Skatina kūrybinį potencialą
2016-aisiais paskelbtas jogos ambasadoriumi Lietuvoje, „Mai Ram Yoga“ jogos mokytojas Gintautas Šiupšinskas (42) primena, kad jogos mokymas siekia tūkstantmečius, o per daugelį metų sukurtos įvairios jos technikos yra skirtos subalansuoti fizinę, protinę, dvasinę žmogaus būklę.
Vyras pasakoja jogą atradęs studijų metais, domėdamasis Rytų filosofijos tradicija: „Ilgainiui suvokiau, kad vien skaitymo, stebėjimo neužtenka, kad suprasčiau dalykus, kurie mane domina. Tuomet bandžiau įvairius Rytų kovos menus, kol galiausiai sutikta mokytoja supažindino su joga. Ši praktika man padėjo atrasti egzistencinį pagrindą; vėliau taip susiklostė aplinkybės, jog pradėjau vesti mokymus ir kitiems.“
Dabar jau dvylika metų vedantis jogos pratybas Gintautas atskleidžia, jog per pastaruosius dešimt metų visuomenės požiūris į jogą pasikeitė iš esmės: „Prieš 7–8 metus dauguma žmonių į jogos pamokas ateidavo norėdami atsikratyti fizinių problemų ar išvengti ligų. Dabar daugėja kokybiškos informacijos, todėl pirmiausia joga suvokiama kaip būdas geriau pažinti save, atrasti vidinį balansą.“
Anot Gintauto, jogą vis dažniau praktikuoja žmonės, dirbantys protinį darbą ar kūrybinėje sferoje, tie, kuriems ypač svarbi protinė, emocinė pusiausvyra. „Joga skatina tiek fizinį, tiek dvasinį tobulėjimą, o tai, savo ruožtu, didina žmogaus kūrybinį potencialą“, – komentuoja jogos mokytojas, pabrėždamas, jog ši praktika moko kūną tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai.
Jogą vis dažniau praktikuoja žmonės, dirbantys protinį darbą ar kūrybinėje sferoje, tie, kuriems ypač svarbi protinė, emocinė pusiausvyra.
Pašnekovo nuomone, šiuolaikiniam žmogui svarbu adaptuotis prie gyvenimo ritmo, išlikti guviam, energingam. „Joga, suteikdama lankstumo, pastabumo, dėmesingumo, produktyvumo, kūrybiškumo, padeda ir lengviau integruotis besikeičiančiame pasaulyje“, – akcentuoja Gintautas ir priduria, kad tam tikras jogos technikas praktikuoti gali visi, net ir po sunkių ligų ar turintys fizinę negalią žmonės.
Kitas problemų sprendimo būdas
„Dažnai sutinku žmones, kurie bijo atsiverti, kažką prarasti, rizikuoti; pastebiu ir nedrįstančius išeiti iš komforto zonos, būti savimi ar kitaip išreikšti save“, – jogos studijos „Asana“ vadovės Audros Ju (50) nuomone, daug žmonių atranda jogą atsidūrę aklavietėje ar nerasdami išeities.
Audra jogos pratybas veda jau penkiolika metų. Ji prisimena, jog, norėdama pažinti ir suprasti jogą, nuo pat pradžių nepaisė ir gan nepalankių gyvenimo aplinkybių: „Tuomet turėdama minimalias finansines galimybes ir augindama du mažamečius vaikus ieškojau, kur mokytis jogos praktikos. Atradusi mokytoją, daug stebėjau, klausiau, bandžiau – troškau patirties. Tai vėliau paskatino ir norą dalytis ta patirtimi, be to, žmonės vis dažniau klausdavo patarimų.“
Pasak Audros, dažnai mes esame per daug savikritiški ir kuklūs, todėl joga gali suteikti drąsos, išmokyti įveikti savo baimes, klausytis vidinio balso, intuicijos. „Tai yra atsipalaidavimo menas, padedantis būti čia ir dabar. Joga prasideda nuo nusiraminimo, savo kūno pajautimo. Taip atsiribojama nuo minčių, kasdienybės problemų. Taigi žmogus, gavęs fizinį krūvį – po jogos pratybų – būna ir pailsėjęs“, – komentuoja jogos mokytoja.
Tai yra atsipalaidavimo menas, padedantis būti čia ir dabar. Joga prasideda nuo nusiraminimo, savo kūno pajautimo. Taip atsiribojama nuo minčių, kasdienybės problemų.
Savo praktikoje ji teigia susidūrusi su atvejais, kai joga žmonėms padėjo sumažinti psichikos, fizinius negalavimus, taip pat ir antidepresantų, raminamųjų ar nuskausminamųjų vaistų poreikį. „Nenoriu sakyti, kad tradicinė medicina nėra reikalinga. Tačiau joga, mokydama teisingo kvėpavimo, atsipalaidavimo, nusiraminimo, kantrybės, padeda subalansuoti ir organizmo veiklą“, – sako Audra.
Gilesnis savęs ir aplinkos suvokimas
Savo ruožtu aštuonerius metus jogos pratybas vedantis Sigitas Grybas (46) sako, jog didelė dalis žmonių jogą renkasi norėdami pagerinti gyvenimo kokybę, tikėdamiesi sustiprinti fizinę sveikatą, kūną.
Jis pats šia praktika susidomėjo prieš dvylika metų, kai patyrė sunkią nugaros traumą – praktikuojant jogą Sigitui pavyko atstatyti stuburo funkcionalumą. Dabar jogos mokytojas savo pavyzdžiu siekia motyvuoti kitus, ateinančius į jogą ir dėl tam tikrų fizinių negalavimų.
Kita vertus, Sigitas išskiria, kad jogos esmė – ryšio ieškojimas. „Tai asmeninės savigydos, savęs pažinimo, ryšio tarp kūno, proto, kvėpavimo radimas ir puoselėjimas. Sutelkdamas dėmesį į kvėpavimą, žmogus nuramina mintis. Ramus protas padeda atpalaiduoti kūną, o atslūgus bet kokiai vidinei ir išorinei įtampai, imama jausti save, suvokti savo kūną kaip švarų indą, kaip įrankį save kurti“, – apibrėžia Sigitas.
Jis pastebi, jog Lietuvoje sparčiai auga jogą praktikuojančiųjų bendruomenė, gausėja informacijos, ji tampa vis pasiekiamesnė. Anot jo, žmonės gali pasirinkti sau tinkamą studiją, instruktorių, metodikas – tai yra savotiškas progresas.
„Bėgimo ir technologijų amžiuje net akimirkos sustabdymas gali būti prasmingas. Joga priartina prie gilesnio savęs ir aplinkos suvokimo, suteikia savidisciplinos – tampi savo paties šeimininku ir mokytoju“, – kalbėdamas apie jogos aktualumą žmogui, reziumuoja Sigitas.
