– Kokią klimato kaitos įtaka žmonių sveikatai?
– Reiktų kalbėti apie tai, kiek žmonių gali justi orų poveikį. Skaičiuojama, kad orų poveikį sveikatai patiria 50–70 proc. žmonių. Per pastaruosius 40–50 metų pastebėta, kad žmogaus organizmo jautrumas didėja – būtent atmosferos slėgio, oro temperatūros pokyčiams. Šis jautrumo padidėjimas labai reikšmingas, prie jo prisideda ir aplinkos tarša, ir klimato kaita.
– Ar galima išskirti valstybes, kuriose žmonės nuo klimato kaitos kenčia smarkiau?
– Taip, jautrumas priklauso nuo geografinės vietovės padėties. Jautresni orų pokyčiams tie žmonės, kurie gyvena arčiau pusiaujo ir gilyn į žemyną. Mažiausiai jautrūs – šiaurinių platumų ir pajūrio gyventojai. Pastarieji mažiausiai jautrūs turbūt dėl to, kad ten nuolatos ekstremalūs orai, greita jų kaita.
Žemųjų platumų juostos gyventojai rečiau susiduria su klimato kaita ir orų permainomis. Ten vyrauja pastovesnės oro masės. Vidurio Europa, ypač Baltijos regionas, yra kontrastingų oro masių kryžkelėje.
– Ar galima įžvelgti su žmonių migracija susijusių naujų tendencijų? Kai kas gal persikelia gyventi kitur ne tik dėl ekonominių ar politinių, bet ir klimato priežasčių? Gyvenant ties pusiauju vasarą karščiai tampa nepakeliami.
– Be abejo, karščių bangos ko gero yra pats didžiausias stresas, kokį gali patirti subtropinių ir vidutinių platumų gyventojai. Noriu paminėti vieną amerikiečių atliktą tyrimą, kuriame nagrinėta, kaip imigrantai, atvykę į JAV, pasklinda po visą šalį, adaptuojasi prie kontrastingų sąlygų ir su kokiais sunkumais susiduria.
Paaiškėjo, kad žmonės iš Indijos ar kitų arti pusiaujo esančių šalių patiria didelius sukrėtimus ir sveikatos išbandymus. Kai kuriose JAV vietovėse dalį metų būna sniego danga, žema temperatūra. Imigrantams iš pietų šalių pasireiškia ryškūs sveikatos sutrikimai, kartais depresijos pavidalu. Taip pat susilpnėja imuninė sistema, pasunkėja kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligos.
– Tai klimato kaita turi įtakos ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai?
– Žmogaus organizmas gali įvairiai reaguoti į staigius orų pasikeitimus. Ne tik orų, bet ir sezoninius klimato svyravimus. Dažniausiai padidėja jaudulys, nervingumas, ima strigti širdies ir kraujagyslių sistema. Noriu pabrėžti, kad išvardytos ligos nėra naujos. Orų permainos negali sukelti ligų, bet gali pasunkinti jau esančias.
Išskiriamos dvi žmonių grupės – senyvo amžiaus ir vaikai. Senyvo amžiaus žmonės jautrūs orų pokyčiams dėl lėtinių ligų. Orų kaita gali lemti, kad senyvi žmonės tampa labiau užmaršūs, tingūs, nervingi, blogos nuotaikos. Jiems gali sutrikti miegas, pasireikšti nuovargio požymiai, galvos svaigimas, net sutrikęs kvėpavimas. Vaikų imuninė sistema ir atsparumas ligoms dar tik formuojasi, todėl jie tokie jautrūs. Taip pat pastebėta, kad moterys orų svyravimams jautresnės nei vyrai.
– Minėjote karščio bangas, bet yra ir kitų reiškinių. Pavyzdžiui, liūtys ar uraganai. Ar galima sakyti, kad tai – klimato kaitos padariniai, veikiantys žmonių sveikatą, kai kada net tampantys išgyvenimo klausimu?
– Taip, tokie stichiniai reiškiniai, kaip tropiniai ciklonai gali sukelti didelio masto žalą – suardomi keliai, išvartomi miškai, sugriaunami pastatai, galimi užtvindymai. Pastebima, kad pačių ciklonų nedaugėja, bet ilgėja jų trukmė. Anksčiau vidutiniai ciklonai trukdavo 4–5 paras, dabar – 7–8 paras.
Per šį laiką ciklonai nukeliauja iš tropinių platumų į vidutines ir ten pridaro daug žalos. Klimato kaitos padariniai susiję su vandenyno temperatūros kilimu. Vandenyno paviršius jau yra šiltesnis, todėl tropiniai ciklonai gali susidaryti ir nukeliauti gana toli, kartais jie pasiekia net Šiaurės Amerikos, Kanados krantus.
– Kaip apsaugoti sveikatą tiems, kurių organizmas jautriai reaguoja į orų permainas?
– Kiekvienas žmogus gali pats įsivertinti, ar jis patenka į jautrių orams žmonių grupę. Tai galima padaryti paprasčiausiai užsirašant kritulių, debesuotumo kiekį kiekvieną dieną. Iš karto reikia užfiksuoti, kaip tai paveikia savijautą. Tai pirmas žingsnis. Nustačius jautrumą galima pasirūpinti kasdienės veiklos pobūdžio organizavimu – gal vyraujant tam tikriems orams sumažinti fizinį aktyvumą ir pan.
