Artimieji gailisi kvietę greitąją
Kėdainiečio Romano Mscichausko artimieji tvirtai įsitikinę, kad jeigu nebūtų kvietę greitosios pagalbos, vyras būtų likęs gyvas. Senoliui širdis streikavo ne pirmą kartą ir turbūt būtų streikavusi dar ne kartą. Tačiau, kaip jiems sakė teismo medicinos ekspertas po skrodimo, su tokia širdimi 86 metų vyras galėjo „gyventi ir gyventi“.
Dėl netyčinio sveikatos sutrikdymo jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be abejonių, greitosios darbuotojai turi instrukcijas, kaip elgtis darbo metu, tačiau, artimųjų manymu, numojo į jas ranka dėl aplaidumo ar paprasčiausio darbo saugos nežinojimo.
Jeigu nebūtų kvietę greitosios pagalbos, vyras būtų likęs gyvas.
Vėliau, kaip pasakojo velionio sūnus Vitoldas, tyrimas buvo papildytas skundu dėl dviejų ligoninių, kuriose pabuvojo jo tėvas, veiksmų, nes tai, kas vyko, artimiesiems buvo blaiviu protu nesuvokiama.
„Vis laukėme atsakymo iš gydytojų, kas tėvui yra, kol patys supratome, kad tėvo komos priežastis ta, kad greitoji jį išvertė ir sužalojo, o ligoninės, užuot gydžiusios, kratėsi viena nuo kitos. Iš pradžių nenorėjome viešinti šio įvykio, tačiau po tėvo mirties teismo medicinos ekspertizė sudėliojo visus taškus.
Manome, kad žmonės turi žinoti, kas darosi ligoninėse. Ir tik viešumas yra ginklas su tokia betvarke ir aplaidumu. Būtent tai labiausiai žeidžia. Mes visi sulauksime laiko, kai ir mums reikės medikų pagalbos. Argi reikia bijoti, kad pakliuvęs pas medikus nežinai, ar liksi gyvas?“ – guodėsi pašnekovas.
Tiesa, Romano artimieji nelinkę visų medikų spalvinti tik niūriomis spalvomis. Jų teigimu, abiejose ligoninėse jie sutiko ir puikių gydytojų, kurie padėjo ir savo patarimais, ir rūpesčiu. Tačiau toliau pateikiame jų surašytą įvykių chronologiją, kuri pati kalba už save.
Apvirtus vežimėliui pacientas tėškėsi į asfaltą
Liepos 29 d., sekmadienį, garbaus amžiaus vyrui pasidarė bloga su širdimi: žmogus pradėjo drebėti, nustojo kalbėti. Artimieji nieko nelaukdami iškvietė greitąją pagalbą.
Atvykęs medikas su vairuotoju paguldė pacientą ant neštuvų, išnešė iš namo, padėjo neštuvus ant ratukų, pririšo diržais ir pajudėjo automobilio, stovinčio prie vartelių, link. Vairuotojas stūmė ratukus, o medikas ėjo ratukų priekyje.
Medikas nuskubėjo į automobilį, kur pildė dokumentus, o vairuotojui toliau vienam stumiant vežimėlį, pastarojo ratai nušoko nuo šaligatvio borto ant gatvės, vežimėlis su pririštu pacientu apsivertė ir vyras galva trenkėsi į asfaltą. Iš prakirstos žaizdos pasipylė kraujas.
Kaip pasakojo artimieji, greitosios automobilyje medikas sutvarstė žaizdą ir atsisėdo ne prie paciento, bet prie vairuotojo. Mediko vaidmenį šios kelionės metu teko atlikti Romano žmonai, kuri visą kelią jį kalbino, kad neprarastų sąmonės. Vyras nekalbėjo, reagavo tik į prašymą spustelėti ranką.
Kai greitoji atvyko į Kėdainių ligoninės Priėmimo skyrių, budintis chirurgas, artimųjų žodžiais, pamatęs situaciją, atvežusiems vyrams pasakė, kad jie „prisidirbo“ ir priėmė sprendimą skubos tvarka kitu greitosios automobiliu vežti ligonį į Kauno klinikas. Vietoje jam buvo suleisti vaistai nuo stabligės.
Kauno klinikų medikai ramino, kad viskas gerai
Kauno klinikose buvo atlikti visi reikalingi tyrimai – nustatytas 3 mm kraujo išsiliejimas į smegenis. Pagaliau, po 4,5–5 val. trukusio tyrimo ir rezultatų laukimo maratono, aštuntą valandą vakaro vyras buvo paguldytas į Galvos smegenų traumų skyrių.
Jaunas budintis gydytojas artimiesiems paaiškino, kad būna situacijų, kai ligoniui susidaro mažas krešulys, kuris užkemša kraujagysles, einančias į galvą, sutrinka galvos smegenų maitinimas. Tačiau jei ligonis vartoja kraują skystinančius vaistus (o Romanas tokius vartojo), dėl tų vaistų poveikio krešuliukas gali ištirpti savaime, kraujotaka atsistato ir ligonis jaučiasi geriau.
Pacientas iš tiesų pasijuto geriau, klausiamas pasakė gydytojui savo vardą, o gydytojas paminėjo, kad kaip tik praėjo 6 val., kurios laikomos kritinėmis tokiais atvejais.
Dėl galvos traumos jis paaiškino, kad susidariusi apie 3 mm skersmens kraujosrūva, atitinkanti trauminį pobūdį. Jeigu ji nesiplės, turėtų ištirpti savaime, o jei plėsis, prireiks operacijos. Todėl pacientas bus stebimas kelias dienas.
Netikėtumas: be artimųjų žinios vyras atsidūrė Kėdainiuose
Kitą rytą, pirmadienį, gydantis gydytojas pranešė artimiesiems, kad Romano būklė gerėja, jis kalbėjo, pats valgė, todėl antradienį per gydytojų pasitarimą bus svarstoma dėl jo pervežimo atgal į Kėdainių ligoninę.
Tačiau kai Romano žmona antradienį gydytojo nurodytu laiku paskambino, ar jos vyras bus grąžintas į Kėdainius, šis pranešė, kad pacientas, jam nežinant, naktinio budinčio gydytojo sprendimu iš pat ryto pervežtas į Kėdainių ligoninę – esą atvykęs į darbą ligonio jau neberado.
Vyriškio žmona su sūnumi tuoj pat nuvyko į Kėdainių ligoninę. Paaiškėjo, kad Romanas guli be sąmonės ligoninės priimamojo skyriuje už užuolaidos. Artimieji rado jį dūstantį, bet nepajungtą prie medicininių aparatų, jau patamsėjusiu veidu ir kūnu. Tuo metu priimamojo gydytojas sėdėjo kitame kabinete ir kažką rašė, o slaugytoja buvo prie kito ligonio.
Visi skyriai kratėsi ligonio
Tik artimiesiems pareikalavus dėmesio, Romanui buvo įjungtas deguonies aparatas. Jie įtaria, kad vyras taip galėjo pragulėti apie porą valandų. Tačiau gydytojas ir toliau nesidomėjo ligoniu, kaip pats sakė, pildė dokumentus jo guldymui į slaugos skyrių.
Artimieji neteko žado. Pirma, žmogus guli be sąmonės, dusdamas, o medikai tiesiog užtraukė užuolaidas ir nekreipia dėmesio. Antra, net su medicina nieko bendra neturintys žmonės suvokia, kad slaugos skyriuje neteikiamos gydymo paslaugos, o ligoniui akivaizdžiai reikia ne slaugos, bet medicininės pagalbos, t. y. gydymo.
Žmogus guli be sąmonės, dusdamas, o medikai tiesiog užtraukė užuolaidas ir nekreipia dėmesio.
„Jokie tyrimai ligoniui nebuvo atliekami, nenustatinėjama priežastis, kodėl jis be sąmonės. Gydytojas paaiškino, kad sugedęs tomografas. Mama reikalavo skubiai vežti tėvą atgal į Kauną, tačiau gydytojas teigė, kad tam reikalingi kažkokie derinimai, o be jų siųsti negali.
Buvo iškviestas neurologas, bet jis taip pat atsisakė guldyti jį pas save, nes jo skyriuje nėra sąlygų gydyti tokią diagnozę. Galiausiai buvo rasta viena laisva vieta Reanimacijos skyriuje. Nors reanimacijos gydytojas ir prieštaravo, tėvas buvo paguldytas ten. Visa tai užtruko maždaug iki 15 val. Visą tą laiką tėvas buvo be sąmonės“, – pasakojo velionio sūnus.
Išvežimą atgal derino daugiau nei parą
Tą dieną tuo viskas ir pasibaigė, tačiau trečiadienio rytą Romano žmona vėl pradėjo žygius dėl savo vyro gydymo. Apsilankiusi pas Kėdainių ligoninės vadovą ji sužinojo, kad derinama su Kauno klinikomis dėl ligonio pervežimo į Kauną. Taip pat sužinojo, kad padaryta kompiuterinė tomografija, nors išvakarėse priimamojo gydytojas sakė, kad aparatūra sugedusi. Tyrimas parodė, kad kraujo išsiliejimo židinys padidėjo 5 kartus: nuo 3 mm iki 15 mm.
Apie pietus Romanas pagaliau buvo grąžintas į Kauno klinikas. Šįkart jau buvo pranešta, kad atvyks toks ligonis, viskas vyko labai greitai, vyras iš karto buvo nukreiptas į galvos smegenų traumų skyrių, iš kurio pervežtas į reanimaciją ir pradėtas ruošti galvos operacijai. Tačiau tas pats gydantis gydytojas šįkart pasakojo kitokią Romano išvykimo iš klinikų versiją: esą antradienio rytą, atėjęs į darbą, jis atsisveikino su Romanu ir jie vienas kitam palinkėjo sėkmės.
Vakare pacientas buvo operuotas, tačiau liko komos būsenos. Taip Romanas išbuvo iki pat šeštadienio ryto, kuomet mirė.
Jo kūnas buvo perduotas teismo medicinos ekspertams, jie patvirtino, kad pagrindinė mirties priežastis – trauminė subdurinė hemoragija.
Kėdainių greitoji: tai nelaimingas atsitikimas
Greitosios medicininės pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos atstovai, panašu, kaltės sau prisiimti nelinkę ir vertina įvykį ne kaip darbuotojų aplaidumą, bet kaip nelaimingą atsitikimą, kuris tarsi nuo jų darbuotojų kompetencijos nepriklauso.
Mūsų darbuotojų kvalifikacija tikrai aukšta. Šį įvykį vertinu kaip nelaimingą atsitikimą.
„Galėčiau pasakyti tiek, kad tai pirmas toks nelaimingas atsitikimas mūsų įstaigos istorijoje. Nieko panašaus nėra nutikę. Tai tikrai niekaip nėra susiję su mūsų darbuotojų profesine kompetencija. Kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuo tolesnių komentarų susilaikysiu“, – teigė Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės pavaduotoja organizaciniam metodiniam darbui Jūratė Judickienė.
Pasak jos, vienareikšmiškai bus peržiūrėtos darbo tvarkos taisyklės, kad būtų apsisaugota nuo panašių nelaimingų atsitikimų.
„Mūsų darbuotojų kvalifikacija tikrai aukšta. Šį įvykį vertinu kaip nelaimingą atsitikimą. Kiek jis turėjo įtakos šio konkretaus paciento likimui, sunku pasakyti. Manau, tai įvertins ekspertai“, – tikino pašnekovė.
Kėdainių ligoninė: jis neturėjo būti mūsų pacientas
Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas atsakomybę linkęs permesti Kauno klinikų medikams: toks pacientas jiems tiesiog neturėjo būti sugrąžintas.
„Tai buvo Kauno klinikų ligonis ir be jokio derinimo jis buvo atvežtas pas mus. Todėl jis gulėjo Priėmimo skyriaus stebėjimo palatoje. Vėliau suderinome jo išvežimą su Kauno klinikomis ir išvežėme, kadangi tai buvo ne mūsų ligonis“, – teigė pašnekovas.
Jeigu Kaunas jį išsiuntė, vadinasi, jiems kažkas netinka, bet tinka mums.
Paklaustas, kodėl ligonio pervežimo derinimas užtruko daugiau nei parą, S.Skauminas tikino, kad nors ligonis iš tiesų buvo atvežtas anksti ryte, tačiau užtruko iš naujo padaryti tyrimus. Mat „jeigu Kaunas jį išsiuntė, vadinasi, jiems kažkas netinka, bet tinka mums“. Todėl esą ir reikėjo pakartotinai atlikti visus tyrimus.
„Tuomet įsitikinome, kad tai ne mūsų ligonis ir išsiuntėme jį atgal. Dabar vyksta tyrimas, Audito komisijai pavesta peržiūrėti visus mūsų žingsnius. Neneigiu, kad galbūt yra ir mūsų pražangų, bet tačiau svarbiausia, kad šiuo atveju jis tiesiog neturėjo būti pas mus vežamas“, – aiškino Kėdainių ligoninės vadovas.
Tuo tarpu Kauno klinikų atstovai informavo, kad įstaigoje yra sudaroma komisija šiam atvejui ištirti. „Kol įvykis tiriamas, todėl detalizuoti situacijos aplinkybių negalime“, – teigė Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė.
