Lietuviška ar lenkiška įsitikinkite, paprašę kokybės sertifikato
Nesvarbu, ar perkate turguje, ar prekybos centre, pardavėjas turi turėti kilmę įrodantį dokumentą: sąskaitą faktūrą, kokybės pažymėjimą ar atitikties deklaraciją. Šiame dokumente turėtumėte matyti braškių veislę, kur uogos buvo užaugintos ir koks įsigytas jų kiekis.
Prekybos centre mes dažniausiai matome, pavyzdžiui, braškes, jau supakuotas. Ant jų pakuotės pateikta ženklinimo etiketė ir joje yra visa privaloma informacija, žinoma, ir kilmės šalis. Turguje braškės dažniausiai parduodamos „palaidos“, tik ant prekystalio mus pasitinka užrašai „lietuviškos“ arba „lenkiškos“. Tad norėdami įsitikinti jų kilme ir brangiau mokėti tikrai už lietuviškas, o ne atvežtines uogas, drąsiai prašykite įrodančio dokumento.
Maisto technologė Raminta Bogušienė pritaria siūlymui, tačiau atkreipia dėmesį, kad jai perkant braškes nepavyko gauti įrodančio kilmę ir kokybę dokumento, o jo paprašius, sujudo visas turgus. Vieni sakė, jog neturi, kiti pateikė braškių, pirktų prieš dieną, krovinio važtaraštį, aiškindami, jog dabartinėms braškėms jis dar neišrašytas.
Turbūt taip yra, nes mes nereikalaujame kokybės, bijome įsitikinti, kad perkama prekė tikrai atitinka deklaruojamą.
Mokėti brangiau už lietuviškas braškes verta palaikant Lietuvos ūkininkus ir dėl šviežumo, tačiau negalvokite, kad jos aukštesnės maistinės vertės, kad užaugintos kitaip.
Maisto saugos ir kokybės specialistė Akvilė Lekavičiūtė primena, kad visoje Europos Sąjungoje taikomi vienodi teisės aktų reikalavimai. Skirtumas tas, kad atvežtinės uogos iki mūsų keliauja ilgiau, todėl būna paveiktos temperatūros svyravimų, kelionės metu ilgiau spaudžia savo svoriu viena kitą, liečiasi į transportavimo tarą, galimi mechaniniai pažeidimai, pradeda išsiskirti sultys, parsinešus namo uogos greičiau pradeda gesti.
Jei norite tikrai sveikatai palankesnių uogų, tai rinkitės ekologiškas. Jos užaugintos be sintetinių cheminių medžiagų, palankesnės gamtai ir žmogui. Tačiau norint turguje įsitikinti, kad perkamos uogos ekologiškos, ūkininkas turi pateikti ekologiškumą įrodantį dokumentą, t. y. sertifikatą, ir tik jame išvardintos uogos yra ekologiškos.
Palaidomis ekologiškomis uogomis prekiauti gali tik pats ūkininkas, o supakuotas ir paženklintas ekologiškas uogas gali parduoti ir perpardavinėtojai. Jie taip pat gali prekiauti prekybos centre, bet turi būti kontrolės sistemoje ir turėti prekybininko sertifikatą.
Atidžiai apžiūrėkite uogas ir net pauostykite
Pagal Europos sąjungoje taikomus teisės aktus visos uogos turi būti nepažeistos, nesugedusios, švarios, be kenkėjų ar jų nepažeistos, be perteklinės išorinės drėgmės, be pašalinio kvapo ir (arba) skonio, pakankamai subrendusios. Leistina, kad kiekvienoje partijoje būtų 10 % produktų (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių būtiniausių kokybės reikalavimų. Tačiau puvinio pažeisti produktai gali sudaryti ne daugiau kaip 2 % šio leistino nuokrypio.
A.Lekavičiūtė sako, kad prekybos centre mes galime matyti uogų klases ir pagal tai vertinti kokybę, turguje klasių dažniausiai nenurodoma, nebent uogos būna supakuotos:
Ekstra klasė – aukščiausios kokybės: uogos ryškios, atitinkančios veislės savybes, nežemėtos, be defektų, išskyrus labai nežymius paviršiaus defektus, kurie nekeičia bendros uogų išvaizdos.
I klasė – uogos geros kokybės: gali būti nežymus formos defektas, nežymi balta dėmė, dengianti ne daugiau kaip dešimtadalį viso uogos paviršiaus, nedidelės paviršiaus įspaudimo žymės. Jos turi būti iš esmės nežemėtos.
II klasė – uogos neatitinka aukštesnėms klasėms keliamų reikalavimų, tačiau atitinka būtiniausius pirmiau nurodytus reikalavimus. Leidžiami formos defektai, balta dėmė, dengianti ne daugiau kaip penktadalį viso uogos paviršiaus, nestiprus sausas sumušimas, kuris greičiausiai daugiau neplis. Uogos gali būti šiek tiek žemėtos.
Pasak R. Bogušienės, norint nusipirkti tikrai kokybiškas uogas, ypač turguje, privalote neskubėti ir skirti tam laiko. Apžiūrėkite iš visų pusių uogų indelį, ypač jo dugną, ar nėra pavandenijusių uogų, ar žiedkočiai, pavyzdžiui braškių, sausi, nenuvytę, laikosi ant uogos. Ar visos uogos ryškiai raudonos spalvos, ar didelė dalis uogų balkšvos t.y. neprinokusios.
Uogos turi būti sausos, be šlapiuojančių vietų, pelėsio, puvinių. Nupjovę puvinį nepadarykite klaidos – kitos dalies uogos nevalgykite. Dera žinoti, kad puvinio pažeista uoga turėtų neatsidurti ant jūsų stalo. Pauostykite – ypač kokybiškų braškių kvapas jūsų neapgaus, o tokias uogas parsinešus namo pakvips visi namai.
Uogas plaukite ir suvalgykite laiku
Parsinešę namo uogas kruopščiai nuplaukite po tekančiu šaltu vandeniu, galite net palaikyti inde su šaltu vandeniu. Tik plaukite tą uogų kiekį, kurį suvalgysite. Šviežias uogas suvalgykite per 2–3 dienas (ypač avietes). Žinoma, kokybiškos šilauogės, trešnės drąsiai šaldytuve gali išlikti šviežios apie savaitę, braškės – apie 5 dienas. Jei visgi parsinešėte uogas ir matote, kad nėra šviežios, įvertinkite produkcijos būklę ir jei ji tinkama valgyti, suvartokite uogas per 24 val.
Norėdami įsitikinti jų kilme ir brangiau mokėti tikrai už lietuviškas, o ne atvežtines uogas, drąsiai prašykite įrodančio dokumento.
Mitybos specialistė R.Bogušienė pataria kasdien uogas valgyti ne tik dabar, bet nepamiršti ir užsišaldyti, pasiruošti žiemai. Šaldykite tik kokybiškas, gerai nuplautas uogas: trintas – indeliuose, palaidas – šaldymo maišeliuose.
„Šaldykite uogas mažesniais kiekiais, kad jos kuo greičiau užšaltų. Per trumpesnį laiką užšaldytos uogos išliks geresnės kokybės nei šąlančios ilgą laiką. Optimalu, kad temperatūra nukristų iki -18 laipsnių. Atėjus laikui valgyti užšaldytas uogas atšildymui nenaudokite karšto vandens, mikrobangų krosnelės ar kitaip neveikite uogų staigia aukšta temperatūra. Leisdami uogoms atšilti po truputį kambario ar šaldytuvo temperatūroje išlaikysite didesnę jų maistinę vertę, kokybę ir nepaskatinsite staigių mikrobiologinių procesų. Atšildytas uogas rekomenduojame suvalgyti per 24 val.“, – sako maisto saugos ir kokybės specialistė A.Lekavičiūtė.
