Patirti traumų galima ir sportuojant
Nereikėtų pamiršti, kad traumos gali ištikti ne tik pargriuvus ant slidaus kelio, bet ir sportuojant, bėgiojant lauke, slidinėjant, čiuožinėjant su pačiūžomis ir pan.
Dažniausiai jos ištinka staiga po ilgos pertraukos pradėjus sportuoti ar pasirinkus per didelį fizinį krūvį. Arba staiga pakeitus fizinių pratimų pobūdį, intensyvumą bei trukmę, sportuojant neapšilus, t. y. neatlikus tempimo pratimų.
Jei anksčiau kasdien nubėgdavote po 2–3 kilometrus, būtų neprotinga staiga bėgti septynis kilometrus. Prie to reikia pratintis palengva, pamažu didinant atstumą. Bėgimą patartina derinti su ėjimu.
Taip pat skaitykite: Asmeninis treneris perspėja, kuo rizikuoja nepasirengę bėgikai
Gydytojų teigimu, patyrus rimtesnę traumą, reikėtų kurį laiką nesportuoti. Kai sužeidimas nedidelis, kad neprarastumėte fizinės formos, tą laiką, galite imtis kitokios fizinės veiklos, kuri neapkrautų traumuotos kūno dalies. Protinga kasdienė mankšta, gera fizinė forma mažina traumų tikimybę. Reguliariai atliekant, pavyzdžiui, tempimo pratimus, galima išvengti raumenų traumų.
Prie įprastos sporto rūšies galima grįžti tik tada, kai visai sugyja pažeista vieta. Pasitarkite su gydytoju traumatologu-ortopedu dėl specialių ortopedinių įtvarų, kurie sportuojant, vaikštant sumažina tos raumenų grupės, raiščių, sąnarių apkrovas, neleidžia traumuotis pažeistiems audiniams ar kaulams.
Įtakos turi ir amžius, ir lytis
Moterims, kurios serga osteoporoze, reikėtų itin atsargiai vaikščioti apledijusiais takeliais, nesimankštinti ant pernelyg kietų paviršių.
Statistiškai dažniau susitraumuoja vyrai, tačiau jiems labiau būdingos didelės energijos traumos. Tam tikro pobūdžio sužeidimai, pavyzdžiui, stipinkaulio, įvairūs lūžiai, dažniau įvyksta moterims. Tam turi įtakos amžius, ligos. Ypač vyresnio amžiaus moteris dažniau ištinka traumos dėl osteoporozės (išretėjusio kaulo).
Moterims, kurios serga osteoporoze, reikėtų itin atsargiai vaikščioti apledijusiais takeliais, nesimankštinti ant pernelyg kietų paviršių. Patartina rinktis tokias mankštos rūšis, kur nedidelė tikimybė nugriūti ir patirti traumą (plaukimą, ėjimą ir pan.).
Kaip elgtis patyrus traumą
Patyrus traumą tikslinga kreiptis į ortopedą-traumatologą. Ypač, kai jaučiate stiprų skausmą, atsirado deformacijų, hematomų (kraujosruvų), tinimų.
Daugelis daro didelę klaidą, kad traumuotą vietą ima šildyti, tepti tepalais. Pasak gydytojų, pirmiausia ją reikia šaldyti, nes šaltis siaurina kraujagysles ir pažeista vieta nesmarkiai tinsta, nesusidaro hematomų arba jos būna mažesnės.
Taip pat skaitykite: Gydytojas: jeigu visus metus tingi sportuoti – kalnuose geriau neslidinėti
Reikalui esant imobilizuokite galūnę vietoje esančiomis priemonėmis, galima išgerti vaistų nuo skausmo. Jokiu būdu nevalia pažeistos vietos šildyti. Jeigu yra deformacijų, patys nesumanykite mėginti atstatyti pažeistos galūnės, nes neišmanant tik dar labiau sutraumuosite audinius, kaulus.
Jeigu traumuota ranka ar koja, pakelkite ją aukščiau širdies lygio. Tuomet kraujas ir skysčiai negalės kauptis pažeistoje vietoje, ji mažiau sutins, nesusidarys didelių kraujosruvų. Jei įmanoma, pariškite – mažiau skaudės.
Nestiprus sumušimas
Sumuštą vietą ar patemptus raiščius, sausgysles pirmas 24 valandas būtina šaldyti su pertraukomis po 5–10 min. Dėkite šaltus kompresus, ledukus.
Kitą dieną jau galite patepti specialiu tepalu, mažinančių kraujosruvas ir uždegimą. Jei skausmas neatslūgsta, savijauta prastėja, vertėtų pasikonsultuoti su ortopedu-traumatologu. Stipriai privėrus galūnę (pirštus, ranką, koją), būtina iškart kreiptis į specialistus.
Bet kokiu atveju patyrus nesunkią traumą svarbiausia – ramybė (nustokite sportuoti, jei susižeidėte mankštindamasi), antra – pažeistos vietos šaldymas, trečia – sutvirtinimas. Pažeistą vietą apvyniokite elastiniu tvarsčiu – mažiau tins. Tvarstykite ne per stipriai – taip, kad galėtumėte užkišti pirštą.
Ypač pavojingos galvos traumos. Jei nukentėjusysis laikinai praranda sąmonę, o atsigavęs jaučiasi apsvaigęs ir nesiorientuoja erdvėje, vemia, neprisimena, kas nutiko, kuo skubiau gabenkite į ligoninę ar kvieskite greitąją pagalbą.
Patempus raiščius įprastai juntamas skausmas, pažeista vieta ima tinti, deformuotis, susidaro kraujosruvų. Tokiu atveju galite uždėti šaldomąjį kompresą, pažeistą vietą būtina sutvarstyti elastiniu tvarsčiu ar imobilizuoti specialiu įtvaru. Ir, žinoma, vykti į ligoninę, kad būklę įvertintų gydytojas traumatologas.
Smarkiai kraujuojant
Jeigu patyrus traumą stipriai kraujuojama, būtina kuo skubiau suteikti pagalbą, nes nukentėjusysis gali mirtinai nukraujuoti. Kuo greičiau steriliu tvarsčiu arba švaria medžiagos skiaute pirštais arba delnu užspauskite žaizdą. Spaudžiamasis tvarstis sulaiko kraują ir skatina susidaryti krešulį.
Tvarsčiui permirkus krauju, uždėkite dar vieną sluoksnį ir laikykite prispaudę (negalima nuimti tvarsčio nuo žaizdos, nes tai sutrikdo krešėjimo procesą).
Jei kraujavimas nesiliauja ir labai stiprus, apvyniokite žaizdą tvarsčiu. Vyniodami galite uždėti kietesnį daiktą (neišvynioto tvarsčio pakelį, telefono dėklą – tai, kas tuo metu yra po ranka). Nukentėjusįjį kuo skubiau gabenkite į gydymo įstaigą arba kvieskite greitąją pagalbą. Jei kraujavimas nesiliauja ir nėra lūžio, kol atvyks medikai, pakelkite galūnę aukščiau širdies lygio ir laikykite prispaudę tvarstį – mažiau priplūs kraujo į žaizdą.
Lūžus kaului
Lūžus kaului, jaučiamas stiprus skausmas, toje vietoje deformuojasi audiniai, atsiranda kraujosruvų, žmogus negali remtis pėda ar judinti rankos. Kartais skausmas būna toks stiprus, kad nukentėjusysis gali prarasti sąmonę.
Kai lūžis nedidelis, minėtų simptomų gali atsirasti vėliau, netgi po paros. Jeigu įtariate, kad lūžo stuburas ar kaklo slanksteliai, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą (tokio ligonio judinti negalima). Lūžus raktikauliui, ranką reikia parišti skarele ir vykti į traumatologijos skyrių.
Esant atviram lūžiui, tarkim, kojos, ant atviros žaizdos uždėti sterilų tvarstį, pakišti lentą ar kitą kietą daiktą (įtvarą), aprišti ir nukentėjusįjį gabenti į ligoninę arba kviesti greitąją pagalbą.
Į medikus nedelsiant reikia kreiptis, jei:
- susižalojus neįstengiama sustabdyti kraujavimo;
- įsipjovus ar kitaip susižeidus pažeistą vietą labai skauda, ji pulsuoja, tinsta, parausta aplinkiniai audiniai – tai yra infekcijos požymis;
- žaizdelė pradeda pūliuoti (gali prireikti tepalo su antibiotikais, tačiau jį turi skirti gydytojas);
- esant didesniam sužeidimui, tvarstis pridžiūvo – jo negalima plėšti pačiam, nes galite pažeisti audinius, paskatinti kraujavimą;
- įsipjovėte surūdijusiu nešvariu (žemėtu ir pan.) daiktu, tarkime, skarda, konservų dėžutės krašteliu;
- neįmanoma iš žaizdos išplauti žemių ar kitų patekusių nešvarumų, nes antraip gali prasidėti kraujo užkrėtimas.