„Juoko joga – tai unikali idėja, kuri paremta juoko be priežasties praktika,
kai juokas kyla ne dėl linksminimo, anekdotų, o yra sukeliamas, atliekant specialius pratimus, - pasakoja S.Šafranauskas. - Per juoko jogos užsiėmimą daromi kvėpavimo pratimai, lengva mankšta pamažu virsta į spontanišką prigimtinį juoką.“
Čia slypi šios metodikos išskirtinumas – per juoko jogą juokiasi visi, nepriklausomai nuo humoro jausmo, nuotaikos, pažiūrų. „Mes tampame nepriklausomi nuo aplinkybių, - dėsto Stepas. - Net jeigu nuotaika yra bloga, nėra ūpo, atrodo, kad ir džiugių momentų gyvenime sumažėjo ir sunku net šypsotis – juoko joga suteikia galimybę laisvai juoktis ir gauti juoko teikiamą naudą.“
„Kokia gi nauda iš juoko?“ – šis klausimas, turbūt, jau spėjo ateiti jums į galvą. S.Šafranauskas teigia, kad ilgalaikis juokas turi labai aiškią naudą visam žmogaus organizmui, kurią patvirtina ir atliekami tyrimai. Tačiau jis pabrėžia, kad juokas turi trūkti ilgesnį laiką – nuo vienos šypsenos pokyčių nepastebėsime: „Tam, kad juokas turėtų išliekamąją vertę jis turi būti ilgesnis, garsesnis, eiti iš giliau – vadiname tokį juoką pilviniu. Tuomet bus džiugu ne tik, kai juokiamės, juokas turės ir ilgalaikį efektą.“
Pirmiausias ir aiškiausiai jaučiamas ilgo juoko poveikis – pakylėjusi nuotaika. „Kai juokiamės, susireguliuoja kraujo spaudimas, išsiskiria endorfinai – natūralūs laimės hormonai, todėl tampame labiau pakylėti emociškai. Pasikrauname pozityvios energijos, kuri ilgiau išlieka. O su tuo pozityvios energijos užtaisu lengviau keliaujame per visokius kasdieninius iššūkius“, – pasakoja S. Šafranauskas. Kitas juoko aspektas – nauda sveikatai. S.Šafranauskas teigia, kad įvairūs tyrimai rodo, kad juokas ne tik stiprina mūsų imuninę sistemą, tad tampame atsparesni įvairioms ligoms, bet ir padeda lengviau pasveikti, kai sergame. „Šį efektą nuolat jaučiu ir pats. Pastebėjau, kai pradeda „kabintis peršalimas“, užtenka atlikti juoko jogos pratimus, ir liga pasitraukia“, – dalinasi Stepas.
Juoko jogos užsiėmimai padeda ne tik sustiprinti fizinę sveikatą ir pagerinti emocinę savijautą. Pasirodo, jie tiesiogiai veikia darbingumą, produktyvumą ir net kūrybingumą. „Kadangi juoko jogos užsiėmimuose daug dėmesio skiriama kvėpavimo pratimams, vien dėl to žmogus gauna daugiau deguonies, energijos ir tampa darbingesnis, – paaiškina juoko jogos treneris. - O juokas padeda sumažinti jaučiamą įtampą ir stresą, tad žmogus būna produktyvesnis, aktyvesnis, gali pasiekti geresnių rezultatų. Be to, tyrimų metu pastebėta, kad juoko jogos užsiėmimai skatina kūrybiškumą.“ Tad pritrūkus idėjų kūrybiniam procesui, vietoj eilinio kavos puodelio galima tiesiog apsilankyti juoko jogos užsiėmimuose. Stepas pasakoja apie tyrimo, atlikto su IT srityje dirbančiais specialistais, rezultatus: po juoko jogos kurso padidėjo tyrime dalyvavusių darbuotojų darbo efektyvumas, pozityvus nusiteikimas darbo atžvilgiu, sumažėjo patiriamos įtampos lygis.
S.Šafranauskas įsitikinęs, kad juoko jogos užsiėmimai yra puiki darbuotojų motyvavimo priemonė, kuri ne tik padeda pasiekti geresnių rezultatų darbe, bet ir jiems patiems suteikia labai daug asmeninės naudos. Be to, tai yra būdas sustiprinti santykius kolektyve. „Nepamirškime, kad juoko jogos užsiėmimai padeda formuoti bendruomenę ir emociškai suartina žmones. Juk juokas – tai mažiausias atstumas tarp žmonių“, - sako S.Šafranauskas.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.