas su savo šeima, turi būti grubus ir kietas. Jis gali būti ir jautrus, ir emocingas, ir šiltas. Tačiau jam svarbu realizuoti ir savo vyriškas funkcijas – turėti savo tikslą ir jo siekti, ieškoti, bandyti, atrasti.
Anksčiau vyravo labai aiškus pasidalijimas, už ką atsakingi vyrai ir už ką – moterys. Pavyzdžiui, vyrams būdavo svarbu išlaikyti šeimą. Šiandien gyvenimas keičiasi. Būna ir taip, kad daugiau šeimoje uždirba moteris. Galima kalbėti tik apie tam tikras sferas, kurios yra labiau moteriškos ir labiau vyriškos. Ir jeigu vyras jaučia per didelę naštą ant savo pečių, gal jis bando ant savęs užsikrauti per daug sferų? Beje, lygiai tas pats tinka ir moteriai“, – teigė Š.Kaniava.
Kodėl berniukams svarbus tėvo įvaizdis
Kitas dalykas, kad vis daugiau vyrų, pasak pašnekovo, užauginami moterų – ne tik mamų, bet ir auklėtojų darželyje, mokytojų mokykloje, o vyro tobulėjimas labiau susijęs su tėvu. Tėvo klausimas – vienas svarbiausių aspektų formuojantis vyriškumui. Deja, tik vienetai gali nuoširdžiai pasakyti, kad turėjo labai gerą santykį su tėvu, daug laiko praleido su juo ar bent jau turėjo trenerius, būrelių vadovus, kurie atstojo gerą tėvo pavyzdį
Pasak jo, ankstesniais laikais berniukai su tėvais dirbdavo ūkiuose ir didžiąją dalį dienos praleisdami kartu su tėvu, neišvengiamai perimdavo jo įpročius, pasaulio pajautimą, kažką, ko žodžiais neaprašysi. Taip vyriškumas būdavo perduodamas iš kartos į kartą. Šiuolaikinė gyvenimo sandara viską gana smarkiai sujaukė. Dauguma tėvų dirba išorėje ir sūnūs jų beveik nemato.
„Mes nematėme, kaip mūsų tėvai kasdien deda pastangas, kaip prisiima atsakomybę, kaip įveikia kliūtis, kaip akis į akį susiduria su savo baimėmis ir žengia už jų. Nematėme daugybės dalykų, kurie mums, berniukams, parodytų, kaip su gyvenimu tvarkosi vyrai. Ir mes kiekvienas ėmėmės išrasti „savo dviratį“. Užtat moterys mus supo nuolat. Kad ir kokios geros jos būtų, jos negalėjo parodyti mums mūsų kelio. Ir tai yra antra priežastis, kodėl „susipainiojome“.
Trečioji – šiuolaikinė viešoji erdvė didžiąja dalimi mums siūlo visiškai iškreiptą vaizdinį, kas yra tikras vyras. Mes matome džeimsus bondus, rembo, greitus ir įsiutusius, ir nežinodami, nebūdami giliai išjautę savo pačių vidinės galios, neretai persiimame šituos įvaizdžius ir pasąmoningai imame siekti jų. Ir susipainiojame galutinai.
Mes, vyrai, dažnai gyvename su savo klausimais ir galvojame, kad jie kyla tik mums. Nors realybėje visai čia pat yra kitų vyrų, kurie išgyvena tą patį arba jau yra tai perėję. Mūsų vidiniai klausimai nėra bereikšmiai. Jie svarbūs. Tačiau savaime jie neišsispręs. Viskas nebus „gerai“. Mes turime tai peraugti“, – toks yra „Vyrų rato“ narių požiūris.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
