Kas yra kosulys?
Kosulys – tai staigus oro iškvėpimas, labai svarbus žmogaus refleksas. Tai apsauginis mechanizmas, padedantis kvėpavimo takams ir plaučiams išsivalyti nuo pačių įvairiausių svetimkūnių. Kvėpavimo takai – tai vamzdelių sistema, kuriais gyvybiškai svarbus oras keliauja į plaučius ir iš jų. Taigi kosint kvėpavimo takai ir plaučiai išsivalo nuo tokių svetimkūnių kaip dulkės, alergenai, bakterijos, virusai ir kt. Visiškai normalu, jei vaikas retkarčiais pakosėja, tačiau kosulys kartais gali būti ir ligos simptomas.
Koks būna kosulys?
Kosulys skirstomas į:
- Drėgną arba šlapią kosulį. Kitaip jis vadinamas produktyviu kosuliu. Jo metu atkosima gleivių arba skreplių. Drėgna kosulį galima gydyti atsikosėjimą gerinančiais preparatais, pavyzdžiui, augaliniais vaistais ar ambroksolio hidrochlorido turinčiais preparatais. Flavamed geriamasis tirpalas vartojamas sergant ūmiomis ar lėtinėmis plaučių ir bronchų ligomis, kai kosulio metu susidaro klampios gleivės. Flavamed tinka vartoti vyresniems negu 2 metų vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Flavamed suskystina klampias gleives ir jos gali lengviau kosulio metu pasišalinti. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
- Sausą kosulį. Kitaip jis vadinamas neproduktyviu kosuliu. Sausam kosuliui būdingas dirginantis pobūdis. Sauso kosulio metu neatkosėjama gleivių arba skreplių. Neproduktyvus kosulys pirmąsias kelias ligos paras gali būti slopinamas, vis dėlto geriau stengtis jį „paversti“ drėgnu kosuliu. Vaikams iki 6 metų amžiaus kosulio slopinti nerekomenduojama, nebent taip nurodė vaiko gydytojas. Padės šilti skysčiai, patalpų drėkinimas, garų pilna vonios patalpa, inhaliacijos. Sauso kosulio metu negalima vartoti atsikosėjimą gerinančių preparatų, pavyzdžiui, acetilcisteino, ambroksolio hidrochlorido ir kt.
Reikėtų nepamiršti, kad maži vaikai gleivių arba skreplių neatkosėja, o juos nuryja. Tai gali trukdyti suprasti, ar kosulys produktyvus ar ne. Vis dėlto skiriasi kosulio metu skleidžiamas garsas. Sausas kosulys būna skardesnis, o drėgnas – duslesnis, tačiau pagal gleivių skystumą ir gausą jis gali būti arba gilus, arba paviršutiniškas. Kuo gleivės skystesnės ir kuo jų daugiau, tuo jas lengviau atkosėti. Tuomet sakoma, kad kosulys labiau paviršinis.
Kosulys gali būti nevarginantis ir per daug nedirginantis. Vis dėlto jis gali būti ir priepuolinis, labai varginantis ir net panašus į šuns lojimą. Toks kosulys trukdo kasdienei vaiko veiklai, jo miegui ir net normaliai kvėpavimo funkcijai. Dėl skardaus ir šuns lojimą primenančio kosulio būtina konsultuotis su gydytoju.
Ūminis kosulys trunka iki 3 savaičių, užsitęsęs arba poūmis kosulys – 3-8 savaites, o jau ilgiau kaip 2 mėnesius trunkantis kosulys įvardijamas kaip lėtinis. Maždaug 80 proc. lėtinio kosulio priežasčių sudaro astmos diagnozės.
Kokios dažniausios kosulio priežastys?
Dažniausios vaikų kosulio priežastys yra šios:
- Virusinės arba bakterinės kvėpavimo takų infekcijos. Dažniausiai pasitaiko virusinės kilmės peršalimas. Vis dėlto kvėpavimo takų infekcijas gali sukelti ir grybeliai, ir pirmuonys, ir atipinės bakterijos.
- Į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis. Tokiu atveju ramiai iki tol žaidęs vaikas pradeda staigiai ir stipriai kosėti. Gali sutrikti kvėpavimas, atsirasti dusulys, pamėlti oda, lūpos ir nagai. Būtina skubi pagalba.
- Įvairios kvėpavimo takų ir plaučių ligos, kurios gali būti ir įgimtos. Vaikas gali kosėti dėl lėtinio sinusito, padidėjusių adenoidų, bronchektazinių plaučių ligų ar cistinės fibrozės. Tai tik keletas tokių ligų pavyzdžių.
- Įvairūs alerginiai susirgimai, tarp jų ir alerginis rinitas, alerginis rinokonjunktyvitas, astma.
- Psichogeninės priežastys – dažniau kosėja nervingi vaikai. Kosulys arba kosčiojimo įprotis gali būti nervinis tikas. Išskirtinis bruožas – vaikas pradeda kosėti susinervinęs, reikalaudamas dėmesio, o naktimis kosulio nebūna.
- Kvėpavimo takų dirginimas – vaikas kosėja tada, kai yra nešvarioje, dulkių pilnoje ar prirūkytoje patalpoje. Vaikų kvėpavimo takai kur kas jautresni nei suaugusiųjų, todėl jie gali reaguoti net į minimalų oro užterštumą. Vaikas gali kosėti dūmų pilnoje ir kitų degimo produktų gausioje patalpoje. Prie vaikų nereikėtų rūkyti, o patalpos, kuriose jie būna, turėtų būti dažnai vėdinamos. Tai itin svarbu kalbant apie tas patalpas, kuriose vaikas miega.
- Gastroezofaginis refliuksas – šia liga vaikai serga ne taip jau ir retai. Ją įtarti galima tuomet, kai pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, vaikas dažnai atsirūgsta arba vemia, iš jo burnos sklinda blogas kvapas, kosulys labiau kamuoja gulimoje padėtyje. Vaikas taip pat gali jausti deginančio pobūdžio skausmą už krūtinkaulio ar už krūtinkaulio duobutės ir gerklės deginimą (gerklė gali būti paraudusi).
