„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ką daryti, kad sveikatai mažiau kenktų vynas ar keptas maistas?

Neorganinis kalcis, kurio daugiausia gauname su baltais miltais ir pienu, organizmui daro ypač didelę žalą ir sukelia skausmus, sako sveikos gyvensenos propaguotoja Nijolė Degutienė. „Kad pašalintume jį iš organizmo, reikia didelių pastangų. Bet galime tiesiog nevalgyti arba valgyti labai mažai produktų, kurie turi daug neorganinio kalcio. Be to, juos valgyti būtina su žaliomis daržovėmis“, – tikina ji.
Morkų sultys
Morkų sultys / Shutterstock nuotr.

Pasak N. Degutienės, tikrai neturime tapti žaliavalgiais ar atsisakyti visko, kas skanu. „Kaukazo šimtamečiai valgo avienos šašlykėlius, geria daug vyno, valgo perdirbtą maistą, bet kiekvieną dieną suvalgo ir kalnus žalių žolių. [...] Negalvokite, kad daržovytės ir salotėlės yra priedas prie valgio. Tai ir yra maistas“, – pabrėžia sveikos gyvensenos žinovė.

– Sveiki norime būti visi, bet nenorime nieko daryti.

– Visi sveikuoliai pradėjo domėtis savo sveikata tik todėl, kad labai sirgo arba yra tokio būdo, kad dėl visko ypač išgyvena, jaudinasi. Tada išsiskiria kūną ardančios medžiagos. Žmonės, kurie nenori savo sveikatai skirti laiko tokiu būdu, kokiu skiria sveiką gyvenseną išmanantys žmonės, galėtų daryti kai kuriuos dalykus. Pats svarbiausias – jau dabar stengtis kuo mažiau teršti organizmą neorganiniais, negyvais junginiais. Be to, skaityti knygas, kurios atspindi mokslo žinias, statistiką, tyrimų rezultatus. Ne tiek daug jų yra, bet, sakykim, kokias dešimt knygų būtina perskaityti, kad suvoktum, ką gali padaryti, kad tavo liga po truputėlį dingtų.

– Kaip, įdedant labai nedaug pastangų ir negaištant daug laiko, galima suteikti sau sveikatos?

– Vanduo – mūsų gyvybės pagrindas. Daugelis žmonių, kurie nesaugo savo sveikatos, geria ne vandenį, o įvairiausius pramoninius gėrimus, pilnus dirbtinių vitaminų, dažiklių, mielių, mineralinių medžiagų, konservantų, saldiklių ir pan. Prisigėrę viso to (dar kavos, arbatos), jie galvoja, kad gavo reikiamą kiekį vandens. Žmonės, kurie išmano apie sveiką gyvenseną, visiškai negeria to, ką išvardijau. Taigi, ką galite padaryti iškart, tai – gerti vandenį.

– Labai daug dėmesio ir tradicinė medicina skiria mūsų mitybai, pabrėžiama, kad valgome netvarkingai, ne tai, ką reikia, maistas neįvairus, skubame. Ką iš valgiaraščio reikėtų išgyvendinti?

– Plačiausiomis studijomis įrodyta, kad maisto produkte esančios medžiagos veikia kartu, kompleksiškai ir jos veiksmingos tada, kai ląstelė gyva ir neperdirbta. Kad ir kiek naudosite grynų medžiagų, mikroelementų, jie neveiks taip, kaip ta pati medžiaga veikia būdama nevirtame, nekepintame, netroškintame, nekonservuotame produkte. Tai žinant, galima pradėti valgyti daug daugiau neperdirbto maisto. Kadangi patiekalai yra civilizacijos pasekmė, juos galima valgyti tik retkarčiais: per šventes, per keliones, svečiuose.

– Reikėtų suprasti, kad dabar imate agituoti už žaliavalgystę?

– Ne. Tik sakau, kad reikia valgyti kuo daugiau neperdirbtų produktų. Žaliavalgiai valgo vien žalius produktus. Galime paimti truputį tik ką patroškintų ir nestovėjusių dvi dienas daržovių, virtų lęšių, pupelių, pupų, sojų ir kalną žalių daržovių.

– Vadinasi, mėsos nėra?

– Gyvulinės kilmės baltymai skatina labai daug ligų. Išsami statistika mažai mėsos vartojančiose šalyse ir bandymai su gyvūnais tai patvirtina. Kaip atsisakyti tokių tradicinių žmonių veiklos produktų? Valgykime mėsą tik kelis kartus per savaitę, o ne kelis kartus per dieną.

– Ar iš tiesų skatintumėte žmones visiškai pakeisti mitybą ir atsisakyti troškintų, keptų, virtų produktų? Vadinasi, reikia imti nuo šakos ir valgyti?

– Kąsnis pomidoro ar agurko nėra žalių daržovių valgymas. Žalio maisto įvairovė – geros sveikatos pagrindas. Kiekviena žolelė, kiekvienas augalėlis, kiekviena daržovė ar vaisius turi vis kitokių medžiagų, kurių neturi kažkas kitas. Kaukazo šimtamečiai valgo avienos šašlykėlius, geria daug vyno, valgo perdirbtą maistą, bet kiekvieną dieną suvalgo ir kalnus žalių žolių. O jos turi fermentų, kurie ir įneša, ir išneša iš ląstelės tai, ką reikia, ir tai, ko nereikia. Aš nesu už absoliučią žaliavalgystę, nes žinau, kaip visiškai žalias maistas kenkia kasai. Tiesiog nors kartą per dieną valgykite tik daržovių salotėles ir vaisius. Negalvokite, kad daržovytės ir salotėlės yra priedas prie valgio. Tai ir yra maistas.

– Mėsą beveik išbraukiame iš raciono (nekalbame apie vaikus, kurie turi gauti „statybinės medžiagos“ daugiau). Kokie dar produktai nepageidautini?

– Didelę žalą daro neorganinis kalcis, kurio daugiausia gauname su baltais miltais ir pienu. Organinis kalcis nueina ten, kur reikia, o neorganinis patenka į mūsų kraujagysles, sąnarius. Net hemorojus yra tikriausia neorganinio kalcio sankaupa. Jis kaupiasi mūsų raumenyse ir, kaip svetimkūnis, sukelia skausmus. Kad pašalintume jį iš organizmo, reikia didelių pastangų. Bet galime tiesiog nevalgyti arba valgyti labai mažai produktų, kurie turi daug neorganinio kalcio. Be to, juos valgyti būtina su žaliomis daržovėmis – žalia gyva ląstele, kuri padeda tą kalcį pašalinti. Nors baltų miltų produktai (pyragai, pyragėliai, bandelės, picos, makaronai, blynai) yra patys skaniausi dalykai. Iš esmės visų mikroelementų (tarkim, 86) žmogus gali gauti iš cukranendrių melasos, medaus produkto lipčiaus ir jūrų kopūstų.

– Ką patartumėte žmonėms, kurie tingi judėti?

– Taip būna visiems, kurie iš mašinos – į darbą ir į namus, o iš darbo ir namų – į mašiną. Tokių žmonių labai daug. Ką jie gali daryti? Grįžę iš darbo gali išeiti pasivaikščioti. Sukąskite dantis ir tris dienas išveskite save po valandą pavaikščioti. Vaikščiokite, jei tik įmanoma, greitesniu žingsniu. Po trijų dienų pajusite didžiulį skirtumą.

Dar galima daryti vieną du pratimus, kurie labai veiksmingi, bet užima labai mažai laiko. Pavyzdžiui, atsigulus ant nugaros, reikia iškelti rankas ir kojas, rankas ir pėdas pasukti į save ir įsivaizduoti, kad iš karto kojomis ir rankomis į viršų mėtome didžiulį kamuolį. Šitas pratimas veikia taip, kad „atsidaro“ visi kapiliarai. Sportuojant išsiskiria endorfinai, ir žmonės nebegali gyventi be mankštos ir judėjimo. Tai neutralizuoja laisvuosius radikalus, leidžia kraujui pasiekti visus organus ir iš užterštos vietos pašalinti teršalus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs