Kaip padėti nukentėjusiam žmogui? Kokias svarbias taisykles reikia žinoti?
Į klausimus atsako LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus skubiosios medicinos gydytoja Gabija Sakavičiūtė.
– Jeigu trenkia elektra – kaip sau padėti? Ką daryti, jeigu matome, kad nutrenkus elektrai nukentėjo kitas žmogus?
– Jei pavyksta tai padaryti – kuo greičiau atsitraukite nuo elektros šaltinio. Pastebėję nudegimą, šaldykite jį po vėsaus vandens srove. Pajutę kokius nors simptomus, neatidėliodami kreipkitės medicinos pagalbos.
Kai kitą žmogų krečia elektra, jei yra galimybė, svarbu kuo greičiau išjungti elektros šaltinį. Jei negalima išjungti ir šaltinis žemos įtampos – žmogų nuo srovės reikia atskirti su elektros izoliatoriumi (guma ar medžiu). Jei šaltinis aukštos įtampos – jokiu būdu nesilieskite net ir su izoliatoriumi, nes tai darant galima mirtinai susižaloti. Vienintelė išimtis – jei įrankis pagal specifikacijas yra pritaikytas aukštai įtampai ir yra naudojamas profesionaliai.
Jei prie traumą patyrusios aukos saugu liestis, įvertiname, ar ji sąmoninga ir kvėpuoja, ar kvėpuoja nenormaliai (įtariama
klinikinė mirtis) ir nedelsdami skambiname 112, kviečiame greitąją medicinos pagalbą (GMP), pradedame atlikti krūtinės ląstos paspaudimus bei laukiame tolesnių nurodymų ir pagalbos.
– Jeigu paliesime elektros krečiamą žmogų, ar gali būti, kad ir mus nukrės elektra?
– Tikrai taip, jei liesimės tiesiogiai, be jokio izoliatoriaus, nes pats žmogus yra neblogas laidininkas. Primenu, kad, jei šaltinis aukštos įtampos (>600 V), prie nelaimę patyrusio žmogaus nesiliečiame net ir ginkluoti guma ar medžiu.
– Kaip taisyklingai atlikti gaivinimą? Dažnai žmonės bijo padėti nukentėjusiesiems, kad dar labiau nepakenktų. Ką apie tai manote?
– Pagrindinė taisyklė: jei abejojate, ar pradėti gaivinimą, visada geriau pradėti. Pradėję daryti krūtinės paspaudimus, galite išgelbėti gyvybę. Taip pat labai svarbu įvertinus, kad pacientas nesąmoningas ir nenormaliai ar visai nekvėpuoja, prieš imantis tolesnių veiksmų (gaivinimo), kviesti GMP ir, jei žinome, kad netoliese yra automatinis (išorinis) defibriliatorius, reikia paprašyti aplinkinių kuo greičiau pristatyti jį į įvykio vietą. Ankstyva defibriliacija dažnai gali būti raktas į sėkmę.
– Jeigu trenkia žaibas – kokie pirmieji pagalbos veiksmai?
– Principas panašus. Pagrindinis akcentas – nedelsiant pradėti gaivinimo veiksmai, kai to reikia. Seka atrodo taip: jei saugu liestis, vertiname, ar žmogus sąmoningas (švelniai papurtome už pečių ir garsiai paklausiame: „Kas atsitiko?“), jei nereaguoja, vertiname, kad nesąmoningas.
Toliau vertiname, ar kvėpuoja ir ar kvėpuoja normaliai (neužtrunkame daugiau 10 sekundžių). Viskas, kas neatrodo kaip normalus kvėpavimas, vertinama kaip klinikinės mirties požymis. Tuomet nedelsdami kviečiame GMP, pagal galimybes prašome
aplinkinių atnešti defibriliatorių ir nedelsiant pradedame atlikti krūtinės ląstos paspaudimus.
– Kaip gali nukentėti žmogus, paliestas elektros ar žaibo? Ir kas gali padėti išvengti tokios nelaimės – kaip patartumėte saugotis?
– Pagrindinė rekomendacija, kurią reikia žinoti žmogui, kad, jei po traumos turime kokių nors nusiskundimų, svarbu nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos.
Priklausomai nuo poveikio trukmės ir intensyvumo, elektros trauma gali sukelti paviršinius ar gilius nudegimus, ritmo sutrikimus, širdies ir kvėpavimo sustojimą, gali pažeisti įvairius vidaus organus. Geriausia prevencija – būti gerai informuotam ir laikytis kelių principų.
Kalbant apie elektrą, svarbu neimprovizuoti ir visus elektros darbus patikėti profesionalams, niekada neturėti reikalų tuo pat metu su dviem dalykais – elektra ir vandeniu.
Žaibuojant būti uždarose erdvėse (namuose, automobilyje), nepalikti atvirų langų, durų, būti atokiau nuo metalinių objektų, židinio.
Jei esate atvirame lauke, venkite medžių, kalvų ir kitų iškilusių vietų. Esant visiškai atviroje vietoje, saugiausia atsitūpti ir susiriesti į kamuolį. Neplaukiokite žaibuojant.