Su Sosnovskio barščiais aktyviai kovojantis Kauno miestas šiemet šių invazinių augalų naikinimui skyrė 90 tūkst. litų, t.y. dvigubai daugiau negu praėjusiais metais, tačiau, aplinkosaugininkų teigimu, šios sumos vos užtenka atlikti svarbiausius darbus. Augalai ypač išplitę palei upes, Šilainiuose, Aleksote.
Kovos priemonės: chemikalai ir šienavimas
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Rondamanskienė 15min.lt pasakojo, kad gajūs augalai beveik visose miesto seniūnijose apie 10 hektarų plote pirmiausia buvo nupurkšti herbicidais. Chemikalai paveikia augalus, sunaikina jų šaknis, tačiau jų negalima naudoti arti gyvenamųjų namų, žmonių susitelkimo vietų, vandens telkinių.
 |
| Sosnovskio barščių džiunglės plyti daugelyje miesto vietų. |
Netrukus prasidės antrasis etapas – maždaug 20 hektarų plotą nušienaus bendrovės „Irgita“ darbuotojai. Taip siekiama užkirsti kelią augalams pasisėti. Sosnovskio barščiai augalas subrandina vasaros antroje pusėje, o jas išbarsto rugpjūčio-spalio mėnesiais.
„Tačiau mes negalime lysti į privačias teritorijas. Jose turi tvarkytis patys žmonės. Jei lieka augalas, jis išbarsto sėklas ir Sosnovskio barščiai toliau plinta. Negalima sustoti, reikia kovoti. Kiekvienas gyventojas, vos pamatęs išdygusį augalą, turi jį iškasti ir sunaikinti. Jei nebus sėklų, per kelis metus jų neliks“, – sakė G.Rondamanskienė.
Jos teigimu, jei būtų nuosekliai kovojama su Sosnovskio barščiais, jie išnyktų per 5-6 metus. Svarbiausia – neleisti subrandinti sėklų.
„Tai – visos Lietuvos, ne tik Kauno, problema. Pavojingi augalai išplitę ne tik miestuose, bet ir pamiškėse, laukuose. Jie dar sovietmečiu buvo atvežti į Lietuvą iš Šiaurės Kaukazo kaip dekoratyviniai augalai. Taip pat manyta, kad sultingais augalais galima šerti galvijus. Mūsų šalies klimatas Sosnovskio barščiams patiko ir jie greitai paplito. Jie neturi čia daug priešų, todėl auga užimdami mūsų augalų vietą“, – pasakojo specialistė.
Užauga iki 5 metrų aukščio
„Wikipedia“ rašoma, kad sosnovskio barštis (lot. Heracleum sosnowskyi) – viena iš Lietuvoje augančių invazinių barščių rūšių. Tai – salierinių šeimos pašarinis, vaistinis augalas.
Sosnovskio barščio sultys gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus.
Lietuvoje užauga iki 5 metrų aukščio. Stiebas status, tvirtas, apaugęs plaukeliais, šakotas. Šaknis liemeninė, iki 60 cm skersmens, labai tvirta. Lapai 50–60 cm ilgio. Žiedyno plotis gali būti iki 0,5 m. Žydi liepą–rugsėjį. Sėklas išbarsto rugpjūčio-spalio mėnesiais.
Augalo lapai maistingi, tinka šerti gyvulius (bet žmonėms reikia saugotis nudegimų). Lietuvoje tarybiniais metais jis buvo siūlytas auginti kaip silosinis augalas. Gausūs smulkūs žiedai nektaringi, juos lanko daug įvairių vabzdžių, daugiausia musių, tačiau bitės barščio žiedų beveik visiškai nelanko, nes joms šis nektaras nuodingas.
Labai gajūs
Sosnovskio barštis yra kilęs iš Kaukazo. Į Lietuvą jis atvežtas apie 1950 m. Pirmiausia Sosnovskio barščiai pradėti auginti Biologijos instituto eksperimentinėje bazėje kaip pašarinis augalas. Sovietiniu laikotarpiu dėl įspūdingos išvaizdos, bei didelio žiedyno, žmonės savo soduose bei darželiuose pradėjo sodinti šį augalą. Ilgą laiką ir bitininkai tikėjo kad iš barščio bitės renką nektarą.
 |
| Sosnovskio barščiai |
Dabar augalo plitimas pastebimas vis didesnėse teritorijose, dažniausiai apleistose, rečiau šienaujamose pievose, pamiškėse, šalia kelių, paupiuose, jie išstumia vietines augalų rūšis, jas užgoždamas.
Paupiuose sunku išnaikinti, kadangi potvyniai perneša sėklas. Plinta labai sparčiai, dideliais žiedynais kasmet kiekvienas augalas išaugina dešimtis tūkstančius sėklų, didžiausi net iki 100 tūkst. sėklų, jas išbarsto maždaug 4 metrų spinduliu. Jos išlieka gyvybingos keletą metų. Daigumas net iki 95 proc. Sunkiai išnaikinamas augalas, dar ir todėl, kad augalas atželia iš šaknų, net jei pjaunamas kelis kartus. Užaugina iki 10 cm storio šaknį, kuri giliai, iki 60 cm įleidžiama į žemę.
Iš šaknų vis atželti Sasnovskio barštis gali net iki 13-os metų, todėl išvalytus plotus reikia nuolatos prižiūrėti. Jei jau užaugo barštis, jį reikia nupjauti, šitaip neleidžiant išbarstyti sėklų. Atliekant pastarąjį veiksmą, būtina dirbti apsisaugojus akis ir odą nuo trykštančių sulčių, po darbo nusiplauti švariai, bei kurį laiką saugotis atviros saulės šviesos, nes pastarosios sultys reaguoja su UV spinduliais.
Sukelia alergiją
Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios fotojautrina odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus – iššoka vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja arba gali atsirasti rudos pigmentinės dėmės, kurios gali ilgai išsilaikyti. Panašų poveikį turi ir kiti Lietuvoje augantys augalai – jonažolė, rūta.
Pjaunantiems žolę, einantiems per barščių sąžalynus reikia saugotis, kad ant odos nepatektų augalo sulčių, joms patekus – tuoj nuplauti vandeniu su muilu, prireikus kreiptis ir į medikus. Sultys paprastai sukelia uždegimą apšvietus tiesioginei saulės šviesai, todėl reikia būti atsargiems saulėtomis dienomis.
Gyvuliams, ėdantiems Sosnovskio barštį, fotojautrinimas paprastai nekenkia, kadangi jų odą dengia kailis, todėl saulės šviesa jų odos nepasiekia.
