„Kiek save prisimenu, tiek nuolatos kamavausi turėdama netobulą odą. Iš tikrųjų „netobula“ – švelnus apibūdinimas. Jau paauglystėje žvelgdama į savo mamą, kuri ir dabar džiaugiasi skaisčiu ir lygiu veideliu, labai pavydėdavau. Užtekdavo pažvelgti į veidrodį, kad nuotaika sugestų visai dienai. Taigi, daugiau kaip prieš dešimt metų apsilankiau pas vietinę kosmetologę - tuomet gyvenau labai gražiame nedideliame miestelyje. Pakalbėjome apie mitybą, odos priežiūrą ir galiausiai teko iškęsti pirmąją mechaninio veido valymo procedūrą. Neskaudėjo, bet malonu nebuvo.
Tačiau nemoku net apsakyti, kokia išėjau iš to kabineto... Veidas atrodė gumbuotas, ištinęs, paraudęs. Žodžiu, vaizdelis toks, kurį gydytis teko bent kelias savaites. Iš tikrųjų, buvo gėda kažkur išeiti. Sakiau sau, kad daugiau tokios klaidos tikrai nekartosiu, tačiau kokia mane apėmė nuostaba, kai veidas sugijo, ir pagaliau nušvito. Nemeluosiu, bemaž 8 mėnesius galėjau vaikščioti be kreminės pudros, o kaip atrodo spuogai – pamiršau.
Tačiau negali visada būti gerai... Pradėjus studijuoti, patyriau nemažai streso, išsiskyriau su artimu draugu, pasikeitė mityba, kuri, tiesą pasakius, buvo labai jau studentiška. Tuomet prilipo bent keli kilogramai, o veidą vėl ėmė "puošti" dėmės ir spuogai. Kurį laiką bandžiau naudoti įvairiausias priemones. Netgi tokį oranžinį gydantį kremą, kuris taip „nutinkuodavo“ odą, kad ši išties atrodydavo puikiai. Ironizuoju. Ta priemonė siaubingai tepdavo visus drabužius, o apie vaizdelį iš arti nė nekalbu. Na, iš 5 metrų atstumo, sakyčiau, atrodydavau visai neblogai.
Nusprendžiau ieškoti specialistės, padėsiančios išspręsti mano bėdas, manydama, kad mechaninis veido valymas turėtų padėti. Vėlgi, merginos, patarsiu: rekomendacijos būtinos, tačiau ne visagalės. Nuėjusi pas išgirtą visų galų meistrę (tokios, kurios daro pedikiūrus, manikiūrus, visas veido procedūras, depiliacijas, masažus, makiažus ir t. t.), išėjau tiesiog... Na, tiesiog. Ką jau ir bepridursi. Kai draugai, norėdami mane pakviesti į miestą pamatė, kaip atrodau. plyšo juokais, liepdami nusiplauti tą Helovino makiažą. Man, deja, juokinga nebuvo.
Po kiek laiko veidas užgijo, tačiau mechaninio veido valymo pasekmės buvo skaudžios. Mane ir toliau bėrė, odos būklė prastėjo… Taigi, kažkokio stebuklingo efekto šį kartą nebuvo. Visada sakiau, kad tas, kas tinka viskam, dažniausiai netinka niekam, todėl verčiau ieškokite žmogaus, kuris specializuojasi vienoje srityje, pavyzdžiui, odos priežiūroje.
Bėgo mėnesiai, prasidėjo išpardavimų portalų laikai. Susižavėjau deimantine mikrodermabrazija. Procedūros aprašymas skambėjo įkvepiančiai, todėl nieko nelaukus griebiau jautį už ragų. Viskas vyksta labai paprastai, jokio diskomforto, tikrai malonus jausmas, o rezultatas iškart – visai neblogas. Nusprendžiau pabandyti dar kartelį. Visgi, ta procedūra man turbūt netiko, kadangi net artimieji pastebėjo, jog oda vėl tapo gumbuota. Nepasakyčiau, kad pinigus išmečiau veltui, tačiau kaip vėliau man pasakė viena specialistė, deimantinė mikrodermabrazija labiausiai tinkama derinti su mechaniniu veido valymu, rūgštinėmis procedūromis ir taip toliau. Viena ji neduoda ilgalaikio ir labai matomo efekto. Šiuo atveju pritarčiau, tuo labiau, kad ji nėra tokia brangi ir neprieinama. Tačiau reikia susitaikyti su tuo, kad vienos procedūros odai nepakanka – tik kasdienė rutina ir reguliarus lankymasis pas kosmetologą gali sušvelninti problematiškos odos būklę.
Kadangi po paskutinio veido valymo buvo praėję keli mėnesiai, pagalvojau, kad metas dar vienai naujovei – ultragarsinei procedūrai, kurios metu pašalinami inkštirai ir visos kitos blogybės. Nededu šiai procedūrai nei pliuso, nei minuso. Efektas nėra labai matomas, todėl, sakyčiau, kad ultragarsinis veido valymas man priminė deimantinę mikrodermabraziją ir gali būti derinamas su kitomis procedūromis, norint pasiekti geresnį efektą.
Po to sekė dar keli veido valymai, kurių vieną pavadinčiau tikra parodija: veidas buvo nušveistas, nuplautas, palepintas kauke ir viskas... Todėl to švaros pojūčio tikrai nepajutau, jau nepaisant to, kad palikau nemažą sumą pinigų... Dar viena rekomendacija: jeigu grožio salonas atrodo įspūdingai, jame ne visuomet dirbs puikūs specialistai. Štai kur kas paprastesniame salone atliekama procedūra praėjo tikrai sklandžiai, tačiau oda sureagavo audringai, ir du mėnesius turėjau slėptis namuose. Šiuo atveju nekaltinu kosmetologės, kad ji darė kažką ne taip. Daugiausiai kaltės buvo mano pačios, taip pat netinkamos kosmetikos naudojimo, kuri turėjo gydyti, tačiau užkimšo poras, o aš laukdama to išsvajoto rezultato, galvojau nusiplėšiu veidą. Patariu: skaitykite etiketes, ir išsiaiškinkite, ką tepate ant odos. Kadangi tie patys odą neva gydantys kremai iš tikrųjų ją žaloja. Šiuo metu internete yra ne vienas kosmetikos tinklaraštis, tad verta pasitikrinti, ar nepermokate už stebuklus žadančias priemones, kuriose gausu poras kemšančių ingredientų...
Galiausiai radau išeitį. Oda buvo tokia sudirgusi, randuota, dėmėta, nelygi ir dar pagražinta pigmentinių dėmių tinkleliu, kad vengdavau net namuose vaikščioti be makiažo. Paskutiniu gelbėjimosi šiaudu tapo pasiūlymas išbandyti rūgštines veido procedūras. Ačiū puikiam pavyzdžiui, kurį išvydau savo akimis. Vieną kartą dariausi mechaninį veido valymą su rūgštimis, tačiau rezultatas toli gražu neįkvėpė, tačiau labiausiai sugundė tikrai profesionali kosmetologė, nevyniojusi žodžių į vatą ir pasakiusi, kad stebuklų nebūna. Taip paprastai – tiesiai šviesiai. Ir pridėjusi, kad norėdama gražios odos, turiu liautis spaudinėti inkštirus ir spuogelius, neliesti odos rankomis, naudoti itin gerą apsaugą nuo saulės, odą drėkinti, maitinti... Iš pradžių nusiminiau – tiek apvaikščiojusi visokio plauko specialisčių, iš kai kurių išgirdusi kažką naujo, iš kitų pasimokiusi, ko geriau nedaryti, nenorėjau dar kartą išgyventi nusivylimo.
Bet tas šiaudas tapo pačiu geriausiu dalyku, kuris man padėjo. Šiandien džiaugiuosi kur kas geriau atrodančia oda... Jeigu būčiau žinojusi, kad rūgštinės procedūros gali man padėti, tikrai nebūčiau laukusi tiek metų. Šiandien esu įkopusi į ketvirtą dešimtį. Ir jeigu jums kas nors sako, kad paauglystės spuogai išnyks, žinokite, tai nebūtinai tiesa. Aš su jais kovoju jau bene 20 metų ir tik dabar matau šviesą tunelio gale.
Beje, visiems skeptikams: prieš pradėdama kosmetologų epopėją buvau lankiusis ne pas vieną dermatologą, kurių pastabos neįkvėpdavo: išrašydavo bjauraus gelsvo skysčio su milteliais, kuriuo reikėdavo tepti veidą, o rezultato nesulaukdavau. Dar kita gydytoja pasiūlė... dažniau mylėtis su vyru, esą, tai turėtų padėti. Na, žinote, jeigu seksas būtų vaistas nuo visų ligų...
Taigi, sėkmės visoms ieškančios savo kelio tobulos odos link!“
