Oregono valstijos universiteto ir kelių kitų institucijų mokslininkų atliktas tyrimas yra vienas pirmųjų, kai panaudotas „metabolomikos“ metodas – tiriami metabolitų arba organizmo medžiagų apykaitos produktai, apimant daug omega-3 rūgščių poveikio kepenims biologinių aspektų.
Tyrimas taip pat nagrinėjo iššūkius, su kuriais organizmas susiduria dėl vakarietiškos dietos, kuri vis labiau siejama su kepenų uždegimu, fibroze, ciroze ir kartais kepenų nepakankamumu.
Gautieji rezultatai nustebino, teigia mokslininkai. Tyrimo ataskaitą paskelbė medicininių straipsnių svetainė „PLOS One“, praneša medicalnewstoday.com.
Mes likome sukrėsti atradę, kad omega-3 riebalų rūgštys paveikia tiek daug biologinių faktorių.
DHR papildai, naudojami tokiais kiekiais, kurie kartais skiriami trigliceridų kiekiui kraujyje mažinti, pasirodė turį daug netikėtų poveikio galimybių. Nustatyti pastebimi vitaminų ir angliavandenių metabolizmo, proteinų ir amino rūgščių funkcijų, taip pat lipidų metabolizmo pokyčiai.
Papildomai vartojant DHR, buvo iš dalies arba visiškai sumažinta metabolinė žala, kuri paprastai siejama su vakarietiška dieta ir kuriai būdingas didelis raudonosios mėsos, cukraus, sočiųjų riebalų ir apdorotų grūdų vartojimas.
„Mes likome sukrėsti atradę, kad omega-3 riebalų rūgštys paveikia tiek daug biologinių faktorių“, – sako Oregono universiteto Visuomenės sveikatos ir žmogaus mokslų koledžo profesorius Donaldas Jumpas.
„Daugelis šios maistinės medžiagos tyrimų nustato jos poveikį lipidų metabolizmui ir uždegimui. Mūsų metabolominė analizė rodo, kad omega-3 riebalų rūgščių poveikis siekia daugiau ir apima angliavandenių, amino rūgščių ir vitaminų metabolizmą“, – kalbėjo profesorius.
Prieštaringi tyrimų rezultatai
Omega-3 riebalų rūgštims pastaruoju metu skirta daug tyrimų, ir neretai gauta prieštaringų rezultatų. Oregono universiteto mokslininkai mano, kad prieštaringų išvadų galbūt gauta todėl, kad pakankamai neatsižvelgta, kiek naudota papildų ir kokie juose buvo polinesočiosios ilgos grandinės eikozapenteno (EPR) ir dokozahekseno (DHR) riebalų rūgščių kiekiai.
Jau daug darbų atlikta dėl kepenų suriebėjimo ligos, tačiau mes dar tik pradedame nagrinėti DHR gebėjimą nuo jos apsaugoti ar sulėtinti ligos vystymąsi.
Oregono universitete atliktuose tyrimuose prieita išvados, kad DHR gebėjimai užkirsti kelią žalingam metabolizmui yra kur kas didesni už EPR poveikį. Vienas tyrimų nustatė, kad DHR papildų vartojimas kepenų fibrozės procesuose dalyvaujančių proteinų kiekį sumažino daugiau nei 65 procentais.
Tyrimams su laboratoriniais gyvūnais buvo naudojama DHR kiekiai, kurie atitiktų maždaug 2-4 gramus per dieną vidutiniam žmogui.
Padeda išvengti komplikacijų?
Naujausi tyrimai prisikasė iki tam tikrų procesų, kurie paskatina tuos metaboliniu pokyčius. Jei taip yra, gautieji rezultatai rodo, kad DHR nauda sveikatai yra didesnė, nei manyta iki šiol.
„Jau daug darbų atlikta dėl kepenų suriebėjimo ligos, tačiau mes dar tik pradedame nagrinėti DHR gebėjimą nuo jos apsaugoti ar sulėtinti ligos vystymąsi“, – pastebi prof. D.Jumpas.
Pasak jo, žuvų taukai, kurie yra įprastas būdas omega-3 rūgštims gauti, neskiriami diabetikams, kad reguliuotų cukraus kiekį kraujyje, tačiau tyrimais gauta rezultatų, kad DHR rūgštis gali sumažinti su diabeto komplikacijomis siejamų žalingų gliukozės metabolitų formavimąsi.
Tyrimas nustatė, kad DHR rūgštis kepenyse visų pirma kontroliuoja uždegimą, oksidacinį stresą ir fibrozę, kurie būdingi labiau pažengusioms rimtoms kepenų problemoms. Nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštys apsaugo ląsteles nuo bet kurių faktorių, kurie gali būti uždegimo priežastimi.
Daugelis šios maistinės medžiagos tyrimų nustato jos poveikį lipidų metabolizmui ir uždegimui.
Sergamumas didėja
JAV sergamumas tiek diabetu, tiek kepenų ligomis nuolat didėja. Amerikos kepenų fondo duomenimis, maždaug ketvirtadalis šalies gyventojų ir trys ketvirtadaliai nutukusiųjų serga ne alkoholio sukeltomis kepenų ligomis. Jos gali išsivystyti į nealkoholinį steatohepatitą, cirozę ar vėžį.
Europos Sąjungoje šių rūgščių rekomenduojamos paros normos nėra nustatytos. Specialistai mano, kad per parą žmogui reikia gauti apie 1–2,5 gramo omega-3 riebalų rūgščių.
Pagrindiniai su maistu gaunamų omega-3 riebalų šaltiniai yra riebi jūros žuvis (Atlanto silkė, skumbrė, lašiša), taip pat kaimiški kiaušiniai, mėsa, kai kurių rūšių aliejus ir riešutai, šparaginės pupelės, petražolės, krapai, kalendra.
