Ką mūsų organizme veikia vitaminas D
Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris prieš daug metų buvo išskirtas iš menkių kepenėlių ir pradėtas naudoti rachitui gydyti. Todėl, pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos hematologės, vidaus ligų gydytojos Linos Aleškevičienės, vitaminą D mes pirmiausiai žinome kaip labai naudingą mūsų kaulams, kadangi jis dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje bei kaulų mineralizacijos procesuose.
Tačiau vėliau pastebėta, kad jis mūsų organizme atlieka gerokai daugiau funkcijų, viena iš jų – prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo.
„Tiesiogiai lemti imuniteto ar pagerinti kokių nors organizmo funkcijų jis negali, tačiau jis sąveikauja su tam tikrais ląstelių receptoriais, o to pasekoje vyksta įvairios biocheminės reakcijos.
Taigi nors vitaminas D pats aktyviai nedaro poveikio, jis per biocheminius mechanizmus dalyvauja onkologinių, endokrininių, širdies ir kraujagyslių, psichikos, kvėpavimo takų, alerginių ir kitų ligų vystymosi procesuose“, – teigė medikė.
Dėl vitamino D trūkumo silpsta imunitetas, trapėja kaulai, pradeda slinkti plaukai, jaučiamas nuolatinis nuovargis, kinta nuotaika.
Bėda ta, kad ypač mūsų platumų gyventojams šio vitamino labai trūksta. Mat pagrindinis jo šaltinis – saulė, taip pat šiek tiek jo galime gauti su maistu, ypač su riebia jūrine žuvimi, kurios taip pat valgome nedaug.
Vitamino D stokos simptomai
Pasak medicininės literatūros, esant vitamino D trūkumui silpsta imunitetas, trapėja kaulai, pradeda slinkti plaukai, jaučiamas nuolatinis nuovargis, gali apimti niūri nuotaika ar prasidėti nuotaikų kaita. Jo vitamino stoka siejama su didesne širdies, vėžio, cukrinio diabeto, tuberkuliozės, reumatoidinio artrito, psoriazės, išsėtinės sklerozės, depresijos ir susirgimų rizika.
„Vitaminą D pirmiausia reikia vertinti kaip antioksidantą, kuris veikia daugybę organizmo funkcijų. Aišku, pavyzdžiui, nuovargį, kuris gali būti vitamino D stokos pasekmė, gali sukelti daug kitų priežasčių. Jeigu pradėjus vartoti vitamino D maisto papildą po 4–5 savaičių pagerėja nuotaika, sumažėja nuovargis, tuomet galime sakyti, kad teisingai nuspėjome priežastį.
Taigi vitamino D trūkumas gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip prislėgta nuotaika, nerimas, raumenų skausmai, padidėjęs imlumas infekcijoms, dažnos peršalimo ligos, neaiškaus pobūdžio, vietą keičiantys skausmai ir pan.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad simptomai jau signalizuoja apie didesnį ir ilgai trunkantį vitamino D trūkumą ir šiuo atveju siūlyčiau neeksperimentuoti, o atlikti kraujo tyrimą ir identifikuoti šio trūkumo lygį, nes tai padės išsiaiškinti, ar problemą galima išspręsti paprastais papildais, ar jau verta kreiptis į specialistą dėl rimtesnio gydymo“, – patarė L.Aleškevičienė.
Pagrindiniai vitamino D šaltiniai
Laikoma, kad normali vitamino D koncentracija kraujyje prasideda nuo 75 mmol/l ir neturi viršyti 316 mmol/l (šios normos orientacinės, skirtingose laboratorijose normų variantai ir matavimo vienetai gali skirtis). Tačiau įprasta, kad šaltuoju metų laikotarpiu apie 50–80 proc. Lietuvos gyventojų vitamino koncentracija nustatoma mažesnė nei 50 mmol/l. Problema, kad iš išorės, kaip jau minėta, mums jo gauti sunku, nors paros norma yra pakankamai nedidelė – 5 mikrogramai.
Kai oda veikiama saulės spindulių, šis vitaminas sintezuojamas odoje kaip provitaminas, tuomet jis virsta previtaminu D3, o tuomet – jau tikruoju hidroksicholekalciferoliu.
„Tam, kad vitamino D pakankamai pasigamintų, saulė turi šviesti beveik stačiai, vos ne į viršugalvį, o tokia saulė pas mus būna pakankamai retai ir ji paprastai varginanti, mes linkę nuo jos slėptis. Tokiu atveju, atidengus trečdalį kūno, užtektų pabūti saulėje 15 minučių, tačiau tik tokiu atveju, jeigu nesame pasitepę apsauginiu kremu nuo saulės, nes tuomet nepraleidžiami spinduliai, kurių dėka vitaminas D ir sintezuojamas.
Dar viena svarbus dalykas – neturėtų būti odos paraudimo, o mes, šiauriečiai, esame jautrūs saulei. Soliariumai taip pat neaprūpina vitaminu D, kadangi jo sintezei reikalingi UVB spinduliai, o soliariumuose paprastai naudojami UVA.
Su maistu galime gauti apie 20 proc. vitamino D. Jo gausu riebioje žuvyje, pieno produktuose, kepenėlėse. Tačiau yra vienas „bet“. Nors lašiša yra riebi žuvis, tačiau pramoniniu būdu auginta lašiša, kurią mes paprastai ir valgome, vitamino D gausa nepasižymi. Todėl patikimesnis vitamino D šaltinis – silkė.
Taip pat jo yra kiaušinio trynyje. Tik reikėtų nepamiršti, kad vitaminas D tirpus riebaluose ir tam, kad gerai pasisavintų su maistu, kartu reikia valgyti riebalų“, – aiškino vidaus ligų gydytoja.
Pastebėta, kad vyresniems žmonėms vitamino D trūksta dažniau. Gali būti, kad tai susijęs su didesniu jų sėslumu, retesniu buvimu saulėje ir lėtinėmis ligomis. Kita vertus, šiandien didžiąją laiko dalį patalpose praleidžia didžioji dauguma gyventojų, todėl net vasarą šio vitamino neprikaupia pakankamai.
„Pavyzdžiui, aš pati atsimenu, kad man grįžus iš atostogų šiltuosiuose kraštuose, mano vitamino D kiekis buvo 50 mmol/l. Taigi norint atstatyti jo trūkumą, reikia daugiau laiko, neužtenka pabūti saulėje“, – svarstė pašnekovė.
Kaip pasirinkti reikiamą dozę
Ar žmogus gali pradėti vartoti vitamino D maisto papildus savo nuožiūra? L.Aleškevičienė sutinka su kitų kolegų nuomone, kad vitaminą D galima vartoti be tyrimo, nes praktiškai beveik visiems mums jo trūksta. Visiškai profilaktinė paros dozė yra 1000 tarptautinių vienetų (IU), tačiau suaugusiems žmonėms, jeigu jų kūno masė yra normali, rekomenduojama norma (atsižvelgiant į spėjimą, kad vitamino D trūksta) yra 4000 IU.
Vaikams skirto vitamino D dozės paprastai būna mažesnis, nors viename populiariausių preparatų vaikams iki 10 metų vitamino D dozė yra 2000 IU, vaikams nuo 11 metų ir paaugliams – 4000 IU.
Kita vertus, medikė visgi pataria išsitirti šio vitamino koncentraciją kraujyje, kad būtų aiški tendencija ir vėliau būtų galima palyginti, ar vartojamos dozės pakanka.
„Vitamino D koncentracija, netgi vartojant tas pačias dozes,skirtingiems žmonėms gali būti skirtinga, nes vitaminas D organizme apdorojamas kepenų fermentų, nuo kurių labai priklauso jo būsima koncentracija. Taip pat įtakos turi ir kiti fermentai, individualus žmogaus metabolizmas, mityba, reikėtų įvertinti ir kūno svorį – jeigu jis didesnis, tikėtina, kad vitamino D reikės didesnės dozės. Taip pat didesnį poreikį vitaminui D turi nėščios bei maitinančioms moterys.
Ir atvirkščiai: jeigu žmogus vartoja dar ir kitų papildų, iš kurių gauna vitamino D (pavyzdžiui, omega-3, žuvų taukų), arba valgo papildomai vitaminu D praturtintų maisto produktų (jo gali būti dedama į pieną, jogurtus ir pan.), galbūt pakaktų ir mažesnės dozės“, – teigė L.Aleškevičienė.
Medikė primygtinai pataria neužsiimti savigyda naudojant vadinamąsias „smūgines“ vitamino D dozes, kai viena dozė atstoja trijų mėnesių kursą. Tiesa, šie preparatai dabar receptiniai.
„Tuomet kyla priešinga – vitamino D perdozavimo – problema. Jeigu tokie preparatai vartojami neracionaliai, be gydytojo žinios, jie gali sukelti tokias komplikacijas, kaip hiperkalcemija, pykinimas, vėmimas, elektrolitų pakitimai, inkstų funkcijų sutrikimai. Su laiku vitaminas įsisotina į organizmą, koncentracija sumažėja, bet perdozuoti jo nereikėtų. Su intoksikacija vitaminu D bent savo praktikoje nesu susidūrusi, bet perdozavimo atvejų nuo minėtų „smūginių“ preparatų esu mačiusi“, – įspėjo pašnekovė.
Straipsnių ciklą apie vitaminus inicijuoja „Walmark“.
