Kokius gėrimus rinktis, o kurių geriau vengti, itin svarbu žinoti žmonėms, jau turintiems širdies problemų arba kenčiantiems nuo padidėjusio cholesterolio kiekio. Sumažinę „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat sumažinsite ir riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
3 gėrimai, kuriuos patariama gerti turintiems padidėjusį cholesterolį:
-
Vanduo – pagrindinis atgaivos šaltinis, kurį būtina vartoti kasdien net ir tiems, kurie nesiskundžia padidėjusiu cholesterolio kiekiu ar širdies problemomis. Žmonės, kuriems sunku prisiversti gerti paprastą vandenį ar tiesiog norisi „kažko su skoniu“, gali vandenį paskaninti keliais griežinėliais agurko, išspausti šiek tiek citrinos sulčių ar pagardinti gėrimą vaisiais bei uogomis. Toks vandens gėrimas gali tapti sveika alternatyva pirktiniams, cukraus prisotintiems limonadams.
-
Žalioji arbata yra vertinama ne tik dėl tonizuojamojo poveikio, bet ir pagalbos kovojant su per dideliu „blogojo“ cholesterolio kiekiu kraujyje. Su cholesteroliu padeda kovoti šioje arbatoje esantys antioksidantai – katechinai, trukdantys cholesterolio gamybai. Šis gėrimas ne tik gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį, bet ir kovoti su širdies ligomis. Prieš keletą metų Japonijoje atliktas tyrimas parodė, jog geriant 5 ar daugiau puodelių žaliosios arbatos per dieną, sumažėja insulto ar infarkto rizika.
-
Naminės sultys. Namie spaustos citrinų, greipfrutų ar apelsinų sultys su šlakeliu vandens ne tik gali pakeisti pirktines, cukraus gausias sultis, sulčių gėrimus ar limonadus, bet yra rekomenduojamos cholesterolio mažinimui. Kaip ir žalioji arbata, citrusiniai vaisiai pasižymi antioksidantais, kovojančiais su cholesterolio pertekliumi bei mažinančiais nuosėdas ant kraujagyslių sienelių. Paįvairinimui galima spausti ir kitų vaisių ar daržovių, turinčių antioksidantų, sultis, tam tinka burokėliai, morkos, kopūstai, špinatai, obuoliai.
Gėrimai, kurių reikėtų vengti:
-
Alkoholis. Nors alkoholiniai gėrimai neturi cholesterolio, juose yra nemažai pridėtinio cukraus, kuris turi įtakos „blogojo“ cholesterolio padidėjimui kraujyje. Cukrus ir angliavandeniai skatina trigliceridų augimą – žmonės, kuriems nustatomas mažas „gerojo“ cholesterolio ir gausus trigliceridų kiekis, turi didesnę riziką susirgti išeminėmis širdies ligomis.
-
Saldinti gaivieji gėrimai. Angliarūgštės prisotinti gėrimai taip pat gausūs cukraus, todėl turi neigiamos įtakos sveikatai ir, žinoma, cholesterolio didėjimui. Kai kuriuose lietuvių pamėgtuose gėrimuose cukrus gali sudaryti net apie 10 proc. produkto sudėties. Taigi, išgėrus pusę litro tokio gėrimo, gaunate 50 g cukraus – daugiau nei dvigubą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą paros normą. Kai organizme prarandamas balansas tarp kaupiamų ir išdeginamų riebalų – didėja „blogojo“ cholesterolio kiekis.
-
Riebus pienas. PSO dėl mažesnio riebalų kiekio rekomenduoja rinktis liesą pieną, o riebų, nenugriebtą pieną ir grietinėlę vartoti retai ar net išmesti juos iš mitybos raciono. Riebiame piene galima rasti sočiųjų riebalų, kuriuos turintiesiems padidėjusį cholesterolį gydytojai rekomenduoja vartoti itin atsakingai.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad išvardinti gėrimai, kuriais patartina arba nepatartina gaivintis – tik rekomendacinio pobūdžio, siekiant užkirsti kelią „blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje pertekliui. Tačiau vanduo, žalioji arbata ar kitos sveikos mitybos alternatyvos jokiu būdu neturėtų pakeisti tokių vaistų kaip statinai, jei juos išrašė gydytojas.
Nors sveika mityba kartu su aktyviu gyvenimo būdu turi neabejotinos reikšmės širdies ligų prevencijai, Amerikos širdies asociacijos duomenimis, didžiausio poveikio prevencinės priemonės yra trys: hipertenzijos kontrolė antihipertenziniais vaistais ir dislipidemijos kontrolė statinais.
Todėl derėtų ne tik maitintis ir gaivintis sveikais gėrimais, bet ir profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją, atlikti reikiamus tyrimus ir reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
