Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad artimiausiu metu valstybės finansuojamas gydymas gali tapti prieinamas visiems užsikrėtusiems. Dabar nemokamai gydoma tik ligai jau progresavus.
„Tik apie 20 proc. iš tų, kuriems diagnozuota ŽIV, šiuo metu gauna gydymą. Gydymas yra labai svarbus dėl dviejų priežasčių: visų pirma, kad užsikrėtę ŽIV neprogresuotų iki AIDS ir žmonės nemirtų nuo su tuo susijusių priežasčių, ir taip pat kad užtikrintume, jog jie neplatintų viruso. Tik vienas iš penkių užsikrėtusių žmonių Lietuvoje šiuo metu gauna gydymą, turėtų būti labai sudėtinga pasiekti 2020 metams numatytą iššūkį“, – Vilniuje spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo V.Saldanha.
Jis priminė, kad Lietuva, kaip ir daug kitų šalių, yra įsipareigojusi iki 2020 metų gaunančių gydymą skaičių padidinti iki 90 proc. – tokia dalis asmenų, kuriems diagnozuotas ŽIV, turėtų būti gydomi.
„Aš labai raginu Lietuvos vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministerijos vadovus užtikrinti papildomus resursus, kad būtų pasiektas tas įsipareigojimas“, – teigė JT atstovas.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė aiškino, kad šiuo metu svarstoma nemokamą gydymą suteikti visiems, kuriems diagnozuotas ŽIV.
„Dėl gydymo mes turime ir gerų žinių, kad mes gydysime visus, kuriems nustatytas susirgimas ŽIV“, – spaudos konferencijoje sakė viceministrė.
Ji nepatikslino, nuo kada išsiplės ŽIV gydymas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, nemokamas gydymas visiems, išgirdusiems ŽIV diagnozę, neprieinamas tik dviejose Europos Sąjungos šalyse – Lietuvoje ir Latvijoje.
Kartu viceministrė aiškino, kad didelis iššūkis Lietuvoje yra pritraukti gydytis ŽIV nešiotojus.
ULAC duomenimis, iš viso iki šių metų birželio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 2842 ŽIV užsikrėtę asmenys. ULAC skaičiavimu, gydymą Lietuva gauna apie 30 proc. asmenų su nustatytu ŽIV.
Tačiau daliai infekuotų asmenų ŽIV nėra diagnozuotas – ULAC direktoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, Lietuvoje užsikrėtusiųjų 2016 metais galėjo būti apie 3,1 tūkst.
Lyginant su kaimyninėmis šalimis, išaiškintų infekuotų asmenų skaičius yra mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje, ŽIV paplitimas Lietuvoje santykinai mažesnis ir už Europos vidurkį.
ŽIV ir kitų užkrečiamųjų ligų kontrolės klausimai aptariami šią savaitę vykstančioje 2-ojoje Vilniaus tarptautinėje užkrečiamųjų ligų konferencijoje.
