Jei pigiausio vaisto nėra, vaistinė privalo jį užsakyti
Būtinų turėti vaistų sąraše daugiausia yra tokių kompensuojamųjų vaistų, kurių pacientams prireikia dažniausiai.
Nemaža dalis vaistų nuo tam tikrų lėtinių ligų mūsų šalyje yra kompensuojami. Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių sąrašus nuolat peržiūri ir koreguoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Būtinų turėti vaistų sąraše daugiausia yra tokių kompensuojamųjų vaistų, kurių pacientams prireikia dažniausiai. Iš esmės tai pigiausių, generinių vaistų sąrašas: kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys, širdies veiklą gerinantys vaistiniai preparatai, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti, vaistai nuo cukrinio diabeto, astmos, pernelyg didelio akispūdžio ir kiti dažniausiai skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemoka būtų mažiausia.
Pacientams, įsigyjantiems kompensuojamųjų vaistų ir kitų priemonių, svarbu žinoti, kad kiekvienoje vaistinėje kasdien turi būti pigiausių vaistų, o vaistininkas privalo pirmiausiai pasiūlyti tokių vaistų, už kuriuos pacientas nepermokėtų. Pasitaiko, kad vaistinė neturi būtino vaisto su mažiausia priemoka, tuomet paciento prašymu privalo jį užsakyti.
Reikalaukite, kad vaistininkas monitoriuje parodytų vaistų sąrašą
VLK specialistai pataria: visada prašykite, kad vaistininkas monitoriuje parodytų visų tos pačios veikliosios medžiagos vaistų sąrašą ir paaiškintų, kokia yra kiekvieno iš jų mažmeninė kaina, kiek kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir kiek turi sumokėti pacientas. Šiame sąraše rekomenduojama išsirinkti tą, kuriam yra taikoma mažiausia priemoka.
Stengiantis užtikrinti pacientų teisę į pigiausią vaistą, vaistinėse atliekamos kontrolės procedūros, kurių metu tikrinama, kaip vaistinės laikosi sutartyse su ligonių kasomis numatytų įsipareigojimų turėti ir pacientams pasiūlyti būtinųjų vaistų ir MPP. Nustačius, kad vaistinė pažeidžia sutarties sąlygas, taikomos sutartyje numatytos priemonės – 290 eurų bauda. Taip pat pranešti apie pažeidimą tiesiogiai ligonių kasoms gali ir patys vartotojai.
Vaistininkas, paklaustas, kuris vaistas geresnis, nuoširdžiai turėtų atsakyti, kad skirtumo tarp jų nėra, tačiau ne visada taip vyksta.
Kodėl vieni vaistai brangesni, o kiti – pigesni
Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė, klinikinės farmakologijos rezidentė Simona Stankevičiūtė teigė vis dar susidurianti su mitu, kad brangesni vaistai geresni. Neretai šį mitą sąmoningai ar nesąmoningai pakursto ir patys vaistininkai.
Kaip aiškino pašnekovė, kai pacientui skiriamas kompensuojamas vaistas, kuris apmokamas iš valstybės biudžeto, reikia žinoti, kad mūsų šalyse, kaip ir daugelyje kitų, yra kompensuojama vaisto veiklioji medžiaga, kitaip tariant, svarbiausia vaisto sudedamoji dalis, molekulė, kuri ir sukelia vaisto poveikį. Taigi atėjęs į vaistinę, žmogus atsineša receptą su molekulės, o ne firmos, kuri gamina šį vaistą, pavadinimu.
Tuo tarpu vaistininkas gali pasiūlyti pasirinkti iš kelių preparatų, nes tuos pačius vaistus dažnai gamina kelios firmos ir jų kainos skirtingos. Jei vaistai patentiniai, t. y. jie tokie buvo patys pirmieji, aišku, jie bus brangesni. Tačiau pasibaigus šių vaistų intelektinės apsaugos laikotarpiui, jų formulė tampa atvira ir kitos firmos pradeda šios formulės pagrindu gaminti generinius vaistus, kurie yra pigesni, kadangi juos gaminančiai firmai nereikia prieš tai atlikti daugybės tyrimų.
Nėra mokslinių įrodymų, kad generiniai vaistai veikia prasčiau už patentinius
Kaip atsiranda mitai, kad vieni vaistai geresni už kitus
„Racionaliai mąstant, vartotojas turėtų rinktis patį pigiausią vaistą. Tačiau pati vaistinėje ne kartą esu susidūrusi su tokiu klausimu: „Jūs norite originalaus vaisto ar pakaitalo?“ Toks klausimas iš karto kelia abejonę, kad vienas vaistas geresnis už kitą. Ir jei žmogus neturi pakankamai informacijos, kad šie vaistai niekuo nesiskiria, jis paprašys originalaus, nes manys, kad jis geresnis ir labiau padės.
Vaistininkas, paklaustas, kuris vaistas geresnis, nuoširdžiai turėtų atsakyti, kad skirtumo tarp jų nėra, tačiau ne visada taip vyksta. Būtent todėl patys pacientai šioje srityje turi būti labai išprusę. Pavyzdžiui, galima užduoti klausimą, ar yra mokslinių įrodymų, kad vienas vaistas veikia prasčiau nei kitas. Ir iš tiesų nėra mokslinių įrodymų, kad generiniai vaistai veikia prasčiau už patentinius“, – teigė S.Stankevičiūtė.
Medikė pabrėžė, kad vartotojai turi žinoti, kad visi vaistai, kurie patenka pas mus į rinką, gaminami tik tose gamyklose, kurios turi geros gamybos praktikos standartą. Taigi jie visi pagaminti kokybiškai gerai. Vaistas registruojamas tik tuo atveju, jei jis yra efektyvus, kokybiškas ir saugus. Be to, dažnai vaistų gamintojai veikliąsias molekules perka iš to paties veikliųjų medžiagų gamintojo.
Žinoma, jei vienoje tabletėje yra laktozės, o kitoje nėra, o žmogus netoleruoja laktozės, jis turėtų rinktis vaistą be laktozės. Tačiau tokie inidividualūs dalykai aptariami gydytojo kabinete ir jie neturėtų lemti pasirinkimo pirkti brangesnį vaistą, net jei jį siūlo vaistininkas.
