Kodėl kova su vėžiu svarbi ir po gydymo?
J.Ruolios teigimu, kovojant su onkologinėmis ligomis visų pirma būtina laikytis gydytojų numatyto gydymo plano. Anot jo, šiais laikais medicina yra smarkiai pažengusi ir gydant vėžį leidžia pasiekti išties gerų rezultatų, užtikrinti ilgesnę pacientų gyvenimo trukmę ir geresnę gyvenimo kokybę, o neretai ligą ir visiškai įveikti.
„Derinant chemoterapiją, radioterapiją ir kitus gydymo metodus su liga galima efektyviai kovoti ir ją kontroliuoti. Dėl to pacientai turėtų pasitikėti šiuolaikine medicina. Visgi ji negali garantuoti, kad vėžys neatsinaujins net ir po sėkmingo chemoterapijos kurso. Tad onkologiniams ligoniams po gydymo rekomenduojama toliau stiprinti organizmo atsparumą vėžiniams procesams ne tik rūpinantis sveika mityba ir gyvensena, bet ir vartojant tam tikras patvirtintas nuo vėžio saugančias medžiagas“, – sako J.Ruolia.
Kad išvengtume vėžio atkryčio, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje yra patvirtinta sirgusiųjų vėžiu stebėsenos ir gydymo plano 5 metų metodika, pagal kurią pacientas stebi savo tyrimus, vartoja tam tikrų priemonių ląsteliniam imunitetui palaikyti, organizmui atkurti. Metodika būtent tam ir sudaryta, kad padėtų sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę ir pailgintų išgyvenamumą.
„Šią metodiką taikau ne vienus metus. Pastebėjau, kad, jei pagal parengtą individualų gydymo ir stebėsenos planą pacientas stiprina imunitetą, vartoja antioksidantų, ugniažolių preparatų, stebi šlapimo pH, kad jis būtų šarminis (nes kai šlapimo pH yra 6–6,5, galimybė vėžiui atsinaujinti mažėja), tariasi dėl visų augalų ar preparatų, kuriuos ketina vartoti, tuomet vėžio atsinaujinimo rizika labai sumažėja“, – sako fitoterapeutas J.Ruolia.
Ši metodika numato ir fitoterapijos priemonių vartojimą.
Galingą ginklą prieš vėžio ląsteles suteikia Lietuvos gamta
J.Ruolios teigimu, šiuo požiūriu onkologiniams ligoniams gali būti išties naudinga fitoterapija, arba kitaip – gydymas remiantis įvairiais veikliųjų medžiagų turinčiais augalais.
„Mūsų krašto gyventojams naudingiausi yra tie augalai, kurie natūraliai auga mūsų krašte. Tarp jų yra ir tokių, kurie pasižymi stipriu poveikiu saugant nuo priešvėžiniu poveikiu. Pavyzdžiui, Lietuvoje auganti ugniažolė turi daug onkologiniams pacientams reikalingų alkaloidų ir glikoproteinų.
Šios medžiagos „išgaudo“ piktybines vėžio ląsteles, neleidžia joms plisti ir ligai atsinaujinti. Dėl šių savybių ugniažolės terapiją savo praktikoje taikau jau apie 20 metų ir įsitikinau jos efektyvumu“, – sako J.Ruolia. Būtent NVI pacientų stebėsenos programa numato ugniažolių preparatų saugiomis dozėmis vartojimą.
Ar galima ruošti ugniažoles patiems?
J.Ruolia pabrėžia, kad ugniažolių ar kitų stiprų poveikį turinčių augalų užpilų ar arbatų negalima ruošti patiems. Ugniažolė yra stiprus augalas, ir mėgėjų pagamintais raugais, „užpiliukais“ galima stipriai pakenkti kepenims ar kitiems organams, pabloginti onkologinės ligos rodiklius.
„Per daugiau nei 30 metų praktiką teko sutikti ne vieną pacientą, kuris pats prisiverda ugniažolių raugų, arbatų, bet tai gali smarkiai pakenkti organizmui, nes, kaip minėjome, ugniažolė yra labai stipri.
Tuo tikslu Nacionalinio vėžio instituto fitoterapijos laboratorijoje prieš daugiau nei septynerius metus sukūrėme ugniažolių preparatą, kuriame yra saugi ugniažolių dozė, kartu su medetkomis ir gysločiais. Tokiame derinyje ugniažolių priešvėžinis poveikis geriausiai atsiskleidžia. Tuo pačiu medetka gerina kraujotaką, mažina skausmą, uždegimus, turi priešgrybelinių savybių. Gyslotis pasižymi antibakterinėmis, antimikrobinėmis, žaizdas gydančiomis savybėmis, gydo uždegimų sukeltas ligas, valo kraują, stabdo kraujavimą, laisvina užkietėjusius vidurius, padeda atsikosėti, ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą, mažina kraujo spaudimą, malšina skausmus ir atpalaiduoja spazmus“, – sako J.Ruolia.
Anot fitoterapeuto, ugniažolių preparatai rekomenduojami tik mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.
