Kokia reali statistika
Nepaisant ekspertų raginimų, dalis mūsų visuomenės skeptiškai vertina vakcinas nuo COVID-19. Vieni baiminasi dėl jų saugumo, kiti abejoja jų efektyvumu – juk suserga, taip pat miršta net ir pasiskiepiję abiem vakcinos dozėmis.
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Vytauto Usonio, tai tiesa, tačiau, užuot manipuliavus teiginiais, verta peržvelgti statistiką. Spalio 14 d. duomenimis, iš 5308 asmenų, mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 184. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama net 10,4 tūkst. mirčių.
„Mūsų gyvenime nieko nėra šimtaprocentinio, todėl niekas nekalba ir apie šimtaprocentinę bet kurios vakcinos apsaugą. Tačiau statistika rodo, kad ji siekia daugiau kaip 90 proc. Didžioji dauguma mirštančiųjų yra neskiepyti asmenys“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, pasirodantys vakcinų efektyvumo rodikliai gali sudaryti įspūdį, kad jų visų efektyvumas labai skirtingas, o tai dar daugiau įneša sumaišties: ar tikrai verta skiepytis ir kokią vakciną rinktis? Pavyzdžiui, yra pasirodžiusi informacija, kad „Pfizer“ vakcinos efektyvumas yra 95 proc., „Moderna“ – 94 proc., „Johnson & Johnson“ – 66 proc., „AstraZeneca“ atveju svyruoja nuo 62 iki 90 proc. Ką iš tiesų reiškia šie skaičiai?
Kaip skaičiuojamas vakcinos veiksmingumas
Kad būtų aiškiau, įsivaizduokime skalę, kurios apatinė padala pažymėta 0 (mirtis), o viršutinė – 100 (šimtaprocentinė apsauga). Tarp šių dviejų išsidėlioja visos kitos padalos.
Pasak V.Usonio, 100 proc. efektyvumo nenurodo nė vienos vakcinos gamintojas, nes netgi techniškai tai būtų sudėtinga nustatyti: išeitų per didelė tyrimų imtis, nes reikėtų tirti visus žmones: ar jie gavo užkrato, nuo kurio apsaugo vakcina, kaip ilgai jų organizme gyvavo užkratas ir pan.
Antra padala po 100 nurodo apsaugą, dėl kurios žmogus gali užsikrėsti, bet infekcija yra be simptomų, t. y. nesukelia jokių sveikatos sutrikdymų. Dar laipteliu žemiau – atsiradę trumpalaikiai, į gripą panašūs simptomai. Toliau seka jau ryškesni simptomai, kai reikalinga hospitalizacija, dar žemiau – deguonies terapijos poreikis, o paskutinė padala prieš nulį žymi, kaip efektyviai vakcina apsaugo nuo intensyvios terapijos poreikio.
„Kiekvienoje šioje pakopoje vakcinos veiksmingumas yra skirtingas. Tarkime, nuo mirties ji apsaugo daugiau kaip 90 proc. nuo intensyvios terapijos – šiek tiek mažiau nei 90 proc., nuo poreikio gydytis ligoninėje – vėl kitokie procentai. Taigi kiekvieną kartą, kai kalbama apie vakcinos veiksmingumą, turi būti labai aiškiai pasakyta, kas buvo matuojama: apsauga nuo mirties, apsauga nuo intensyvios terapijos ar kiti rodikliai. Todėl pateikiami vakcinų veiksmingumo skaičiai, priklausomai nuo tyrimui pasirinkto matavimo mato, gali skirtis.
100 proc. efektyvumo nenurodo nė vienos vakcinos gamintojas, nes netgi techniškai tai būtų sudėtinga nustatyti.
Kita vertus, kiekviena minėta padala turi skirtingą svorį. Ne kartą esu minėjęs, kad aš pats, būdamas pasiskiepijęs nuo COVID-19, sutinku turėti lengvus simptomus, t. y. pakosėti, pačiaudėti, gal net keletui dienų pakliūti į ligoninę, bet jeigu vakcina mane apsaugos nuo deguonies poreikio, nuo intensyvios terapijos, nuo mirties, pasiskiepyti buvo verta“, – teigė medikas.
Taip pat vakcinų veiksmingumas priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis atliktas tyrimas. Jeigu vienas tyrimas buvo atliktas vasarą, kai viruso cirkuliavimas yra mažesnis, natūralu, kad ir nepaskiepyti žmonės turėjo mažiau rizikos užsikrėsti, todėl gautas vakcinos veiksmingumo procentas gali būti mažesnis. O jeigu tyrimas atliktas žiemą – jau galimas kitoks rezultatas. Netgi svarbu, kokioje šalyje tyrimas atliktas, todėl didieji tyrimai buvo atliekami keliose šalyse, kad būtų įvertintas ir geografinis komponentas.
„Nuo tyrimo aplinkybių veiksmingumo procentai šiek tiek priklauso, bet, mano manymu, šiandien iš praktinės pusės jau nėra svarbu į tai gilintis, nes ,jeigu vakcinos registruotos Europos Sąjungoje, kurioje registravimo reikalavimai joms yra labai griežti, vadinasi, jos atitinka saugumo ir veiksmingumo reikalavimus“, – patikino pašnekovas.
Ką rodo Lietuvos duomenys
Pasak mediko, teiginys, kad vakcina visiškai neapsaugo nuo susirgimo, nėra jokia naujiena. Lygiai tą patį galima pasakyti apie vakciną nuo gripo, kuria didžioji dalis populiacijos jau įprato kasmet pasiskiepyti. Mat yra žinoma, kad ji apsaugo nuo ligos komplikacijų, galinčių sukelti neįgalumą ar net mirtį. Būtent taip reikėtų vertinti ir vakcinas nuo COVID-19.
„Paskiepyti žmonės iš tiesų gali užsikrėsti COVID-19, nors, kaip rodo turimi duomenys, jų sirgimo trukmė dažniausiai trumpesnė. Diskutuojama, kiek viruso jie išskiria į aplinką, palyginti su sergančiais neskiepytais asmenimis, bet kad jie gali būti viruso nešiotojai, tai faktas. Todėl skiepai neatšaukia kitų apsaugos priemonių: kaukių, skydelių, dezinfektantų, atstumų laikymosi, patalpų vėdinimo ir pan.
Tačiau šiai ligai tikrai netinka logika, kurią skiepų skeptikai kartais taiko kitoms infekcinėms ligoms, pavyzdžiui, tymams, – tegu visi kiti pasiskiepija, tada ligos nebus, o aš, nors ir nepasiskiepijęs, jausiuosi saugus. Esant dabartinei COVID-19 epidemiologinei situacijai, atsiradus naujoms viruso atmainoms, vakcinacija yra viena labiausiai veiksmingų priemonių, apsaugančių nuo kliniškai išreikštų ligos formų ir poreikio gydytis ligoninėje“, – pabrėžė profesorius.
Medikui kelia nerimą, kad šiuo metu labai sparčiai auga susirgimų COVID-19 skaičius, nors didžiausio šio viruso aktyvumo pagal kitų koronavirusų stebėjimus laukiama sausio ir vasario mėnesiais. Sergamumas paprastai sparčiau ima kilti nuo lapkričio–gruodžio. Tai dar vienas argumentas, kodėl verta suskubti skiepytis.
Didžiausio šio viruso aktyvumo pagal kitų koronavirusų stebėjimus laukiama sausio – vasario mėnesiais.
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė vienos vakcinos veiksmingumo duomenis, kurie aiškiai rodo, kad ir Lietuvos mastais ji yra efektyvi. Pasak atliktos analizės, pasiskiepijusių asmenų rizika užsikrėsti sumažėja net 5 kartus (vakcinos efektyvumo apsaugant nuo užsikrėtimo intervalas 77–80 proc.), rizika patekti į ligoninę dėl COVID-19 yra 10 kartų mažesnė (intervalas 83–92 proc.), rizika numirti nuo COVID-19 – bent 20 kartų mažesnė nei nepasiskiepijusiųjų (intervalas 84–97 proc.).
Pabrėžiama, kad vakcinos efektyvumas yra dar didesnis, jei antras skiepas gautas neseniai arba asmuo yra jaunesnis. Medikas neabejoja, kad, jeigu būtų atlikti tyrimai su kitomis vakcinomis, būtų gauti panašūs rezultatai.
Kaip veikia trečia dozė
V.Usonis taip pat paneigia mitus apie dažnus šalutinius reiškinius po vakcinacijos, sukeliančius rimtus sutrikimus ar mirtį.
Pasak jo, skeptikai labai mėgsta cituoti JAV šalutinių reiškinių registravimo sistemą, kurioje registruojama viskas, kas beatsitiktų po skiepo. Žmogus pakliuvo po mašina – registruojama. Žmogus pateko į ligoninę nusiplikęs karštu vandeniu – registruojama.
„Taigi „pliki“ skaičiai gali pasirodyti labai dideli, bet tai mirtys dėl pačių įvairiausių priežasčių. Šios sistemos tinklalapyje tai ir akcentuojama – registruota mirtis po skiepo nereiškia, kad ji įvyko dėl skiepo. Po fakto registravimo jį analizuoja ekspertai ir aiškinasi priežastinį ryšį.
Pavyzdžiui, nustatyti pavieniai trombozių atvejai. Įvairiose duomenų bazėse šie skaičiai svyruoja nuo 1 iki 10 atvejų milijonui paskiepytų asmenų. Todėl ši problema labai akcentuojama tiek skiepijantiems medikams, tiek pacientams, turintiems didesnę trombozių riziką, kad pajutę pirmuosius trombozės simptomus kreiptųsi pagalbos, o gydytojai mokėtų šiuos simptomus atpažinti. Jau sukurtos trombozių po vakcinacijos gydymo metodikos. Taigi daroma viskas, kad šis šalutinis reiškinys būtų kuo mažiau skausmingas“, – teigė pašnekovas.
Mediko teigimu, visoms naujai registruotoms vakcinoms galioja bendra taisyklė, kad joms taikomas padidinto budrumo stebėjimas, ar neatsirado koks nors šalutinis reiškinys, kuris nebuvo pastebėtas klinikiniuose tyrimuose. Jau praėjo beveik metai ir iki šiol nėra jokių duomenų, galinčių sukelti abejonių dėl vakcinų veiksmingumo ir saugumo.
Taip pat jis paaiškino, kodėl reikalinga, trečioji, sustiprinanti dozė. Verta žinoti, kad mūsų imuninei sistemai būdingos dviejų poveikių reakcijos. Pirmą kartą susitikus su virusu įvyksta pirminio tipo imuninė reakcija, po kurios susidaro imunitetas (nesvarbu, žmogus sirgo ar skiepijosi). Bet jo trukmė iš dalies neilga. COVID-19 atveju kalbama apie 6 mėnesius.
Po sustiprinančios vakcinos dozės vyksta antrinio tipo imuninė reakcija.
Todėl reikia sustiprinančios vakcinos dozės, po kurios vyksta antrinio tipo imuninė reakcija, po kurios ne tik išauga antikūnų skaičius, bet, kas labai svarbu, susiformuoja didelis skaičius imuninės atminties ląstelių, kurios nusėda kaulų čiulpuose ir apsaugo nuo ligos ilgesniam laikui.
Tai vėlgi nėra naujiena: tokios pastiprinančios dozės taikomos apsaugai nuo difterijos, stabligės (apsauga išsilaiko 10 metų), nuo kokliušo (5–7 metai), nuo erkinio encefalito (3 metai) ir pan.
„Dažnai klausiama, ar galima skiepytis, kai žmogaus kraujyje yra antikūnų prieš COVID-19. Taip, galima. Kalbant apie sustiprinančią dozę, nereikia laukti, kol imunitetas visai išblės. Skiepytis galima, kai nurimsta pirminio tipo imuninės sistemos reakcija, t. y. po 3–6 mėnesių“, – pabrėžė pašnekovas.
Lietuvoje šiai dienai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 773 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – 1 mln. 640 tūkst.
Sustiprinančią skiepo dozę yra gavę beveik 44 tūkst. žmonių.
