Gripas yra greitai plintanti liga, ypač jei asmenys jo nesisaugo ir nepaiso profilaktinių patarimų net tada, kai rizika užsikrėsti virusų sukeliama liga yra itin didelė. Kiekvienam reikėtų bent šiek tiek žinoti apie gripą, už jį atsakingus virusus, plitimo būdus, tipinius ligos simptomus bei apsisaugojimo nuo gripo galimybes.
Gripas – dažniausiai pavojinga ne pati liga, bet dėl jos kylančios komplikacijos
Gripas yra virusinė infekcija, itin greitai plintanti oro lašeliniu būdu. Gripas priskiriamas ūminiams kvėpavimo takų susirgimams. Teigiama, kad pati liga sveikam ir stipraus imuniteto asmeniui dažniausiai nepavojinga ir paprastai pasveikstama be jokių liekamųjų reiškinių. Vis dėlto gripas gana pavojingas dėl galimų komplikacijų jautresniems asmenims arba dėl įvairių lėtinių ligų paūmėjimo, kuriomis papildomai serga gripu užsikrėtę asmenys. Daugiausiai minėtosios virusinės infekcijos atvejų fiksuojama šaltuoju metų laiku. Kartais gripo sezonas prasideda anksčiau, kartais – vėliau, be to, skiriasi ir kasmetinis sergančiųjų skaičius. Priklausomai nuo aplinkybių Lietuvoje vis gali būti skelbiamos epidemijos arba pandemijos. Kuo daugiau asmenų serga, tuo didesnė grėsmė kyla ne tik pacientų sveikatai, bet ir bendrai ekonominei gerovei – tenka uždaryti daugybę įstaigų ir įmonių, gydymas kainuoja ne tik didelius pinigus, bet ir atima daug laiko resursų.
Yra trys gripo viruso tipai
Gripo tipai kitaip gali būti vadinami gentimis ir yra žymimi trimis pirmosiomis abėcėlės raidėmis: A, B ir C. Nuo to, kuriam tipui priskiriamas virusas, labai priklauso jo galimybės sukelti virusinę infekciją (patogeniškumas). Visoms trims gentims priklausantys virusai patogeniški žmonėms. Dažniausiai epidemijas ir pandemijas sukelia A tipo virusas. B tipo virusas taip pat gali sukelti epidemijas, o C gripo virusas nustatomas retesniais atvejais.
Gripas plinta ore judančiais lašeliais
Virusinę infekciją sukeliantys patogenai plinta oro lašeliniu būdu. Virusus platina gripu sergantis arba užsikrėtęs asmuo, tad apie tai, kad jis pats yra ligos šaltinis, žmogus gali net nežinoti ir toliau sėkmingai platinti gripo virusą (tai labai apsunkina ligos plitimo suvaldymą). Kosėjantis arba čiaudintis asmuo padidina gripo viruso koncentraciją ore. Užsikrėsti galima įkvėpus tokio užkrėsto oro arba palietus nešvarius paviršius ir pernešus virusą ant gleivinių, pavyzdžiui, akių ar burnos. Šios virusinės infekcijos inkubacinis periodas yra viena – trys paros, tačiau dažniausiai pirmieji simptomai kamuoti pradeda maždaug po dviejų parų.
Gripo simptomai gali būti nesunkūs arba, priešingai, jie gali netgi prikaustyti prie lovos
Gripo simptomai priklauso nuo asmens sveikatos ir viruso patogeniškumo bei kitų aplinkybių. Dažniausi gripo simptomai:
- Sloga, gerklės skausmas ir sausas kosulys;
- Karščiavimas;
- Gerklės, galvos, raumenų, sąnarių skausmas;
- Akių skausmas ir paraudimas;
- Jausmas, tarsi „laužytų“ kaulus;
- Bendras negalavimas, silpnumas, nuovargis;
- Apetito sumažėjimas arba išnykimas.
Kai kurie pacientai gali skųstis ir virškinimo sutrikimais (pilvo skausmu, viduriavimu, vėmimu, pykinimu). Gali išberti odą ir atsirasti kitų netipinių simptomų. Vieni gripą painioja su peršalimu ir netgi eina į darbą, mat jaučiasi gana gerai, o kiti sunkiai pakyla iš lovos ir negali net pagalvoti apie jokias veiklas ar maistą.
Efektyviausia apsauga – skiepai
Moksliškai patvirtinta apsisaugojimo nuo gripo priemonė yra sezoninė gripo vakcina. Skiepai reikšmingai sumažina pavojingų komplikacijų ir lėtinių ligų pasunkėjimo tikimybę. Ji ypatingai siūloma labiau pažeidžiamoms pacientų grupėms, pavyzdžiui, nėščioms moterims, senyviems ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, seselėms, gydytojams, globos namų darbuotojams ir visiems tiems, kuriems didesnė rizika užsikrėsti šia infekcine liga.
Ne mažiau svarbūs kiti profilaktiniai patarimai – juos reikėtų žinoti kiekvienam
- Patariama kuo dažniau plauti rankas ir neliesti veido nešvariomis rankomis.
- Būtina rūpintis bendrąja ir nosies higiena (tam tinkamas izotoninis jūros vanduo Quixx soft).
- Kai susirgimų skaičius ypatingai išauga, geriau vengti viešųjų vietų, pavyzdžiui, masinių renginių ar kelionių viešuoju transportu.
- Patariama reguliariai vėdinti patalpas.
- Čiaudėti ir kosėti būtina laikantis etiketo.
- Susirgus reikėtų kreiptis į gydytoją, būtinai pagalvoti apie kitus ir stengtis neplatinti viruso, pavyzdžiui, gydytis namuose, o keliaujant į gydymo įstaigą ar kitas viešas vietas patariama būtinai dėvėti medicininę kaukę.
