Konkrečių duomenų, kaip paplitęs aukštas kraujospūdis tarp Lietuvos vaikų, nėra, tačiau kitose Europose šalyse šis rodiklis siekia nuo 1 iki 6 proc. Atsižvelgiant į vaikų statistiką Lietuvoje, 1 proc. lygus 5 tūkst. vaikų.
Kaip išmatuoti kraujospūdį vaikui
Pasak Santaros vaikų ligoninės gydytojos vaikų nefrologės, Santaros klinikų direktorės inovacijoms prof. Augustinos Jankauskienės, priežastys, dėl kurių atsiranda padidėjęs kraujospūdis vaikams, didžiąja dalimi yra kitokios negu suaugusiesiems. Net apie 80 proc. priežasčių, dėl kurių vaikams padidėja kraujospūdis, susijusios su inkstų ligomis.
„Vaikų arterinė hipertenzija – šiuo metu yra gana karšta tema Europoje ir apskritai pasaulyje. Šios problemos rimtumą parodo ir tai, kad 2016 m. Europos kardiologų draugija inicijavo vaikų arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gaires. Tiesa, vaikų kraujospūdis vertinimas kitaip nei suaugusiųjų, kai užtenka žinoti tik du matmenis. Kalbant apie vaikus, pirmiausiai gana sudėtinga tinkamai pamatuoti kraujospūdį, kitas dalykas, kad norint įvertinti jo normą, reikia žinoti vaiko ūgį, amžių ir lytį ir tik tuomet jau galima, paėmus lenteles, įvertinti, koks yra kraujospūdis – normalus ar padidėjęs.
Negydoma liga sukelia tokių pačių komplikacijų ir nepageidaujamų pasekmių kaip ir suaugusiesiems.
Lietuvoje vis dar yra problema ir pats kraujospūdžio matavimas. Poliklinikose nėra kraujospūdžio matavimo aparatų su mažomis manžetėmis, o norint teisingai jį pamatuoti, manžetė turi užimti du trečdalius žasto. Tačiau turbūt įsivaizduojate, kaip skiriasi vieno mėnesio vaikučio ir suaugusio vyro ranka. Manau, tai labiau požiūrio, o ne finansų klausimas, nes įsigyti aparatus ir kelių dydžių manžetes nekainuoja nei milijonų, nei tūkstančių“, – įsitikinusi pašnekovė.
Gydytojos teigimu, savalaikė aukšto kraujospūdžio diagnostika yra labai svarbi, kadangi tai liga, kurią galima labai efektyviai gydyti. Negydoma liga sukelia tokių pačių komplikacijų ir nepageidaujamų pasekmių kaip ir suaugusiesiems – ji veikia kraujagysles, širdį, netgi gali paveikti inkstus.
Tik reikėtų prisiminti, kad aukštas kraujospūdis niekada negali būti diagnozuotas iš 1–2 pamatavimų. Daug informacijos gali suteikti 24 val. kraujospūdžio matavimo aparatai, kurie parodo jo pokyčius žmogui atliekant įvairias veiklas bei miego metu. Taip pat dažnai už matavimą gydytojo kabinete (dėl balto chalato baimės) yra daug tikslesnis vertinimui reguliarus matavimas namuose.
Svarbiausios priežastys
„Labai svarbus organas kraujospūdžio reguliavimui – inkstai. Yra nemažai su inkstais susijusių patologijų, anomalijų, susijusių su inkstų ir šlapimo organų vystymusi, kaip viena iš išdavų – padidėjęs kraujospūdis. Pavyzdžiui, inkstai yra mažesni, nei reikėtų, displastiški (turi vystymosi sutrikimų – red.), susiraukšlėję. Taip pat aukštą kraujospūdį gali sukelti įvairūs inkstų uždegimai.
Taip pat rizikos grupei priskiriami vaikai, kurie gimė neišnešioti, o gerėjant sveikatos priežiūrai tokių vaikui vis daugėja. Jie taip pat turi nepakankamai subrendusius inkstus. Pagal Europos gaires sveikam vaikui matuoti kraujospūdį reikia pradėti nuo 3 metų, priklausančiam rizikos grupei – nuo gimimo. Kaip jau minėta, viena iš rizikos grupių – neišnešioti naujagimiai. Taip pat vaikai, po gimimo gulėję intensyvios terapijos skyriuje, vaikai po organų transplantacijos, sergantys cukriniu diabetu.
Labai norėčiau paskatinti šeimos gydytojus prisiminti apie šias rizikas, nes, mano manymu, prevencija šiuo atveju netgi svarbesnė už gydymą, nes šiuo metu iš tiesų galima efektyviai padėti, yra labai nedaug priežasčių, dėl kurių sunku vaistais normalizuoti kraujospūdį. Tiesa, šiuolaikiniai tėvai neretai jau yra pakankamai išsilavinę, žino savo vaiko rizikas ir patys kartais atveža pas mus savo vaiką norėdami, kad jo kraujospūdis būtų patikrintas, kadangi jis gimė, tarkime, neišnešiotas“, – pasakojo A.Jankauskienė.
Medikei teko matyti ir ne vieną užleistą atvejį, kai dėl aukšto kraujospūdžio jau išsiplėtęs širdies skilvelis. Laimė, pradėjus gydymą pokyčiai yra grįžtami: vaikų organizmai, pašnekovės teigimu, yra stebuklingi, jie turi daug resursų atsistatyti. Tik neretai vaistus nuo kraujospūdžio teks gerti visą gyvenimą. Kaip ir suaugusiųjų atveju, negalima nutraukti jų vartojimo, kai kraujospūdis tampa normalus. Būtent todėl jis toks ir yra, kad geriami vaistai.
Nuo ko pradedamas gydymas
Vaikų aukšto kraujospūdžio gydymas, kaip ir suaugusiems, paprastai prasideda nuo gyvenimo būdo korekcijų. Jeigu jos nepadeda, stengiamasi pradėti gydymą nuo vieno vaisto, jeigu tai nesuveikia, gydoma dviem vaistais ir t.t.
„Pakankamas judrumas šiai ligai iš tiesų labai svarbus, deja, nebematome kiemuose lakstančių vaikų, dauguma dabar sėdi namuose prie planšečių ir telefonų. Tėvai turėtų gerai suprasti – kokius įpročius vaikams suformuosime nuo mažumės, tokie jie ir bus. Perlaužti 15-metį jau labai sunku.
Gyvenimo būdo korekcijas siūloma individualizuoti. Neužtenka patarti numesti svorio ir daugiau judėti.
Beje, šiuo metu gyvenimo būdo korekcijas siūloma labai individualizuoti. Neužtenka pasakyti, kad vaikui reikia numesti svorio ir daugiau judėti, nes skirtingų žmonių supratimas, ką reiškia daugiau judėti, gali labai skirtis. Todėl dabar patariama kiekvienu atskiru atveju sudaryti aiškią programą – pavyzdžiui, kasdien 20 min. aktyviai sportuoti, nevartoti tam tikrų produktų arba gerokai sumažinti jų vartojimą.
Tuomet yra tikimybė, kad bus pasiektas rezultatas. Mat kartais rezultato nėra ne todėl, kad žmonės piktybiškai nesilaiko rekomendacijų, bet todėl, kad jie šias rekomendacijas supranta savaip arba gydytojai nepakankamai jas paaiškina“, – svarstė gydytoja.
Paklausta, ko galima pasiekti tinkamai parinktu gydymu, A.Jankauskienė teigė iki šiol prisimenanti jau suaugusį pacientą, kurį pirmą kartą pamatė metukų amžiaus. Jis buvo labai dirglus vaikas – nuolat klykdavo. Pamatavus jos spaudimą, skaičiai pribloškė – 160/100. Net suaugusiajam jis labai aukštas, o tai buvo dar kūdikis. Vos tik kraujospūdis buvo normalizuotas, vaikas pradėjo elgtis adekvačiai, išnyko jo buvęs dirglumas.
Paauglystėje kylantys pavojai
Paauglystėje jau gali atsirasti suaugusiųjų hipertenzija, t. y. pirminė arterinė hipertenzija. Atsižvelgiant į ankstesnį brendimą, teigiama, kad ji gali prasidėti jau nuo 12 metų. Tiesa, prieš tai turi būti atmestos kitos priežastys.
Taip pat reikia pripažinti, kad paaugliai kartais vartoja narkotines medžiagas, kurios, be kitų neigiamų poveikių, turi įtakos ir kraujospūdžiui. Jis gali pakilti ir dėl hormoninių kontraceptinių priemonių ar sporto papildų, skirtų raumenims auginti, vartojimo.
„Kūno įvaizdžiui pastaruoju metu skiriama daug dėmesio, be to, paaugliams yra didelis autoritetas sporto treneriai, kurie patys vartoja įvairius papildus, todėl jiems reikėtų elgtis itin atsakingai bendraujant su jaunimu, nes vėliau tokie vaikai patenka pas mus. Kartais aukštą kraujospūdį sukelia visiškai neaiškios medžiagos. Jį gali padidinti elementarūs sudėtiniai vaistai nuo peršalimo“, – aiškino medikė.
Moderniausi vaistai – tik klinikiniuose tyrimuose
Nors vaikų gydymui naudojami tokie patys vaistai kaip suaugusiems, deja, vaikai dažnai negali naudotis pačiais moderniausiais vaistais, kadangi nėra atlikta klinikinių tyrimų.
„Vaikai nėra ekonomiškai atsiperkanti sritis, todėl atliekama mažai tyrimų, o tuomet nėra ir rekomendacijų. Šiuo atžvilgiu vaikai yra tarsi nuskriausti. Todėl mes aktyviai kviečiame mažuosius pacientus, t. y. siūlome tėvams leisti jų vaikams dalyvauti klinikiniuose tyrimuose.
Mūsų manymu, baimintis tikrai nėra dėl ko, nes pagrindinis tikslas, kurį keliame vykstant šiems tyrimams, yra saugumas. Kad toks tyrimas būtų įmanomas, jis turi praeiti ne vieną saugumo barjerą: reikia ir Valstybinės vaistų kontrolės, ir Bioetikos komiteto leidimo.
Tyrime dalyvaujančių pacientų sveikata yra labai griežtai sekama, taigi jų priežiūra dažnai nuodugnesnė nei kasdienybėje. Ir tokių vaikų tikrai turime – su savo kolegomis vykdėme ne vieną tyrimą gydant vaikus naujais vaistais ar naujomis jų dozuotėmis. Turėjome net 6 mėnesių kūdikių“, – pasakojo gydytoja. Ir visi mes buvome patenkinti.
