„Skausmas visada yra pavojaus signalas ir organizmo įspėjimas, kad kažkas vyksta ne taip. Neretai mes stengiamės ignoruoti tuos perspėjimus, tačiau kartais tas skausmas būna toks stiprus, kad mus sustabdo nuo bet kokios veiklos“, – sako „Baltijos Amerikos klinikos“ chirurgas prof. Tomas Poškus ir perspėja: jei išgėrus analgetikų per kelias valandas skausmas nepraeina, reikia ieškoti priežasties. Mat dažniausiai taip prasideda ūminės chirurginės ligos.
Anot chirurgo, skausmo priežastimi gali būti ūminis apendicitas, pankreatitas, tulžies pūslės akmenligė, išvarža ir daugelis kitų ligų, tačiau visų jų gydymo rezultatai geriausi būna pirmųjų kelių valandų laikotarpyje, todėl kreiptis į medikus reiktų nedelsiant.
Profesoriaus T.Poškaus teigimu, vidaus organų susirgimų diagnostika yra gerokai sudėtingesnė nei traumatologija, kur padarius rentgeno nuotrauką matosi, yra lūžis ar nėra. Esant įvairaus pobūdžio pilvo organų skausmams diagnostika atliekama atmetimo principu, kai daromi tyrimai ir paneiginėjamos nepasitvirtinančios diagnozės. Būna atvejų, kai atmetami visi patologijų variantai ir nustatoma, kad skausmas ir diskomfortas yra susijęs su patiriama emocine įtampa. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad žmogui nereikia pagalbos.
Skausmas visada yra pavojaus signalas ir organizmo įspėjimas, kad kažkas vyksta ne taip.
„Baltijos Amerikos klinikos“ chirurgo paprašėme apžvelgti galimas pilvo skausmų priežastis ir jų keliamą pavojų bei gydymo galimybes.
Skausmas „po duobute“ dažniausiai slepia skrandžio ir dvylikapirštės problemas
Viršutinės pilvo dalies skausmai gali signalizuoti skrandžio, dvylikapirštės žarnos ligas arba tulžies pūslės akmenligę. „Kai žmogui skauda po duobute, būna skausmas nevalgius ar pavagius, rėmens graužimas, tai neretai rodo skrandžio problemas, pavyzdžiui, erozinį gastritą ar opaligę“, – sako chirurgas ir akcentuoja, kad panašius skausmus, tik labiau dešinėje pusėje, sukelia tulžies pūslės akmenligė. Tad pirmiausia daromas pilvo organų echoskopinis tyrimas, kuris patvirtina arba paneigia šią diagnozę.
Vidaus organų susirgimų diagnostika yra gerokai sudėtingesnė nei traumatologija.
Dvylikapirštės bėdų priežastimi, anot profesoriaus, dažnai yra skrandyje gyvenanti bakterija Helicobacter pylori, sukelianti uždegimą bei opaligę. Panaikinus šią bakteriją, opa išgyja ir nebesikartoja. Skrandžio patologijai nustatyti dažnai būna reikalinga nelabai maloni porcedūra – gastroskopija, kurios kokybė būna geresnė pacientą užmigdant, tačiau, deja, dar ne visos gydymo įstaigos turi tokią galimybę.
Tulžies pūslės akmenligė – viena klastingiausių ligų
Tulžies pūslės akmenligė prasideda užsistovėjus tulžiai ir esant medžiagų apykaitos sutrikimams. Dažniau ja serga vyresnio amžiaus antsvorį turinčios moterys, kurių gyvenimo būdas yra nejudrus. Ši liga kartais gali nekelti jokių simptomų, tačiau visada yra komplikacijų rizika. Gydytojas T.Poškus išskiria tris pagrindines problemas, kurias gali sukelti tulžies akmenligė.
Pirmiausia tai ūminis tulžies pūslės uždegimas, kai pajudėję akmenukai užkemša tulžies pūslės kanalėlį. Tulžiai nenutekant, žmogui prasideda stiprūs skausmai, pakyla temperatūra ir kyla tulžies pūslės prakiurimo pavojus, tad tenka skubiai operuoti. Maža to, tulžies pūslės akmenukai gali patekti į tulžies latakus ir ten užstrigę sukelti vadinamąją mechaninę geltą. Tokiu atveju tulžis nebenuteka iš kepenų ir situacija tampa pavojinga, nes atsiranda gelta, tulžies latakų pūlingas uždegimas ir žmogui reikalinga jau nebe viena, o dvi operacijos, kurių viena turi tikrai rimtų galimų pasekmių.
Trečias dalykas, kas gali nutikti, tai ūminis kasos uždegimas – pakreatitas. Tai liga, kuri didžiajai daliai pacientų būna lengva, bet apie dešimt procentų būna labai sunki ir netgi baigiasi mirtimi netgi jauniems žmonėms.
Akmenis tulžyje galėtų leisti sau nešioti tie žmonės, kurie jų nejaučia.
„Jeigu mes netyčia tulžies pūslėje randame akmenis, bet žmogus nejaučia jokių simptomų, šių minėtų bėdų tikėtina rizika yra nedidelė. Tačiau jei žmogų vargina diskomfortas pilve ir tyrimai patvirtina tulžies pūslės akmenligę, galimų problemų rizika neoperuojant yra gerokai didesnė, nei galimų bėdų po tulžies pūslės pašalinimo“, – perspėja gydytojas.
Tulžies pūslės akmenligė ir jos gydymas yra vis dar apipinta mitais. Baiminamasi, kad po operacijos sutriks virškinimas ar net medžiagų apykaita, teks visam gyvenimui pakeisti mitybos įpročius. Chirurgas primena, kad tulžies pūslė tėra tulžies rezervuaras ir kai ji yra nepakitusi, padeda mums geriau virškinti riebų maistą.
Tačiau neretai akmenys sudaro didžiąją dalį tulžies ir ji jau nebeveikia kaip rezervuaras, nes akmenukai trukdo ištekėti tulžiai ir žmogus jaučia skausmingus dieglius. Operacijos metu pašalinus tulžį, šiek tiek prasiplečia latakai, tačiau pati tulžis ir toliau gaminama kepenyse bei padeda mums virškinti maistą.
„Tai tikrai nėra gyvenimą keičianti operacija. Žmogus po operacijos tampa sveikesnis, nes jam pradingsta tulžies pūslės akmenligės sukeliamas diskomfortas, o mes sumažiname galimų bėdų riziką“, – nuramina chirurgas. Anot jo, akmenis tulžyje galėtų leisti sau nešioti tie žmonės, kurie jų nejaučia, tačiau jeigu yra jaučiamas diskomfortas, pilvo pūtimas, pykinimas, skausmai – geriau būtų atlikti operaciją.
Pankreatitas: daug jaunų žmonių pražudanti liga
Pankreatitas arba kasos uždegimas siejasi tiek su tulžies pūslės akmenlige, tiek su alkoholio vartojimu. Apie šią ligą praneša pilvo skausmas, panašus į skrandžio skausmą, galimas pykinimas, vėmimas.
„Labai dažnai po didesnių švenčių į ligonines pakliūna alkoholio sukelto ūminio pankreatito sužaloti žmonės, kuriems tenka atlikti 10-15 operacijų. Tai labai rimta problema. Praktiškai 90 proc. ši liga atsiranda dėl tulžies latakų akmenligės arba dėl alkoholio vartojimo irr tik 10 proc. yra kitos priežastys“, – konstatuoja gydytojas, ragindamas kiek įmanoma stengtis mažiau vartoti alkoholinių gėrimų.
Profilaktinis sveikatos patikrinimas, norint išvengti vėžio, yra labai svarbus ir nereikėtų į jį numoti ranka.
Anot T.Poškaus, ūminis pankreatitas gali būti lengvas arba vidutinio sunkumo, kuris gydant gerėja, ir vadinamas nefrotinis pankreatitas, negrįžtamai pažeidžiantis kasos audinį, dėl ko pacientų mirštamumas gali siekti 30-50 proc.
Apendicitas – liga, nuo kurios prieš 100 metų Lietuvoje mirdavo dauguma pacientų
Šiais laikais su užleistu apendicitu, kuris surinkdavo didelius mirtingumo skaičius prieš šimtmetį, susiduriama retai. Tačiau, gydytojo teigimu, dažniau pasitaiko kita problema, kai pacientai operuojami be reikalo, įtarus ūminį šios ligos atvejį.
„Dabar jau yra daug naujų tyrimų, kurie pagerina diagnostiką. Ūminį apendicitą tiksliau nustatyti padeda kompiuterinė tomografija ir kai kurie uždegimo rodikliai. Jeigu pacientui skauda iki paros laiko, būdingas keičiantis vietą skausmas, kai iš pradžių tarsi pradeda skaudėti skrandį, paskui skauda dešinę apatinę pilvo pusę, tai rodytų, kad yra ūminis apendicitas ir kad pacientą reiktų ištirti neatidėliojant“, – pataria profesorius.
Išvarža: „guzelis“ pilve, kurio nevertėtų pamiršti
Pilvo sienoje kartais atsiranda nedidelis išsigaubimas ir jaučiamas spaudimo jausmas arba skausmas ties kirkšnimi ar bamba kosint ir keliant svorį. Neretai žmonės žino, kad turi tokią problemą, tačiau pamiršta ir tol, kol smarkiai neskauda, nesikreipia pagalbos. T.Poškaus teigimu, išvaržą geriau operuotis planiškai, o ne tada, kai ima stipriai skaudėti ir gyvybei gali kilti pavojus. Mat pilvo ertmėje įstrigęs žarnos gabalėlis gali apmirti, o kritinė paciento būklė ne visada leis padaryti viską, ką būtų galima.
Dirgliosios žarnos sindromą patiria jautresni žmonės
Pilvo skausmai, pūtimas, raižymas ir diskomfortas, kuris sumažėja po tuštinimosi – tai dirgliosios žarnos sindromo simptomai, kuriuos dažniau patiria jautresnės psichikos žmonės. Kadangi liga paūmėja esant emocinei įtampai, jai gydyti skiriami nervų sistemos jautrumą ir spazmus mažinantys vaistai.
Norintiems išvengti virškinamojo trakto ligų patariama padidinti augalinės kilmės maisto savo racione, kuris leistų mūsų žarnyne gyventi draugiškesnėms bakterijoms.
Tačiau svarbiausia, anot T.Poškaus, kad žmogus nebūtų siuntinėjamas iš kabineto į kabinetą, o jį prižiūrėtų vienas specialistas, kadangi dirgliosios žarnos sindromas nėra labai greitai pagydoma liga.
Divertikulitas – „madinga“ Vakarų pasaulio liga
Tai storosios žarnos, kurioje atsiranda mažutės išvaržėlės, sukeliančios vienokio ar kitokio pobūdžio skausmą pilve, liga. Gydytojo teigimu, ši liga „pažįstama“ apie 50 proc. Vakarų šalių gyventojų. Anksčiau manyta, kad storosios žarnos išvaržėlių atsiradimą nulemia mažai skaidulų turintis maistas. Dabar manoma, kad įtakos gali turėti ir žarnyno mikrobų sudėtis.
Divertikulitas diagnozuojamas gana sunkiai: neretai būna padidėję uždegimo rodikliai – leukocitų kiekis kraujyje, pereaktyvaus baltymo kiekis. Dažniausiai toks uždegimas gali būti gydomas vien analgetikais ir dietos pakeitimu, kartais skiriami antibiotikai, o ligai pažengus pacientus tenka net operuoti ir šalinti pakenktą žarnos dalį.
Storosios žarnos vėžį nelemia genetika ir gyvenimo būdas
Nors dauguma kaip pagrindinę tiesiosios žarnos vėžio priežastį linksniuoja netinkamą mitybą ir konkrečiai – per didelį raudonos mėsos vartojimą, profesorius T.Poškus linkęs manyti, kad 50 proc. šios ligos priklauso nuo mūsų genetikos. Tad tie, kurių šeimoje buvo tiesiosios žarnos vėžio atvejų, turėtų būti ypač atidūs ir pasitikrinti 10 metų anksčiau, negu jo šeimos narys susirgo šiuo vėžiu, net jeigu nėra jokių simptomų.
Profilaktinis sveikatos patikrinimas, norint išvengti vėžio, yra labai svarbus ir nereikėtų į jį numoti ranka.
„Šiuo metu mes turime veikiančią patikros programą, kuri leidžia kiekvienam žmogui virš 50 metų, net neturinčiam jokių tiesiosios žarnos vėžio simptomų, nuėjus pas šeimos gydytoją gauti siuntimą pasitikrinti ir atlikti išmatų tyrimą slaptam kraujui nustatyti. Tyrimo metu ieškoma smulkučių biocheminių kraujo pėdsakų ir juos radus daroma kolonoskopija“, – primena gydytojas.
Pajutus skausmą reiktų nedelsti ir bent jau pasirodyti pas savo šeimos gydytoją, kuris bus kompetentingas ir pasakys, ką reiktų daryti toliau.
Profesorius ragina šį tyrimą pasidaryti ir visiškai sveikiems žmonėms, peržengusiems 50-metį, nes nustačius labai ankstyvus pakitimus galima sumažinti vėžio atsiradimo riziką ir gydyti ne įprastais operaciniais būdais, o mažai invazyviomis operacijomis, kurios nekenkia gyvenimo kokybei. Kadangi tiesiosios žarnos vėžio atvejų pasitaiko ir vis jaunesniems pacientams, T.Poškus kviečia neatidėlioti ir pasitikrinti, jei pilvo srityje jaučiate neaiškų skausmą ir diskomfortą, pasikeičia turštinimosi pobūdis, išmatose matomas kraujas ar dėl neaiškių priežasčių pučia pilvą. Ir tik atlikus kolonoskopiją bei visos storosios žarnos apžiūrą galima bus paneigti arba patvirtinti diagnozę.
Norintiems išvengti virškinamojo trakto ligų profesorius pataria padidinti augalinės kilmės maisto savo racione, kuris leistų mūsų žarnyne gyventi draugiškesnėms bakterijoms ir išvengti vėžio atsiradimo bei įvairių polipų virtimo vėžiu.
Storosios ir plonosios žarnos infarktas – pagyvenusių pacientų bėda
Kaip atskirą pacientų grupę chirurgas išskiria senyvus pacientus, turinčius išreikštą aterosklerozę bei prieširdžių virpėjimą ir vartojančius labai daug vaistų. Staiga atsiradęs pilvo skausmas neretai būna ūmaus virškinimo trakto – storosios ir plonosios žarnos infarkto, kada jas užkemša trombai arba krešuliai, simptomas. Anot T.Poškaus, labai didelė dalis pacientų tokiu atveju miršta, todėl reiktų nepamiršti, kad prieširdžių virpėjimas nėra smulkmena ir jeigu tokiam pacientui atsirado skausmas pilve, reikia kuo skubiau – per kelias valandas, o ne rytoj – pakliūti pas chirurgą.
Pilvo skausmus taip pat gali sukelti šlapinimosi sistemos uždegiminės ligos bei inkstų akmenligė. Moterims apatinės pilvo dalies skausmus sukelia įvairios vidinių lytinių organų patologijos. Bet kokiu atveju, pajutus skausmą, „Baltijos ir Amerikos klinikos“ chirurgas pataria nedelsti ir bent jau pasirodyti pas savo šeimos gydytoją, kuris bus kompetentingas ir pasakys, ką reiktų daryti toliau.
