Dar visai neseniai jos nuotaika buvo kitokia. Prieš dvejus metus nustatyta krūties vėžio antra stadija ir šių metų sausį pirmos stadijos melanoma ne tik sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą, bet ir ilgam paskatino tapti uždaresne.
Situaciją pakeitė netikėtas kvietimas dalyvauti projekte, kuriame Julijana pažvelgė į save kitomis akimis ir pasiryžo drąsinti kitas moteris.
Atsitiktinai pamačiusi žinutę socialiniame tinkle apie organizuojamą fotosesiją, Julijana nedvejodama parašė organizatoriams. „Kodėl? Nes nebenorėjau tylėti. Ši patirtis, kurią suteikė projektas, man buvo tokia teigiama, kad į ligą ir save pažvelgiau iš naujo“, – pasakojo moteris.
Nes nebenorėjau tylėti.
Projekte penkios Lietuvos moterys savo įvaizdžiais iliustravo penkias vėžiu sergantiems žmonėms aktualias problemas, siųsdamos žinią, kad šia liga sergantys žmonės nėra vieni ir neturi jaustis vieniši, kad galima atrodyti gražiai ir džiaugtis gyvenimu, nepaisant visų sunkumų ir pokyčių, su kuriais tenka susidurti einant nelengvu gydymo keliu.
Julijanos įvaizdžio tematika – ligos nepripažinimas. 35 metų vilnietė krūties vėžio diagnozę išgirdo 2018 metais. Jaunos moters teigimu, sudėtingiausia buvo kalbėti apie ligą. Aplinkiniai žmonės nežino, kaip reaguoti į sergančiuosius vėžiu, artimieji pradeda verkti, puola į neviltį, sukeldami dar didesnį kaltės bei baimės jausmą.
„Man tai buvo tikras iššūkis, jaučiausi nevisavertė, buvo sunku pripažinti, kad aš esu kitokia, turėjo praeiti labai daug laiko, kol susitaikiau su diagnoze. Maniau, kad mane smerks, bet dabar galiu pasakyti, kad sąžiningu reikia būti tiek sau, tiek kitiems – taip bus tik lengviau“, – sakė Julijana.
Guzelį krūtyje aptiko visiškai netikėtai
Paklausus, kokie buvo pirmieji krūties vėžio požymiai, pašnekovė sako, kad guzelį krūtyje apčiuopė visiškai atsitiktinai. Iš pradžių jokių blogų minčių ji neprisileido, nes dvejus metus krūtimi maitino sūnų; dėl šios priežasties, jauna mama tiesiog pagalvojo, kad tai gali būti užsikimšęs pieno latakas.
Visgi, apžiūros metu, gydytoja ginekologė Julijanai rekomendavo apsilankyti Onkologijos skyriuje ir atlikti reikiamus tyrimus. „Supratau, kad gydytoja siunčia tirtis ne be reikalo. Diagnozė – krūties vėžys II stadija, išplitęs į limfmazgius. 2018-ųjų birželį atlikta operacija, atlaikyta chemija, spindulinis gydymas, ir šiuo metu geriami ir leidžiami į pilvą hormonai.
Ši liga man buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Visada galvojau, kad man taip nebus. Deja. Joks specialistas negali pasakyti priežasties, kodėl susirgau, tačiau analizavau savijautą ir prisimenu, kad dažnai jausdavausi pavargusi, staiga nukrito svoris, matyt, organizmas išsibalansavo, ir tai galėjo padaryti įtaką vėžio susiformavimui“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Ši liga man buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Šiuo metu liga suvaldyta, taikomas hormoninis gydymas. Nors Julijana sako, kad dabar jaučiasi gerai, gydymo procesas buvo sunkus, ji ypač baiminosi chemoterapijos: „Labai bijojau, gydytoja matė, kokia išsigandusi atėjau į pirmąją procedūrą, man reikėjo net raminamųjų vaistų.
Tačiau dabar galiu pasakyti, kad nieko baisaus nebuvo, vaistų poveikis pasireikšdavo antrą, trečią dieną. Vieną savaitę sunku, tuomet dvi savaites jausdavausi geriau. Šios ligos dėka aš supratau, kokia esu stipri ir kokia esu mylima. Šiuo metu esu sveika, bet gydymo pasekmes jaučiu ir gydau iki šiol.“
Liga – ne priežastis pamiršti savo moteriškumą
Daug dėmesio savo išvaizdai visą laiką skyrusi Julijana sako, kad moteriai, susirgusiai vėžiu, sunkiausia netekti plaukų, pripažinti ir susitaikyti, kad keičiasi išvaizda.
Skarelių ji nepripažino, todėl vienu svarbiausių aksesuarų tapo perukai. Ji įsitikinusi, kad gydymo laikotarpiu ypač svarbu parodyti dėmesio ir meilės sau, pasilepinti, nepamiršti makiažo ir rūpesčio savimi – pajudėti, pasportuoti, tiesiog nepamiršti moteriškumo puoselėjimo.
Pajudėti, pasportuoti, tiesiog nepamiršti moteriškumo puoselėjimo.
Dar labiau savo išvaizda įkvėpė pasirūpinti projektas. „Labai džiaugiuosi, kad dalyvavau projekte, ir tikiuosi, kad mūsų istorijos padės kitoms moterims ar jų artimiesiems suprasti, kad net išgirdus vėžio diagnozę – gyvenimas tęsiasi“, – linkėjo Julijana.
Kaip pasirūpinti savo grožiu gydymo metu pataria specialistai ir projekto organizatoriai? Vizažistė Jelena Liaudinienė, atlikusi makiažus projekto dalyvėms, sako, kad svarbiausia kasdien rasti bent kelias minutes laiko sau, nes būtent asmeninis moteriškumo puoselėjimas gali įkvėpti stengtis dėl savo sveikatos ir geriau jaustis.
Asmeninis moteriškumo puoselėjimas gali įkvėpti stengtis dėl savo sveikatos ir geriau jaustis.
„Visos projekto dalyvės yra unikalios, skirtingų bruožų, todėl svarstėme, kokį įvaizdį joms parinkti. Mano tikslas buvo atskleisti, paryškinti jų natūralų, vidinį grožį, nenaudojant didelio kiekio makiažo. Vienai moteriai juk tinka ryškesnės blakstienos, kitą puošia putlios lūpos ar išraiškingi skruostikauliai, todėl nebijokite pabrėžti savo grožį ir unikalumą“, – atkreipė dėmesį J. Liaudinienė.
Pasak stilistės Tatjanos Chayeuskayos, moterims sukurti drabužių deriniai, iliustruojantys skirtingas problemas. Julijana kalbėjo apie baimę įvardinti savo diagnozę ir atsiverti prieš aplinką – šeimą, artimuosius, draugus, kad žmonės jos nepriimtų kaip ligoto žmogaus, todėl viena iš nuotraukų yra su šunimi, kuris galėtų būti kaip tarpinis „tiltelis“ ar sprendimas, kuris paskatintų atsiverti.
Stilistiniai sprendimai nėra sudėtingi, nes tikslas buvo ne pakeisti, o parodyti, kaip paprastais spalviniais deriniais galima iliustruoti kasdienį gyvenimą. Kuriant pirmąjį įvaizdį, Julijanai buvo parinktas kasdieninis, miesto (casual) stilius, kurį atspindėjo garstyčių spalvos paltas, spalva priderinta prie dalyvės akių ir plaukų tono.
Antrasis įvaizdis – žalia suknelė – tarsi sako: „pažiūrėkite į mane, nieko neatsitiko, aš toliau gyvenu ir mėgaujuosi gyvenimu, tiesiog gyvenimas suteikė man suteikė tam tikrų iššūkių, su kuriais aš turėčiau susidoroti. Aš esu graži ir stipri“, – komentavo stilistė.
