Didžiausią psichologinį krūvį patiria intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriaus gydytojai, kur patenka sunkiausios būklės pacientai. „Santaros“ klinikų Vaikų ligoninės Infekcinių ligų skyriaus gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė pasakoja, kad pas juos vaikai dažniausiai patenka jau sveikimo stadijoje. Infekcinių ligų skyriuje tęsiamas gydymas, atliekami papildomi tyrimai.
Siaubas tėvų veiduose nepalieka gydytojų abejingų
Kaip tik šią savaitę į ligoninę pateko 8 mėnesių mergaitė, kuriai jau buvo pasireiškęs bėrimas. Jai iškart įtarta meningokokinė infekcija ir greitos tėvų bei medikų reakcijos dėka, gydymas pradėtas operatyviai. Tačiau gydytoja I. Ivaškevičienė pasakoja, kad šios mergaitės tėvai išgyvena absoliučią katastrofą, nes jie žino, kas yra meningokokas, kokios gali būti infekcijos pasekmės.
„Visiems tėvams, kurie skeptiškai vertina skiepus ir mano, kad jų nereikia, vertėtų pamatyti tų tėvų veidus arba reanimacijoje gulinčius vaikus – visi skeptiški klausimai baigtųsi. – Gydytoja pasakoja, kad dabar jau sveikstančios ir iš reanimacijos į infekcinių ligų skyrių perkeltos mergaitės tėvai švenčia antrą vaiko gimtadienį, jie jaučiasi atgavę dukrą, išplėšę ją iš mirties nagų, – juk niekada nežinai, kada ir kokia liga gali užklupti. Sveikstančios mergaitės mama pasakoja, kad jie augina kelis vaikus ir anksčiau nei su viena atžala nėra tekę būti ligoninėje. Meningokokinė infekcija atrodė tokia tolima liga, kuri gali nutikti kažkam kitam, bet ne jų šeimai – juk visi augo tokie sveiki.“
Gydytoja I.Ivaškevičienė pabrėžia, kad liga nesirenka nei vaiko, nei šeimos padėties, nei žinių. „Manęs, kaip medikės, negali nepaliesti tėvų kančia: aš ir dabar matau tos mamos veidą, kuri pavargusi, išgyvenusi tiek siaubingų valandų prie vaiko lovos, išliejusi tiek ašarų“, – pasakoja gydytoja.
Gydytojas nuo vaiko nesitraukia nei sekundei
Vilniaus Universiteto Vaikų ligoninės Intensyvios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė doc. dr. Virginija Žilinskaitė prisimena ne vieną atvejį, kuomet pradėjus gydymą buvo nežinia, kaip viskas baigsi, ar pavyks vaiką išgelbėti. „Kai viskas baigiasi sėkmingai, gydytojai patiria ne mažesnį džiaugsmą nei tėvai ar artimieji“, – sako medikė.
Meningokokinė infekcija – tai staigi ir galimai gyvybei pavojinga liga. Ši liga yra pagrindinė meningito – galvos ir stuburo smegenų dangalų infekcijos, ir sepsio – kraujo užkrėtimo, kai infekcija patenka į sisteminę kraujotaką, priežastis. Sepsis – tai žmogaus organizmo reakcija į infekciją ir dr. V.Žilinskaitė sako, kad yra viena paradoksali taisyklė: „Ne tik meningokoko, bet ir kitų bakterijų sukeltą sepsį ankstyvoje stadijoje diagnozuoti labai sunku, bet jei tai pavyksta, išgydyti nebūna sudėtinga. Ir atvirkščiai – vėlesnėje stadijoje sepsį diagnozuoti labai lengva, bet gydyti labai sudėtinga.“
V.Žilinskaitė pasakoja, kad parą laiko gydytojas nesitraukia nuo vaiko nei sekundei, nes gydymą reikia reguliuoti net ne valandų, o minučių tikslumu. „Mes galime tik padėti, nes kovoti turi vaiko organizmas. Gali atrodyti, kad gydytojas gali viską, bet tikrovė toli gražu ne tokia – mes darome tai, kas mūsų, kaip medikų, galiose, bet ne visada vaiko organizmas adekvačiai reaguoja į gydymą. Kartais ir tėvams tai paaiškinti būna labai sunku“, – sudėtingas situacijas prisimena gydytoja.
Meningokokinės infekcijos gydymas – sudėtingas procesas
Gydytoja V.Žilinskaitė pabrėžia, kad meningokokinės infekcijos gydymas yra sudėtingas procesas ir dažnai tiesiog skirti antibiotikų neužtenka. Reikia sekti visas gyvybines funkcijas. „Svarbu, kaip reaguoja širdis, visa kraujotaka, plaučiai, inkstai. Kaip funkcionuoja visi organai reikia stebėti kiekvieną minutę – nuo to priklauso, kokį gydymą skirti, kaip medikams įsikišti ir padėti vaiko organizmui kovoti.“
Gydytoja pasakoja, kad ankstyvoje meningokokinės infekcijos stadijoje dažniausiai pasireiškia nespecifiniai simptomai, kurie gali priminti tiesiog peršalimą. Taigi ligą tinkamai diagnozuoti yra sudėtinga. O laikas čia labai svarbus: „Susidūrus su karščiuojančiu vaiku gydytojo užduotis ir yra atskirti, kur tie 5 procentai iš visų karščiuojančių pacientų, kuriems prasidėjo sunki bakterinė infekcija, – sako gydytoja V.Žilinskaitė, – juk karščiavimas yra uždegimo požymis, rodantis, kad organizmas susidūrė su infekcija, kurią gali sukelti tiek virusai, su kuriais kovoja pats organizmas, tiek bakterijos, kuomet reikia taikyti gydymą antibiotikais.“
Ligos sukėlėjai šiais laikais nustatomi pakankamai tiksliai, panaudojant molekulinius tyrimų metodus. Tačiau tai reikalauja laiko. Bet dažnai, anot gydytojos V.Žilinskaitės, to laiko nevalia švaistyti. „Pirma valanda visada labai svarbi. Jeigu yra požymių, kurie neleidžia atmesti meningokokinės infekcijos, aš kaip gydytoja, darysiu viską, elgsiuosi taip, tarsi tai būtų pati sudėtingiausia situacija,“ – apie greito reagavimo svarbą pasakoja medikė.
V.Žilinskaitei antrina ir infekcinių ligų gydytoja I. Ivaškevičienė: „Kai pati buvau studentė, mus mokė, kad žaibinė meningokokinė infekcija yra tragedija ir tėvams, ir gydytojui. Nes nė vienas medikas nenori praleisti tokios baisios ligos nepastebėtos. Tačiau meningokokinė infekcija ir yra klastinga, nes pradžioje dažniausiai yra sunku ją diagnozuoti“, – aiškina gydytoja.
Netektys visada labai skaudžios, tačiau žinia iš meningokokinę infekciją išgyvenusių pacientų, visada sušildo gydytojo širdį. Medikai, iš mirties nagų ištraukę ne vieną pacientą, sako sulaukiantys padėkų, pasveikę vaikai savo rankomis piešia atvirukus ir siunčia gydytojams. Visos šios padėkos, anot V.Žilinskaitės, yra labai brangios ir saugomos ligoninėje.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligą ir jos profilaktiką rasite http://www.ulac.lt/meningokokine-infekcija
LT/BEX/0038/17, paruošta 2017 10
