Norint atsikratyti perteklinio riebalų sluoksnio, galioja viena esminė taisyklė: suvartojamų kalorijų skaičius per dieną turėtų būti mažesnis nei tų, kurias sudeginame. Kitaip tariant, norint sumažinti riebalinę masę, reikia sukurti kalorijų deficitą.
Tačiau planuojant mitybos režimą savarankiškai, neturint specializuotų dietologijos žinių, neretai yra pasirenkamas režimas, priverčiantis organizmą badauti bei patirti didžiulį šoką. Kokios yra galimos ekstremalių dietų pasekmės?
Kenčia ir grožis, ir lytinių hormonų veikla
Esminė taisyklė – angliavandenius stengtis vartoti pirmoje dienos pusėje, o antroje – baltymus bei ląstelieną.
„Žmogaus organizmas turi sukaupęs šiokių tokių atsargų, ir kai jam pradeda trūkti maisto medžiagų, jis pradeda iš jų gyventi. Jeigu baigiasi atsargos, siekdamas gauti maisto organizmas ima skaidyti raumenis“, – apie pirminius organizmo pokyčius pranešime žiniasklaidai pasakoja „BENU vaistinės“ vaistininkė, profesionali kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė.
Jos pastebėjimu, dažnas, kuris laikosi dietos, radikaliai sumažina suvartojamų riebalų kiekį, o tai lemia riebaluose tirpių vitaminų stoką. „Paprastai ima trūkti B grupės vitaminų. Suprastėja rega, pablogėja odos, plaukų, nagų būklė. Jeigu dieta yra itin agresyvi, moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas, nes lytinių hormonų veiklai yra būtinas cholesterolis, esantis riebaluose“.
Ilgainiui badaujant taip pat gali atsirasti skrandžio problemų. Per parą mūsų skrandyje pasigamina apie 2–3 l virškinimo sulčių, kurių sudėtyje yra druskos rūgšties, fermentų. Jeigu žmogus valgo tik kartą per dieną, jo skrandis yra pilnas vien tik šios rūgšties, dėl ko gali atsirasti skrandžio gleivinės uždegimas, opinės komplikacijos.
Vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį, jog badauti verčiančios dietos sekina nervinę sistemą: „Gliukozės atsargų mūsų organizmas turi mažai, o mūsų smegenys kaip energinę medžiagą pasisavina tik gliukozę. Kai baigiasi gliukozės atsargos, smegenis ištinka badas. Žmogus pasidaro piktas, vangus, mažėja jo darbingumas, prastėja koncentracija.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Mes lygūs. Kristina Radžiukynaitė apie valgymo sutrikimus: „Kartais maistą nuleisdavau į unitazą“
Ką galima riboti?
J.Vaičiūnienės pastebėjimu, dažnas, kuris laikosi dietos, radikaliai sumažina suvartojamų riebalų kiekį, o tai lemia riebaluose tirpių vitaminų stoką.
„Sveikos dietos pagrindas – subalansuotas maistas, kuriame yra proporcingas baltymų angliavandenių ir riebalų kiekis. Suaugęs žmogus, kuris laikosi specialaus mitybos režimo, per dieną turėtų rinktis ne mažiau nei tris pagrindinius valgymus bei du užkandžius“, – teigia J.Vaičiūnienė.
Anot jos, sveikos mitybos racionas turėtų būti kuo įvairesnis, o jo pagrindą sudaryti – daržovės. Kartu efektyvi dieta gali būti laikoma ir ta, kuria siūloma iš savo maisto raciono eliminuoti nenaudingus maisto produktus.
„Tai – cukringi, riebūs padažai, aukšto glikeminio indekso produktai, taip pat produktai, kuriuose gausu hidrintų riebalų. Žinoma – tai ir greitas, ir dažnai nesveikas maistas, kurį visuomet siūloma riboti“, – komentuoja vaistininkė.
Išvardytus produktus pakeisti siūloma liesa mėsa bei liesais pieno produktais, geraisiais angliavandeniais, į kuriuos patenka neapdoroti grūdai, vaisiai bei daržovės. Kartu rekomenduojama nevengti riebesnės žuvies, tokios kaip lašiša, bei maistingesnių vaisių, pavyzdžiui, bananų ar avokadų.
Esminė taisyklė – angliavandenius stengtis vartoti pirmoje dienos pusėje, o antroje – baltymus bei ląstelieną. Daržovių, jeigu tai nėra bulvės, galima vartoti kiek tik norisi – svarbu, kad jų paruošimo būdas nereikalautų kaitinti riebaluose, maišyti su daug cukraus turinčiais padažais.
„Pavyzdžiui, pusryčiams galite rinktis virtus ar keptus kiaušinius arba košę. Pietums – vištienos ar kalakuto krūtinėlę virtą garuose ar keptą ant grotelių su pilno grūdo makaronais, grikiais ar kitomis kruopomis bei, žinoma, gausiu kiekiu daržovių. Vakarienei tiks liesa varškė, baltyminis kokteilis ar pačių pasigamintas, padedantis atstatyti raumenis ir turintis nedaug kalorijų“, – rekomenduoja pašnekovė.
Vien dietos nepakaks
Ieškantiems žaibiškų dietų J.Vaičiūnienė teigia turinti liūdną žinią: „Nėra stebuklingo, greito rezultato. Tik kažko nevalgant, atsisakant, žmogus greičiausiai nepasieks tų rezultatų, kurių nori. Sportas, žinoma, turi būti kompleksinė svorio metimo priemonė“, – kalbėdama apie ilgalaikius tikslus pabrėžia vaistininkė.
Pagal turima galimybes, ji rekomenduoja treniruotis 2–4 kartus per savaitę. „Jeigu leidžia sveikata, patartina daryti ne tik kardio treniruotes, bet kartu ir dirbti su svoriais. Nebūtina kilnoti svarmenų, galima dirbti ir vien tik su savo kūno svoriu, atlikti funkcinius pratimus. Taip pat, žinoma, svarbu laisvu metu nesėdėti ant fotelio, dažniau planuoti ilgus pasivaikščiojimus gamtoje, pasivažinėjimą dviračiais ar kitas aktyvias laisvalaikio formas“, – sako J.Vaičiūnienė.
Kaip renkantis maisto racioną, mitybos režimą, taip ir aktyvų gyvenimo būdą svarbu pasirinkti tokį, kuris būtų priimtinas individualiai, ir kurio būtų malonu laikytis ne tik laikinai, t.y. keletą savaičių ar mėnesį, bet ištisus metus, visą gyvenimą.
Koją pakišti gali ir kiti sutrikimai
Svarbu atkreipti dėmesį, jog svorio sutrikimai ar staigaus augimo problemos gali byloti ne tik apie netinkamą gyvenimo būdą, bet ir apie struktūrines organizmo problemas.
„Moterims dažnai pasitaiko hormoninės problemos, kurios gali lemti svorio augimą, nepasiduodantį jokioms dietoms apskritai. Viena tokių – skydliaukės hipofunkcija, neretai pasireiškianti jaunoms moterims Dar viena iš būklių, galinčių lemti svorio augimą – policistinių kiaušidžių cindromas“, – pastebi J.Vaičiūnienė.
Pasireiškus staigiems svorio svyravimams ar kitiems simptomams, norint atsikratyti nemenko svorio, o kartu ir esant lėtinėms ligoms, būtina pasitarti su šeimos gydytoju, kuris padėtų nuspręsti galimo tolimesnio režimo kryptį, įvesti bendrą organizmo stebėseną bei pasiūlyti atlikti tyrimus, susijusius su kitais galimais organizmo sutrikimais.
