Miegas būtinas žmogui kaip oras, maistas ir vanduo. Miego kokybė ir trukmė ne tik lemia mūsų momentinę savijautą, bet turi įtakos ir ligų, pavyzdžiui, arterinės hipertenzijos, išsivystymui ateityje. Nemiga net 10 kartų padidina riziką susirgti depresija. Miegas svarbus normaliam nervų sistemos darbui – dėl pernelyg mažo jo kiekio tampa sunku susikoncentruoti, sutrinka atmintis, gali kilti net haliucinacijos.
O kofeinas (kurio randama kavoje, arbatoje, šokolade),yra vienas iš geriausių natūralių stimuliatorių, mažinančių nuovargio pojūtį, padedančių sutelkti dėmesį ir pagerinti nuotaiką po bemiegės nakties. Tačiau ar jis visada kompensuoja miego stoką?
„Mūsų tyrimo rezultatai itin svarbūs, nes kofeinas yra itin paplitęs kaip stimuliuojanti medžiaga, kurios griebiamasi siekiant pagerinti savijautą neišsimiegojus.
Dabartiniai duomenys rodo, kad įprastai efektyvi kofeino dozė yra nepakankama kovojant su ilgalaikiu nuovargiu“, – pranešime spaudai sakė tyrimui vadovavusi mokslininkė T.J.Dotty iš Walter Reed Army tyrimų instituto.
Studija įtraukė 48 sveikus savanorius, kurių miego trukmė 5 naktis buvo apribota iki 5 valandų per naktį, kai JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (Centers for Disease Control and Prevention) suaugusiesiems rekomenduoja miegoti 7–8 valandas per parą.
Dalyviai du kartus per dieną gaudavo arba 200 mg kofeino (įprastai vidutiniame kavos puodelyje yra 95 mg kofeino), arba jokio poveikio nesukeliančio placebo. Taip pat savanoriai kiekvieną rytą atlikdavo protinių sugebėjimų patikrinimo testus.
Pirmosiomis dienomis gavusieji kofeino testo užduotis atliko geriau nei gavę placebą. Tačiau po kelių bandymo dienų šis skirtumas išnyko.
„Iš tiesų mes buvome nustebę, kad teigiamas 200 mg kofeino dozės, gautos du kartus per dieną, efektas po trijų neišsimiegojimo parų buvo prarastas“, – sakė T.J.Dotty.
Taigi, ilgai „sutaupyti“ laiko darbams miego sąskaita nepavyks, net jei išgersime ir dar vieną puodelį kavos ar griebsimės energinių gėrimų.
