Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Išsiplėtusios kojų venos: kaip sau padėti, ypač vasarą?

Vasarą užplūstanti kaitra keičia įprastą žmogaus organizmo veiklą. Kūnui stengiantis atsivėsinti, greičiau cirkuliuoja kraujas, tad kraujagyslėms ir venoms šis metas – itin įtemptas. Ekspertai įspėja, kad vasara labai apsunkina kojų kraujagyslių veiklą, o ignoruojantiems išsiplėtusias venas vėliau gali tekti su šia liga kovoti visą gyvenimą.
Moteris masažuoja kojas
Moteris masažuoja kojas / Vida Press nuotr.

Pranešime spaudai cituojama „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė pabrėžė, kad vasara tiek kojoms, tiek likusiam organizmui yra įtemptas metas.

„Būtent vasarą dažniausiai išsiplečia kojų venų kraujagyslės. Tai pamačius reikia greitai imtis veiksmų, nes jos signalizuoja lėtinį venų nepakankamumą (LVN), atsirandantį, kai dalis kraujo nebenuteka iki širdies ir kojose sukelia stazę. Ilgainiui šis nemalonumas gali sukelti didžiulį kojų sunkumą, nuovargį, niežtėjimą ir tinimą, o galiausiai viskas gali baigtis net atviromis žaizdomis“, – aiškina ji.

Dažniausiai pirmieji ligos ženklai pradeda matytis įžengus į ketvirtą dešimtį, moterys serga 4 kartus dažniau nei vyrai.

Skirtingose Europos šalyse nuo LVN kenčia maždaug 24–58 proc. moterų ir 12–46 proc. vyrų. Pavyzdžiui, Vokietijoje atlikta epidemiologinė studija parodė, kad kas antras ambulatorijose besilankantis pacientas turi LVN požymių.

Dažniausiai pirmieji ligos ženklai pradeda matytis įžengus į ketvirtą dešimtį, moterys serga 4 kartus dažniau nei vyrai, beveik 80 proc. sergančiųjų ne vienus metus praleidžia nesuprasdami turintys sutrikimą.

LVN reiškia, kad dalis kraujo, turinčio sugrįžti į širdį, lieka venose. Pati liga gali pasireikšti kojų skausmais, lemti dideles gydymo išlaidas, bet gali ir gerokai sukelti sveikatos sutrikimus. Jos simptomai laikomi tokių ligų kaip paviršinių venų varikozė, pirminė giliųjų venų vožtuvų, venų ir arterijų displazija dalimi.

Vida Press nuotr./Kojos
Vida Press nuotr./Kojos

Priežastys – ir genuose, ir gyvensenoje

Iššokusios venos ir apsunkusios kojos visuomet kankins didelę dalį žmonių, nes liga gali būti paveldima. Jei ja serga abu tėvai, yra didžiulė tikimybė, kad atėjus atitinkamam amžiui susirgs ir jų vaikai. Tam, kad dažniau serga moterys, turi įtakos pati jų kūno struktūra – kojų sveikatai pakenkia nėštumo mėnesiai, nes tuo metu išsiskiriantys hormonai atpalaiduoja venų sienelėse esančius raumenis, todėl gerokai pablogėja kraujo judėjimas.

„Kojų venų problemų dalis žmonių neišvengs, kad ir ką darytų. Bet ir jos mastai visuomenėje, ir žala sergančiam gali būti gerokai sumažinti. Visų pirma, kaip ir visoms kitoms kraujotakos ligoms, veniniam nepakankamumui plėstis labai padeda antsvoris, nes jis sukuria viso kūno venoms papildomą krūvį. Kuo organizmas gauna sveikesnio maisto, kuo daugiau vandens, tuo lengviau jo viduje juda kraujas“, – aiškina vaistininkė.

Įtakos turi ir nejudri šiuolaikinio žmogaus gyvensena. Jei grįžęs iš darbo ir prisėdęs ant sofos žmogus jaučia, kad jam maudžia kojas, tai jau labai aiškus perspėjimas apie galimą ligą. Sėdimas darbas suderintas su nejudriu laisvalaikiu sukuria puikią aplinką išsivystyti kraujo cirkuliacijos problemoms. Su pastarąja problema reikėtų kovoti dar jai nesukėlus rimtesnių padarinių – J.Skinderskienė tikina, kad skirtumą gali sukurti ir trumpa mankštelė dienos viduryje.

Vida Press nuotr./Darbas biure
Vida Press nuotr./Darbas biure

Sėkmingiausias gydymas – pradėtas kuo anksčiau

Nepaisant fakto, kad liga suserga didžiulė dalis žmonių, su ja įmanoma kovoti. Visų pirma, labai svarbi jos profilaktika. „Kai tik atsiranda menkiausi veninio nepakankamumo požymiai, o atidžiausiai žmonės apsižiūrėti turėtų būtent vasarą, net paprasčiausios prevencinės priemonės gali užkirsti kelią paviršinių venų tromboflebitui, giliųjų venų trombozei, trofinei opai. Vos supratus, kad kažkas negerai, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes anksti pastebėjus simptomus kovos su jais būdai nėra sudėtingi“, – teigia J.Skinderskienė.

Nuolatinis kojų nuovargis, mėšlungis, sunkumas kojose, matomi kapiliarai ir iššokusios venos signalizuoja, kad galbūt jau laikas pasirūpinti kojomis.

Stabdant ankstyvųjų stadijų LVN progresą gali padėti net paprasčiausios higieninės priemonės, reguliarus kojų pakėlimas, raumenų mankšta, profilaktinis elastinių kojinių naudojimas ir sveikesnės dietos pasirinkimas. Populiarus ir heparino tepalų vartojimas, nes jie prasiskverbia per odą ir pasiekia venas supančius audinius.

Vėlesnėse ligos stadijose taikomi ir sudėtingesni gydymai: kompresinė terapija, skleroterapija, venų chirurgija ar trofinių opų gydymas.

„Lėtinį veninį nepakankamumą, kaip ir visas ligas, geriausia gydyti tada, kai jis dar nekelia sveikatai didelio pavojaus. Nuolatinis kojų nuovargis, mėšlungis, sunkumas kojose, matomi kapiliarai ir iššokusios venos signalizuoja, kad galbūt jau laikas pasirūpinti kojomis. Jei įmanoma tai sutvarkyti mankšta, vandens procedūromis ar pavartojant tinkamą tepalą – tai maža kaina sveikesnio gyvenimo link“, – patarė vaistininkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais