Ligos atsiradimo priežastys
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja krūtų chirurgė Daiva Gudavičienė teigė, kad toks krūties vėžio paplitimas tarp moterų susijęs su moteriškų hormonų – estrogenų apykaita.
„Kuo aktyvesni hormonai, tuo didesnė tikimybė susirgti krūties vėžiu. Ir atvirkščiai – kuo vėliau prasidėjo mėnesinės, kuo anksčiau jos baigėsi, kuo daugiau kartų moteris gimdė ir žindė, o tai reiškia, kad turėjo mažiau ovuliacinių ciklų gyvenime, tuo jos tikimybė susirgti krūties vėžiu yra mažesnė. Riziką taip pat šiek tiek padidina vartojami hormonai, tarkime, pakaitinė hormonų terapija menopauzės metu.
Gyvenimo būdas ligos atsiradimą gali paskatinti tik iš dalies, daug svarbesnis hormonų poveikis.
Jeigu anksčiau moteris yra švitinta, pavyzdžiui, vaikystėje sirgo limfoma, tai irgi padidina krūties vėžio riziką. Labai svarbus, ypač jauno amžiaus moterims, genetinio paveldimumo veiksnys. Prie krūties vėžio rizikos veiksnių taip pat priskiriamas nutukimas, fizinis neaktyvumas, mityba, tačiau gyvenimo būdas ligos atsiradimą gali paskatinti tik iš dalies, daug svarbesnis hormonų poveikis. Iš esmės vienos aiškios krūties vėžio priežasties nebūna, lemia rizikos veiksnių visuma“, – aiškino pašnekovė.
Keturios vėžio stadijos
Vėžio išplitimui apibūdinti onkologijoje vartojama sąvoka „vėžio stadijos“. Paprastai skiriamos 4 vėžio stadijos: maži ar neišplitę už organo ribų navikai – pirma arba antra stadija, išplitę į gretimas struktūras – trečia, išplitę į kitus, toli nuo pirminio židinio esančius organus navikai – ketvirta stadija.
Dar konkrečiau šias stadijas galima apibūdinti taip:
1 stadija: piktybinio krūties naviko skersmuo neviršija 2 cm, nėra ligos metastazių pažasties limfmazgiuose ir kituose kūno organuose.
2 stadija: naviko skersmuo yra 2–5 cm, gali būti pažeisti atitinkamos pusės pažasties limfmazgiai, nėra metastazių kituose kūno organuose.
3 stadija: navikas didesnis nei 5 cm, gali būti suaugęs su aplinkiniais audiniais, pavyzdžiui, oda, krūtinės raumenimis, gali būti pažeisti pažasties limfmazgiai, tačiau nėra metastazių kituose organuose.
4 stadija: navikas gali būti bet kokio dydžio, gali būti pažeisti artimiausi limfmazgiai, bet svarbiausia – yra vėžio metastazių kituose tolimuose kūno organuose.
Kokios išgyvenamumo prognozės
Krūties vėžys dažniausiai atsinaujina per pirmuosius penkerius metus po diagnozės nustatymo, vėliau vėžio atsinaujinimo tikimybė stipriai sumažėja. Liga gali atsinaujinti toje pačioje krūtyje, kitoje krūtyje, pooperacinio rando srityje ar aplinkui jį, pažasties, viršraktikauliniuose ar poraktikauliniuose limfmazgiuose. Taip pat metastazės gali atsirasti bet kuriame kitame vidaus organe, kauluose, smegenyse.
Literatūroje teigiama, išgyvenamumo prognozei yra svarbus pirminio naviko dydis ir sritinių pažasties limfmazgių būklė – ar yra juose metastazių.
Nors vėžio stadijos vis dar naudojamos, šiandien išgyvenamumo prognozei daug svarbesnis tampa vėžio profilis.
Tyrimai rodo, kad jei navikas yra mažesnis nei 2 cm, pasveiksta 91–92 proc. pacienčių, jei navikas didesnis nei 5 cm – tik 55–63 proc. Įvairūs tyrimai rodo, kad nesant metastazių pažasties limfmazgiuose, gali pasveikti 78–89 proc. moterų, tačiau radus daugiau nei tris metastazių pažeistus limfmazgius pasveiksta tik 42–48 proc. pacienčių.
Patys medikai neretai įvardija, kad krūties vėžys, kad ir kaip gerai jis būtų gydomas, apie 30 proc. pacienčių gali atsinaujinti.
Kaip keičiasi požiūris į ligos stadijas
Pasak D.Gudavičienės, nors vėžio stadijos vis dar naudojamos, visgi šiandien išgyvenamumo prognozei daug svarbesnis tampa vėžio profilis, t. y. kiek ląstelė pakitusi, kam ji jautri ir pan.
„Netgi pasigirsta siūlymų tų stadijų atsisakyti, tačiau jos visgi padeda orientuotis tiek medikams, tiek pačiam pacientui. Pavyzdžiui, yra ir nulinė stadija – vadinamasis neinvazyvus vėžys. Šiuo atveju turėtų gyventi visos moterys. Būtent šią stadiją ir stengiamės „pagauti“ per profilaktikos programas.
Nustačius pirmą stadiją, penkerių metų išgyvenamumas yra 98–99 proc. Su kiekviena stadija procentas kiek mažėja, tačiau stadija tikrai pasako ne viską. Būna atvejų, kai nustatoma ankstyvoji stadija, o ligos eiga visai ne tokia, kokios mes tikėjomės. Ir turime pacienčių, kurios dešimtmečius kokybiškai gyvena net su ketvirta stadija. Onkologiniams pacientams labai svarbu turėti gerą imuninę būklę, kuri jiems padėtų išsilaikyti šitoje kovoje“, – teigė medikė.
Pasak jos, sergant trečios stadijos krūties vėžiu, šiandien jau yra tikimybė visiškai pasveikti, o ką jau kalbėti apie pirmą ir antrą stadiją. Nuo stadijos šiek tiek priklauso ligos atsinaujinimo tikimybė. Esant trečiai stadijai metastazių rizika didesnė nei sergant pirmos ar antros stadijos vėžiu, taip pat skiriasi ir gydymo agresyvumo laipsnis.
„Aišku, turime atvejų, kai ir pirmos ar antros stadijos gydymas nebūna sėkmingas. Tik džiaugiamės, kad tos formos, kurios vystosi greitai ir nereaguoja į jokį gydymą, yra retos. Jas suvaldyti – turbūt ateities technologijų klausimas“, – svarstė pašnekovė.
Turime pacienčių, kurios dešimtmečius kokybiškai gyvena net su ketvirta stadija.
Kaip atrodo standartinis gydymas
Krūties vėžio gydymas susijęs su daugeliu veiksnių: krūties vėžio stadija ir diferenciacijos laipsniu, moters amžiumi, ar moteriai yra menopauzė, ar dar ne, naviko dyžiu, ar vėžys turi hormonų – tokių kaip estrogenų ir progesterono receptorius bei HER2 receptorius.
Dažniausia krūties vėžys pradedamas gydyti atliekant krūties operaciją, t. y. chirurginiu būdu pašalinant piktybinį naviką. Su naviku gali būti pašalinama dalis ar visa krūtis. Krūtis gali būti atkuriama atliekant rekonstrukcinę operaciją iš karto arba praėjus tam tikram laikui. Kartais prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko apimtį, taikoma chemoterapija.
Po operacijos gali būti taikoma radioterapija – apšvitinama krūties operacinio rando sritis, artimųjų limfmazgių sritys, kad būtų sunaikintos operacijos lauke galimai likusios vėžio ląstelės.
Po operacijos atliekamas visos pašalintosios krūties dalies ar visos krūties bei pašalintų limfmazgių iš pažasties srities ištyrimas mikroskopu. Nustatoma piktybinio naviko forma, jo diferenciacijos laipsnis.
Šiuolaikiniai pokyčiai diagnostikoje ir gydyme
„Tiek krūties vėžio diagnostikos, tiek gydymo srityje pokyčiai yra didžiuliai. Anksčiau sulaukdavome daug užleistų atvejų, nes žmonės kreipdavosi, kai kažką pamatydavo ar užčiuopdavo. Dabar mes išoperuojame iki 70 proc. neapčiuopiamų pakitimų, kurie buvo rasti atlikus instrumentinius tyrimus. Be to atsirado galimybių labai tiksliai nustatyti vėžio pobūdį, o tai mums leidžia kiekvienam žmogui parinkti individualų gydymą.
Gydymas taip pat patyrė didžiules metamorfozes. Anksčiau operacijos metu buvo šalinama visa krūtis, po ja esantys raumenys, visos limfagyslės, kraujagyslės, nervai, o dabar daugeliu atvejų, kai ligą diagnozuojame anksti, galime atlikti tausojančias operacijas – išoperuoti tik pirmuosius, krūtį drenuojančius limfmazgius.
Anksčiau sulaukdavome daug užleistų atvejų. Dabar mes išoperuojame iki 70 proc. neapčiuopiamų pakitimų.
Tuomet žmogui netinsta ranka po operacijos, ir jo gyvenimo kokybė geresnė. Moteris turi randelius ant krūties, bet ji gyvena tikrai kokybišką gyvenimą. Jeigu reikia didesnių operacijų, daugeliu atveju galime krūtį rekonstruoti“, – pasakojo krūtų chirurgė.
Atsirado ir daug naujų chemoterapinių vaistų, kurie veikia būtent tą auglio rūšį, vadinamoji taikinių terapija, taip pat hormonų terapija, biologinė terapija, bandomi įvairių terapijų deriniai.
Kitaip tariant, nustatoma, kam auglys yra jautrus, ir žmogus gauna gydymą, kuris ligą turi veikti geriausiai. Būtent todėl keičiasi išgyvenamumo su krūties vėžiu statistika.
Krūties vėžio simptomai
Vėžys yra klastinga liga tuo, kad jo neskauda. Moteris paprastai nieko nejaučia ir nepastebi jokių pokyčių krūtyje, ypač jei darinys yra giliau. Tam tikri simptomai atsiranda ne dėl vėžio, o dėl ligos sukeltų komplikacijų.
Keliauti pasitikrinti pas gydytoją būtina, jeigu pastebėjote:
- gumbelį krūties srityje;
- pakitusį krūties dydį ir formą;
- pakitusią spenelio išvaizdą, ypač jei jis įtrauktas, įdubęs į krūtį ar praradęs taisyklingą formą;
- kraujingas išskyras iš spenelio;
- spenelio ar odos aplink jį bėrimą;
- patinimą ar gumbelį pažastyje;
- oda tapo susiraukšlėjusi, gruoblėta, pleiskanojanti;
- pajutote karštį krūtyse, jų patinimą;
- su mėnesių ciklu nesusijusį skausmą krūtyje.
Ką daryti?
„Mes visada raginame žmones neignoruoti simptomų – jeigu kažką pamato, apčiuopia, jaučia, jeigu atlikti kokie nors tyrimai ir rasti pakitimai, nenumoti ranka paskaičius internete ar pasitarus su kaimynėmis, o ateiti pas gydytoją.
Kaip tik spalio mėnesį, kuris skirtas krūties vėžiui, organizuojame daug renginių šeimos gydytojams, nes tai tikrai dažna liga, ir kuo daugiau žmonės žino, tuo lengviau visiems susiorientuoti, nuo ko pradėti ir ką daryti“, – teigė D.Gudavičienė.
Pasak statistikos, dažniausiai vėžiu suserga moterys nuo 50 iki 70 metų. Vyresnis amžius – daugelio ligų, taip pat ir vėžio, rizikos veiksnys. Todėl Lietuvoje moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus taikoma krūties vėžio profilaktinė programa. Tačiau, kaip jau minėta, budrios turėtų būti ir jaunos moterys. Kiekvienai moteriai naudinga išmokti kartą per mėnesį atlikti krūtų savityrą, daliai iš jų reikėtų atlikti mamogramą.
Vėžys yra klastinga liga tuo, kad jo neskauda. Moteris paprastai nieko nejaučia ir nepastebi jokių pokyčių krūtyje.
„Susirgus vyresniame amžiuje, daugeliu atveju vėžys nėra toks agresyvus, nes jauname amžiuje paprastai manisfestuoja genetiškai paveldimi vėžiai, kurie dažniausiai būna agresyvūs. Be to, jaunesniame amžiuje daug aktyvesni hormonai, todėl liga gali būti audringesnė.
Visgi medicinoje nieko nėra šimtu procentų – būna ir vyresnio amžiaus moterų su pakankamai agresyviais variantais. Be to, kartais vyresnio amžiaus moterims negalime parinkti agresyvesnio, bet veiksmingesnio gydymo dėl gretutinių lėtinių ligų“, – teigė gydytoja.
