Ką daryti, kad mūsų imuninė sistema būtų atsparesnė ligoms?

Atslinkus vėsesniam periodui, dažniau girdime artimuosius ar gydytojus minint: „tavo silpnas/stiprus imunitetas“ arba „reikia stiprinti imuninę sistemą“ ir t.t. Ką tai reiškia? Kas sudaro mūsų organizmo imunitetą ir ką mes galime padaryti, kad jis būtų atsparesnis kovoje su įvairiais virusais ir bakterijomis? Apie tai portale manodaktaras.lt kalbamės su Vilniaus Affidea klinikos šeimos gydytoja Gintare Narušaite-Mačioniene.
Asociatyvi nuotr. ir gydytoja Gintarė Narušaitė - Mačionienė
Asociatyvi nuotr. ir gydytoja Gintarė Narušaitė - Mačionienė / Shutterstock ir asmeninio arch. nuotr.

Imunitetas – tai sudėtinga organizmo apsauginių mechanizmų visuma, kurių darnaus veikimo dėka organizmas geba apsiginti nuo „svetimų ląstelių“ (bakterijų, virusų, grybelių ir kitų) bei sunaikinti pakitusias arba jau žuvusias ląsteles.

„Terminą „silpnas imunitetas“ reikėtų suprasti kaip šių mechanizmų darnios veiklos išsibalansavimą, nes imunitetą sudaro limfiniai organai bei audiniai, kaulų čiulpai, kitos organizmo struktūros bei juose gaminamos ląstelės, cirkuliuojančios po visą kūną, ir tarp šių vykstantys sudėtingi biocheminiai procesai“, – paaiškino gydytoja.

Kodėl vienų žmonių imuninė sistema yra silpna ir jie linkę dažniau pasigauti virusus, kiti gi gali pasigirti nesergantis kone visus metus. Nuo ko tai priklauso?

Imunitetas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir poilsis, ypač miegas, žmogaus gebėjimo susitvarkyti su kasdieniu stresu ir įtampa, kūno masės kontrolė.

Reikėtų nepamiršti, kad bet kokie infekciniai susirgimai taip pat silpnina imuninę sistemą, todėl pasijutus blogai vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Labai rekomenduojama aptarti su gydytoju vakcinacijos klausimus nuo tokių infekcinių ligų kaip gripas, Covid-19 ir kt. Skiepai gali apsaugoti mūsų imuninę sistemą nuo sunkių ligų ar jų komplikacijų.

Ką mes galime padaryti, kad imunitetas būtų atsparesnis ligoms? Kokie yra veiksmingiausi būdai?

  1. Nerūkyti, atsisakyti alkoholio, narkotikų. Jau seniai įrodyta, kad visos šios medžiagos ne tik sutrikdo organizmo pusiausvyrą, silpnina imuninę sistemą, sukelia įvairias ligas arba būkles, tačiau gali sukelti ir vėžį.
  2. Subalansuotai maitintis pagal sveikos mitybos piramidės principus arba pasikonsultavus su šeimos gydytoju ar dietologu.
  3. Sumažinti pridėtinio cukraus suvartojimą.
  4. Laikytis darbo ir poilsio režimo. Geriausia laikytis „trijų aštuonetų“ taisyklės: 8 valandos miego, 8 valandos darbo, 8 valandos aktyvaus laisvalaikio ir poilsio.
  5. Vartoti žuvų taukus ir vitaminą D, prieš tai pasitarus su savo gydytoju.
  6. Saikingai būti saulėje kaitrią vasaros dieną.
  7. Vengti stresinių situacijų ir nervinės įtampos, ypač jei šios būklės lydi kasdien.
  8. Bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą profilaktiškai pas šeimos gydytoją, atlikti tyrimus.
  9. Laiku skiepytis.

Koks yra mitybos vaidmuo?

Vienareikšmiškai vienas svarbiausių vaidmenų imuniteto formavimosi ir stiprinimo procese atitenka mitybai. Juk visi žinome, koks svarbus ką tik gimusio naujagimio maitinimas, nuolat girdime akcentuojamą motinos pieno naudą kūdikio augimui ir vystymuisi, puikiai suprantame, kokie svarbūs yra pirmieji šaukštai, pradedant kūdikio primaitinimą.

Deja, kad ir kokius tinkamus ir sveikus mitybos pagrindus suformuoja mums tėvai nuo mažų dienų, būdami suaugę neretai nebekreipiame dėmesio, ką dedame į burną. Vertėtų nepamiršti sveikos mitybos piramidės principų ir stengtis jų nuolat laikytis. Sveikos mitybos įpročiai turėtų būti neatsiejama mūsų gyvenimo būdo dalis.

Kasdieniame maisto racione turėtų būti:

  • kuo daugiau ir kuo įvairesnių spalvų daržovių – geriausia rinktis tame pačiame regione užaugintas sezonines daržoves arba pačių namuose pasigamintas raugintas daržoves;
  • vaisių,
  • riešutų,
  • pieno produktų,
  • teikti pirmenybę žuviai arba sertifikuotuose ūkiuose užaugintai žole šertai (angl. grass-fed) mėsai.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinio cukraus suvartojimą ir rinktis produktus su kuo mažesniu jo kiekiu.

Mitybos vaidmuo yra vienas svarbiausių žingsnių ne tik imuniteto susiformavimui ir palaikymui, tačiau ir lėtinių ligų vystymosi rizikos mažinimui. Visais atvejais jau turint diagnozuotą lėtinę ligą būtina konsultuotis su gydytoju mitybos klausimais, atrasti individualų mitybos planą, kuris padėtų ne tik sulėtinti lėtinės ligos progresavimą, bet ir padėtų susilpninti ligos simptomus.

Kiek yra svarbus vitaminų ir mikroelementų vartojimas? Ar išties kažkurie vitaminai labiau reikšmingi ir prisideda prie imuniteto stiprinimo?

Prisiminkime sveikos mitybos principus, kurių reguliariai laikantis greičiausiai netrūks nei vitaminų, nei mikroelementų. Deja, dėl greito gyvenimo tempo ir streso ne tik išsibalansuoja mūsų mitybos režimas, bet neretai nebekreipiame dėmesio, ką ir kokiomis porcijomis suvalgome.

Vyraujant chaotiškai mitybai, nesuvalgant pakankamai daržovių ir vaisių, ilgainiui iš tikrųjų gali pradėti trūkti tokių mikroelementų kaip geležis, cinkas, vitaminas D, B9, B12, kurių reikalingi kiekiai būtini užtikrinti sklandų imuninės sistemos darbą.

Tačiau prieš pradedant vartoti bet kokius vitaminus ar mikroelementus, rekomenduoju pirmiausia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris, atlikęs būtinus tyrimus, įvertins, ko trūksta jūsų organizmui, ir skirs atitinkamą gydymą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis