– Kaip taisyklingai ištraukti prisisiurbusią erkę? Ar reikia ją sukioti prieš/pagal laikrodžio rodyklę, ar to nereikia daryti? Ką reiktų žinoti traukiant erkę?
– Erkę traukti reikia atsargiai, kad įsisiurbimo vietoje neliktų erkės galvos ar straubliuko, o pati erkė nebūtų sutraiškyta. Sutraiškius erkę į žaizdą, ant odos patenka dar daugiau potencialaus užkrato.
Reikia suimti erkę pirštais ar pincetu kuo arčiau straubliuko ir staigiu judesiu truktelėti į viršų nesukiojant. Erkės sukiojimas į šonus padidina tikimybę, kad nutrūks pilvelis, ir odoje liks erkės galva bei straubliukas. Jeigu vis dėlto straubliukas nutrūko, nereikia išsigąsti, tiesiog per kelias dienas jis pasišalins savaime.
– Ar yra skirtumas, kaip traukti ką tik įsikibusią erkę ir jau gerokai prisisiurbusią erkę?
– Traukimo principas tas pats.
– Kokias klaidas daro žmonės, traukdami erkes?
– Kartais žmonės, pamatę įsisiurbusią erkę, ją tepa aliejais, kremais, benzinu, nagų laku ir pan. To daryti nereikia, nes erkė gali dar giliau įsisiurbti į odą.
– Ką daryti su žaizda, likusia po erkės įkandimo?
– Ištraukus erkę, dezinfekuokite įkandimo vietą ir ją stebėkite. Jei odoje atsiranda paraudimas, tai gali būti odos alerginė reakcija, kuri per 2–3 dienas išnyksta. Tačiau jeigu atsiradęs paraudimas padidėja iki 3–5 cm, neišnyksta kelias dienas, kiekvieną dieną plečiasi (gali būti vos matomas švelnus paraudimas), reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl Laimo ligos diagnozavimo ar atmetimo.
Erkės sukiojimas į šonus padidina tikimybę, kad nutrūks pilvelis, ir odoje liks erkės galva ir straubliukas.
– Į kurias kūno vietas dažniausiai gali įsikibti erkė?
– Erkės dažniausiai prikimba prie pėdų ir blauzdų ir po to nuropoja ten, kur randa tinkamiausią vietą įsisiurbti. Ant kūno jos ieško minkštos ir švelnios odos, kur gausu kraujagyslių, kad būtų lengviau įsisiurbti ir maitintis.
Gali įsisiurbti į bet kurią kūno vietą, tačiau dažniausiai – į pakinklius, kirkšnis, alkūnės vidinį paviršių, pažastis, už ausų.
– Kada reiktų kreiptis į medikus dėl erkės įkandimo?
– Svarbu kalendoriuje pažymėti erkės įsisiurbimo dieną ir save stebėti apie 30 dienų. Jei atsiranda karščiavimas, raumenų ar galvos skausmai, nuovargis, įkandimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri plečiasi, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas nuspręs ar reikalinga kito specialisto konsultacija.
– Kokios yra pagrindinės apsaugos nuo erkių priemonės?
– Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti pasiskiepijus. Nuo Laimo ligos skiepų nėra.
Svarbios ir kitos prevencijos priemonės: gamtoje (miškuose, pievose) dėvėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes sukišti į batus ar kojines. Neuždengtas kūno vietas papurkšti repelentu, o kelnes ir kojines išpurkšti insekticidu (visada persiskaityti gamintojų rekomendacijas).
Vengti aukštų žolių, drėgnų, krūmokšniais apaugusių, pavėsyje esančių vietų.
Grįžus iš gamtos apsižiūrėti visą kūną, pastebėjus erkę, ją nuimti ir sunaikinti. Drabužius, su kuriais buvote gamtoje, iškratyti ir palikti sausoje, saulėtoje vietoje, kad juose esančios erkės žūtų.
Erkės nemėgsta saulėtų vietų, nes labai jautrios išdžiūvimui.
Naminiams gyvūnams, katėms ir šunims, taip pat patartina profilaktiškai naudoti priemones nuo erkių, kad jie erkių neparneštų namo. Erkių aktyvumo sezono metu patartina nuolatos valyti ir siurbti naminių gyvūnų guolius, apžiūrėti gyvūnus po pasivaikščiojimo ir nuimti/ištraukti pastebėtas erkes.
Kiemuose, šalia namų, aikštelėse būtina reguliariai šienauti žolę, nekaupti žolių, senų lapų, šakų ir kitų šiukšlių, panaikinti įvairius įtrūkimus, plyšius, kuriuose gali būti tinkamos erkėms sąlygos, t. y. drėgmė ir pavėsis. Erkės nemėgsta saulėtų vietų, nes labai jautrios išdžiūvimui.
– Ką dar žmonėms reiktų žinoti apie erkes, kad nekiltų daugiau žalos dėl savigydos?
– Žmonėms dar reikėtų žinoti, kad apie 40 proc. atvejų dėl įsisiurbusių erkių žmonės nepastebi, nes dažniausiai žmones puola erkių nimfos, kurios yra labai mažos (apie 1 mm). Todėl pavasario, vasaros, rudens laikotarpiu, kai yra didžiausias erkių aktyvumas, o žmonės daug laiko praleidžia gamtoje, reikėtų būti budresniems.
Jeigu dėl neaiškios priežasties pakyla temperatūra, skauda galvą, raumenis, sąnarius ar ant odos atsiranda raudona plintanti dėmė, nors erkė ir nebuvo įsisiurbusi, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Padaugėjo susirgusių Laimo liga
Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. A.Bartulienė kiek anksčiau pranešime teigė, kad Laimo liga arba boreliozė yra lėtinė, gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti ne tik odą, vidaus organus, sąnarius, bet ir nervų sistemą. Būdingiausias simptomas – odos bėrimas (klaidžiojanti eritema) įkandimo ar kitoje vietoje praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Kas penktam užsikrėtusiam bėrimo gali ir nebūti. Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, pradėti svaigti galva.
Anksčiau ULAC skelbė, kad per šių metų pirmą ketvirtį užregistruoti 166 susirgimai Laimo liga. Pernai tuo pačiu laikotarpiu nustatyta 100 susirgimo atvejų. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo Tauragės, Utenos ir Telšių apskrityse.
Erkinis encefalitas – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Erkinis encefalitas yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą.
ULAC duomenimis, pirmieji erkinio encefalito atvejai šiemet užregistruoti kovo mėnesį, pernai – balandį. Iš viso šiemet Lietuvoje erkiniu encefalitu užsikrėtė trys asmenys iš Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskričių. 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu, 6 asmenys mirė.
Dažniausiai žmones puola erkių nimfos, kurios yra labai mažos (apie 1 mm).
Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė, nurodoma ULAC puslapyje.
Pirmoji ligos fazė trunka 1–8 dienas, jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai.
Būdingi laboratoriniai pirmosios erkinio encefalito bangos požymiai yra leukopenija ir trombocitopenija. Gali būti nežymiai padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje.
„Po pirmosios EE stadijos eina ,,tariamo pasveikimo“ periodas, kuris trunka 1–33 dienas, dažniausiai 5–8 dienas. Jeigu laiko tarpas tarp pirmosios ir antrosios ligos fazės yra labai trumpas (mažiau kaip 24 valandos) ir žmogus tiesiog nepajaučia klinikinio pagerėjimo bei tuo atveju, kai pirmos fazės klinika yra labai neryški, silpna, EE eiga tampa tariamai ,,vienbangė“, – dėsto ULAC.
Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20–30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.
