Generalinis tyrimą atlikusios įmonės direktorius antradienį sakė „The Times of Israel“, kad nepublikavo tyrimo medicininiuose žurnaluose (kaip tai yra priimta), kadangi įmonė „negali sau to leisti“, tačiau prieš-klinikinių tyrimų rezultatai buvo „labai geri“. Keli Izraelio ekspertai atsisakė komentuoti šį teiginį minėtam dienraščiui, kai kurie iš jų tiesiog nieko negirdėjo apie šį tyrimą.
„Mes ieškome vaisto, visiškai pagydančio vėžį, – antradienį interviu su „The Times of Israel“ metu sakė Ilanas Moradas, generalinis „Nes Ziona“ grįstos naujos kompanijos „Accelerated Evolution Biotechnologies Ltd“ direktorius, antrindamas teiginiams, kuriuos anksčiau šią savaitę įmonė pateikė „Jerusalem Post“. – Mūsų laukia dar ilgas kelias, tačiau mes tikime, kad galų gale turėsime vaistus nuo visų vėžio rūšių, turinčius vos kelis šalutinius poveikius.“
I.Moradas papildė, kad „maždaug metų bėgyje“ įmonė galėtų pradėti gydyti pacientus klinikiniams tyrimams, kuriems ji tikisi pradėti rinkti lėšas. Molekulių šeima, kurią išvystė įmonė, ir kuri yra jų abejotino kelio link vaisto pagrindas, buvo išbandyta su žmogaus vėžio ląstelėmis ir pelėmis prieš-klinikinių tyrimų metu, ir efektyviai naikino dažniausias vėžio rūšis, tokias kaip plaučių vėžys, storosios žarnos vėžys bei galvos ir kaklo vėžiai.
Kelios Izraelio ligoninės ir ekspertai atsisakė komentuoti šiuos teiginius, kai kurie iš jų pažymėjo, kad neturėjo jokios tiesioginės informacijos apie tyrimą. Kiti užsienio ekspertai griežtai įspėjo apie mokslininkų teiginius.
Dr. Leonardas Lichtenfeldas, Amerikos Vėžio Draugijos nacionalinio biuro vyriausiasis gydytojas, antradienį pažymėjo, kad nors Izraelio mokslininkai dirbo su „įdomiu požiūriu apie trukdymą vėžio ląstelėms funkcionuoti“, jų tyrimas „nebuvo publikuotas mokslinėje literatūroje, kur išsimokslinę jų kolegos galėtų jį apžvelgti, palaikyti ir/ar kritikuoti.“
„Visi tikimės, kad galima rasti vaistus nuo vėžio ir padaryti tai greitai. Ir tikrai yra tikimybė, kad šis būdas bus veiksmingas“, – rašė jis savo tinklaraštyje pavadinimu „Vaistai nuo vėžio? Ne taip greit.“
„Tačiau patirtis jau daugybę kartų mus pamokė, kad tarpas tarp sėkmingų tyrimų su pelėmis iki efektyvaus, naudingo jaudinančių laboratorijos koncepcijų panaudojimo padėti vėžio pacientams, yra labai ilga ir sunki kelionė, kupina nenumatytų kliūčių.“
„Greičiausiai šiek tiek užtruks įrodyti šio vėžio gydymo būdo efektyvumą. Ir, deja, remiantis panašiais teiginiais apie naujas išrastas vėžio gydymo technologijas, greičiausiai ir šie vaistai bus nesėkmingi.“
L.Lichtenfeldas pridūrė: „Tikimės, kad šis būdas atneš vaisių ir bus sėkmingas. Tuo pat metu turime perspėti, kad perėjimo nuo tyrimų su pelėmis iki žmonių procesas ne visada lengvas ir nesudėtingas.“
Dr. Benas Neelas, iš „Perlmutter Cancer Center“ Niujorke, sakė „The New York Post“, kad vėžys turi daugybę formų, ir mažai tikėtina, kad ši kompanija rado vaistą, lygiai kaip nėra vieno vaisto nuo visų infekcijų.“
Jis sakė, kad „greičiausiai, tai yra dar vienas suklastotas, neatsakingas ir klaidinantis pažadas vėžiu sergantiems pacientams.“
Publikuoti ar... tirti?
I.Moradas sakė, kad AEBi komanda renkasi menkas savo lėšas naudoti tolimesniems tyrimams, o ne publikuoti savo tyrimą medicininiuose žurnaluose.
Įmonė nori susitelkti į „tyrimą ir daugiau vėžį naikinančių peptidų vystymui. Reikia įdėti daug darbo, o mūsų įmonė yra maža, – vyras sakė „The Times of Israel“. – Negalime sau to leisti. Tyrimo publikavimas reikalauja daug pastangų ir lėšų, o to mes neturime.“
Jis papildė: „Jei būtumėme didelė kompanija, turinti daug lėšų, tyrimo publikavimas būtų pirmiausia, ką padarytume. Jei turiu 100 000 dolerių, kam juos išleisiu? Tyrimams ir daugiau vėžį naikinančių peptidų atradimams, ar daugiau eksperimentų, norint publikuoti straipsnį? Ką jūs darytumėte, jei reikėtų rinktis?“
Įprastame vystymo procese, medicinos mokslininkai, padarę atradimą, surenka turimą medžiagą ir pateikia straipsnį rimtiems medicinos žurnalams bei tikisi, kad žurnalų redaktorių komitetai patvirtins jų radinius ir publikuos atradimą. Kuo didesnis publikacijos prestižas, tuo didesnė atradimo vertė. Mokslininkams nereikia mokėti, kad rimti medicinos žurnalai publikuotų jų radinius.
„Aštuonkojis“, apsiginklavęs peptidais
Vaistai, kuriuos įmonė tikisi išvystyti „bus personalizuoti vaistai, kuriami pagal specifinę kiekvieno paciento vėžio rūšį“, – sakė I.Moradas.
Gydymas, kurį įmonė vadina MuTaTo (Multi-Target Toxin), yra molekulių šeima, ginkluota peptidais, turinčiais gebėjimą sąveikauti su įvairiais vėžio ląstelių baltymais. Molekulės puola ne vieną baltymų rūšį, o kelias vienu metu, sakė I.Moradas. „Kuriame daugybinį vėžio puolimą.“
„Įsivaizduokite aštuonkojo čiuptuvus. Šiuo atveju aštuonkojis yra molekulė, o kiekvieno čiuptuvo galūnėje yra peptidų, kurie sąveikauja su baltymais ir blokuoja jų veiklą“, – pasakojo vyras. Ši sąveika leidžia „toksiškiems peptidams“, esantiems čiuptuvų galūnėse, prasiskverbti į vėžio ląsteles ir sunaikinti jas iš vidaus.
Prieš-klinikinio tyrimo rezultatai, pasak I.Morado, buvo „labai geri“, ir parodė, kad molekulės turi gebėjimą nužudyti vėžio ląsteles ir nedaryti poveikio sveikosioms ląstelėms. „Poveikis yra išimtinai vėžio ląstelėms, tad šalutinis poveikis bus daug mažesnis. Šalutinis poveikis bus ibuprofeno ar aspirino lygio.“
Šiuo metu įmonė patentuoja šią koncepciją. Tyrimui reikalingos lėšos buvo surinktos iš privačių investuotojų.
Vyras sakė, kad dabar komandos tiklas yra tęsti tyrimą ir kuo greičiau pereiti prie klinikinių bandymų.
JAV Maisto ir Vaistų Administracija iškelia tam tikras vaisto vystymo procedūras: „Prieš tai, kol vaistas gali būti tiriamas su žmonėmis, vaistų kompanija ar rėmėjas atlieka laboratorinius bandymus bei bandymus su gyvūnais, kad sužinotų, kaip vaistas veikia ir ar saugu naudoti vaistą su žmonėmis. Vėliau pradedama tyrimų su žmonėmis serija, norint nustatyti, ar vaistas yra saugus, naudojant ligos gydymui, ir ar suteikia naudos sveikatai.“
