Aistė nuo pat vaikystės regi žmones, kurie neegzistuoja. Merginos tai niekuomet negąsdino. Netgi priešingai – taip ji niekada nesijausdavo vieniša. Be psichikos sutrikimų Aistė turi ir fizinę negalią, tačiau visi sunkumai nesutrukdė jai būti savarankiška.
„Mama manęs klausdavo, kodėl aš šneku su savimi. Bet man neatrodė, kad aš garsiai kalbu. Maniau, kad šneku mintyse, arba galvojau, kad tie žmonės iš tikrųjų egzistuoja“, – pripažįsta ji.
Aistė pasakoja, kad ją aplankančios haliucinacijos yra be galo tikroviškos – ji mato, girdi ir netgi jaučia kvapą.
„Man kerta per visus pojūčius. Tą žmogų, kurį matau, galiu ir paliesti, ir apkabinti, ir su juo šnekėtis lygiai taip pat kaip su bet kokiu kitu žmogumi“, – pasakoja mergina.
Dėl sunkių išgyvenimų, patiriamų priepuolių, patyčių mokykloje Aistė ne vieną kartą bandė prieš save pakelti ranką. Galiausiai po paskutinio bandymo praėjusiais metais ji nusprendė kabintis į gyvenimą ir tą sėkmingai daro iki šiol.
Jau kurį laiką vilnietė gyvena viena ir turi ryžto garsiai kalbėti apie psichikos ligas. Aistė yra žmogaus teisių ugdymo programos „Gyvoji biblioteka“ narė. Tai vieta, kurioje „knygomis“ tampa žmonės. Jie atstovauja visuomenės grupes, kurios patiria diskriminaciją.