Kaip vaistas tampa kompensuojamas
Farmacijos įstatymas nurodo, kad konkretus vaistas gali būti kompensuojamas tik tuomet, kai jo bendrinis pavadinimas yra įtrauktas į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Tam turi būti atliktas jo vertinimas, kurį atlieka sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija.
Vaistas vertinamas pagal jo terapinę naudą ir farmakoekonominę vertę, t. y. įvertinamas vaisto kainos ir farmakoekonominės naudos santykis; taip pat vertinama, kokia prognozuojama vaisto kompensavimo įtaka teks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui.
Vaistas vertinamas pagal jo terapinę naudą ir farmakoekonominę vertę, t. y. įvertinamas vaisto kainos ir farmakoekonominės naudos santykis.
Jei vaisto įvertinimas atitinka nustatytus kriterijus ir jo kompensavimas nedidina ar mažina PSDF biudžeto išlaidas, vaistas yra siūlomas įrašyti į kompensavimo sąrašus. Šiam komisijos siūlymui turi pritarti Privalomojo sveikatos draudimo taryba.
Jeigu vaistas nurodytų kriterijų neatitinka, pavyzdžiui, dėl labai didelės vaisto kainos, mažos terapinės naudos, priimamas sprendimas neįrašyti vaisto į kompensavimo sąrašus. Jeigu vaisto terapinė ir farmakoekonominė vertės yra aukštos, tačiau šio vaisto kompensavimas didintų PSDF biudžeto išlaidas, vaistas įrašomas į Rezervinį sąrašą. Iki šiol šis sąrašas buvo persvarstomas du kartus per metus, t. y. įvertinus PSDF biudžeto galimybes, pagal nustatytą eiliškumą vaistai gali būti perkelti iš Rezervinio sąrašo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Tačiau tam, kad konkretus vaistas būtų įrašytas į kainyną, jo deklaruota kaina turi atitikti bazinių kainų skaičiavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus.
Kiek valstybė išleidžia kompensuojamiems vaistams
Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartoja 1,2 mln. žmonių, t. y. 40,5 proc. šalies gyventojų. Per 2016 metus jie tiesiogiai už kompensuojamuosius vaistus sumokėjo 57,2 mln. eurų. Tuo tarpu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos kompensuojamiesiems vaistams buvo 212,8 mln. eurų.
Susipažinti su vaistų pardavimų apimtimis nuo šiol gali bet kuris vartotojas. Informacija apie tai nuolat skelbiama Valstybinės ligonių kasos tinklapyje, o patogiai susistemintus duomenis apie didžiausių vaistų gamintojų pardavimus 2013-2016 metais vienoje vietoje galima rasti ČIA.
Kas sudaro vaisto kainą
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, kompensuojama ne visa, bet vadinamoji bazinė vaisto kaina. Bazinė kaina yra mažmeninės kainos, už kurią vaistai parduodami vaistinėje, dalis. Ši dalis ir gali būti kompensuojama 100, 90, 80 ar 50 procentų. Jei net už 100 proc. kompensuojamuosius vaistus tenka primokėti, tai reiškia, kad yra skirtumas tarp vaisto mažmeninės ir bazinės kainos dalies.
Galutinė vaisto kaina susideda iš gamintojo deklaruotos kainos Lietuvai, didmeninio platinimo antkainio, kurį užsideda didmenininkai, pristatantys vaistus į vaistines (kompensuojamiesiems vaistams šis antkainis gali svyruoti nuo 14 proc. iki 14,48 euro, nekompensuojamiesiems - nuo 18 proc. iki 14,48 euro).
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, kompensuojama ne visa, bet vadinamoji bazinė vaisto kaina.
Toliau seka mažmeninio platinimo antkainis, kurį užsideda vaistinės (kompensuojamiesiems vaistams jis svyruoja nuo 22 iki 5,79 euro, nekompensuojamiesiems - nuo 30 proc. iki 17,38 euro) ir PVM mokestis (kompensuojamiems vaistams taikomas 5 proc. tarifas, nekompensuojamiems – 21 proc.).
Kadangi tą patį vaistą gali gaminti skirtingi gamintojai, atėjus į vaistinę svarbu prašyti vaistininko, kad jis pasiūlytų pigiausią vaistą. Žinia, gydytojas, išrašydamas receptą, nurodo bendrinį vaisto pavadinimą, kadangi visi vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga veikia vienodai. Skirtingų gamintojų kainas galima palyginti kompiuterio monitoriuje, kurį privalo turėti kiekviena vaistinė.
Vaistų kainos ir priemokos už kompensuojamuosius vaistus priklauso nuo gamintojo deklaruotos kainos Lietuvai, gamintojo kainų referencinėse šalyse (Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija), kitų (jei yra) to paties bendrinio pavadinimo vaistų kainų referencinėse šalyse, gamintojo ir vaistinių taikomų nuolaidų.
Kodėl Lietuvoje už vaistus mokame brangiai
Užsienio šalių praktika rodo, kad brangiai kainuoti gali tik naujai išrasti patentiniai vaistai. Pasibaigus vaisto patento galiojimui, jį pradeda gaminti daugelis farmacijos bendrovių, todėl didėja konkurencija ir kainos ima mažėti. Tuomet valstybės turi galimybę pradėti kompensuoti kitus, naujai išrastus vaistus. Taigi priemokos seniai rinkoje esantiems vaistams turėtų mažėti, tačiau Lietuvoje ilgus metus vaistų kainos nemažėjo, o priemokos tam tikrais atvejais net didėjo.
Pasak specialistų, Lietuvoje kainos senesniems vaistams nemažėja, nes valstybė per mažai reguliuoja vaistų politiką, o pacientai vis dar yra linkę pirkti brangesnius vaistus.
Priemokos seniai rinkoje esantiems vaistams turėtų mažėti, tačiau Lietuvoje ilgus metus vaistų kainos nemažėjo, o priemokos tam tikrais atvejais net didėjo.
Šiuo metu daugiausia buvo kompensuojami būtent seniau sukurti vaistai, kurių kainos kitose Europos šalyse jau yra gerokai mažesnės, o lietuviai vis dar moka tiek, lyg jie būtų visai neseniai išrasti. Galiojant tokiai tvarkai, nebeužtenka lėšų kompensuoti inovatyvių, gyvybes gelbstinčių, didelės terapinės vertės vaistų, kurie iš esmės gerina pacientų sveikatos būklę, mažina neįgalumą, ilgina pacientų išgyvenamumą. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiemet ėmėsi kompensuojamų vaistų reguliavimo politikos.
„Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra labai daug vaistų, kuriuos žmonės yra įpratę vartoti. Tačiau laikui einant yra išrandami nauji vaistai ligoms, kurios anksčiau nebuvo gydomos vaistais, arba tokie, kurių terapinė vertė yra didesnė“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Šiuo metu Kompensuojamų vaistų rezerve yra įrašyta 12 aukštos terapinės vertės vaistų, kuriuos bus galima pradėti kompensuoti tik tuo atveju, jei PSDF biudžete atsiras daugiau lėšų.
Kas keisis nuo liepos 3 dienos
Nuo liepos 3 d. įsigalios naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, kurio dėka pacientai už vaistus mokės trečdaliu pigiau ir sutaupys maždaug 20 mln. eurų per metus. Taupomos bus ir PSDF lėšos – per metus maždaug 9 mln. eurų, kas leis pradėti kompensuoti daugiau inovatyvių vaistų. Tai vaistai onkologiniams, sergantiems širdies ir kitomis sudėtingomis ligomis pacientams. Naujų vaistų įtraukimas į kompensavimo sistemą situaciją pagerintų keliolikai tūkstančių pacientų.
Mat pagal naująją tvarką į kompensuojamų vaistų kainyną patenka visi vaistai, kuriems vaistų gamintojai sumažino kainas iki nustatyto reikalavimo, kad kainos nebūtų didesnės nei 10 proc. nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
Ši naujovė pasitvirtino ir absoliuti dauguma vaistų gamintojų deklaravo mažesnes kainas. Pasak viceministrės Kristinos Garuolienės, buvo gauta 1006 paraiškos dėl vaistų įrašymo į kainyną, iš kurių, pasibaigus oficialiam deklaravimo laikotarpiui, į jį pateks ir atitinka reikalavimus 668 vaistai. 169 vaistų pakuotės neatitiko reikalavimų ir jie nepateks į kainyną.
Tačiau dėl to pacientams nereikia nerimauti, nes ir anksčiau nebuvo įrašomas panašus vaistų skaičius. O tai reiškia, kad dauguma gyventojų ir toliau turės didelį pasirinkimą tos pačios veikliosios medžiagos vaistų ir galės rinktis jiems labiausiai patinkantį, tik su mažesne priemoka. Nė viena veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta iš kompensuojamųjų vaistų kainyno.
